Lietuvos ir NATO vėliavos. Archyvinė nuotrauka

Prezidentė: taikos išsaugojimui reikalingas bauginimas

104
(atnaujinta 09:51 2016.07.27)
Svarbūs Lietuvos ir Baltijos regiono saugumo klausimai bus aptarti NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, kur dalyvaus ir Lietuvos prezidentė.

VILNIUS, liep 7 — Sputnik. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvaus NATO viršūnių susitikime, kur pagrindinis dėmesys bus skiriamas rytinio NATO flango – Baltijos šalių ir Lenkijos bei Juodosios jūros regiono šalių saugumo užtikrinimui, praneša prezidentės spaudos tarnyba.

NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 8–9 dienomis Varšuvoje. Penkiose darbo sesijose Šiaurės Atlanto Tarybos lyderiai įvertins grėsmes Rytuose ir Pietuose bei padėtį Ukrainoje. Be to aptars NATO ir ES bendradarbiavimą kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, nelegalia migracija ir terorizmu.

Susitikimo metu aljanso lyderiai kalbėsis apie santykius su Rusija, įvertins, kaip įgyvendinti Velso susitarimai, ir pirmą kartą tvirtins ilgalaikes karines atgrasymo priemones.

Iškart po to, kai Krymas buvo prijungtas prie Rusijos, Velse NATO šalių vadovai sutarė dėl operatyvių priemonių saugumo užtikrinimui, primena spaudos tarnyba. Per dvejus metus sukurtos ir triskart padidintos aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgos. Taip pat įkurtos šešios NATO vadavietės, viena iš jų Vilniuje. Be to buvo sustiprinta žvalgyba, pagreitintas sprendimų priėmimo procesas reaguojant į hibridines grėsmes, surengta per 150 kolektyvinės gynybos pratybų.

Kadangi per dvejus metus grėsmės nesumažėjo, pasak prezidentės, taikai užtikrinti būtina pereiti prie atgrasymo realiais kariniais pajėgumais. Varšuvoje ir bus siekiama susitarti dėl ilgalaikių karinių kolektyvinės gynybos priemonių.

Pasak Grybauskaitės, Lietuvai svarbu, kad būtų patvirtintos specialiosios priemonės Baltijos šalių apsaugai nuo galimos karinės izoliacijos ir NATO pastiprinimo atėjimo blokados.

Taip pat labai svarbu, kad NATO gynybos planai būtų atnaujinami pagal realius grėsmių scenarijus ir būtų patvirtintas nuolatinis jų testavimas pratybose. Regiono saugumui svarbu ir greitesnis Aljanso sprendimų priėmimo mechanizmas, todėl Varšuvoje bus siekiama sutarimo, kad dėl greitojo reagavimo pajėgų panaudojimo sprendimus galėtų dažniau priimti NATO karinių pajėgų vadas Europoje, o ne Šiaurės Atlanto Taryba.

Varšuvos susitikime taip pat turėtų būti nuspręsta dėl viso Aljanso saugumui svarbių raketinės gynybos sistemų Rumunijoje ir Lenkijoje naudojimo bei dėl išankstinės karinės įrangos dislokavimo vietų Rytų flange, taip pat ir Lietuvoje.

104
Dar šia tema
URM: "Iskanderiai" Kaliningrade nėra Rusijos atsakas į NATO veiksmus
Lietuvos karininkas atstovaus visiems NATO kompetencijos centrams
NATO neatsisakys branduolinio ginklo
NATO kariniai mokymai Baltops prasideda Baltijos jūroje
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Koronaviruso testai

Mokslininkai išsiaiškino, kurie vaistai sumažina užsikrėtimo koronavirusu riziką

(atnaujinta 11:23 2020.07.05)
Ispanijoje šiuo metu vykdomi įvairūs klinikiniai tyrimai, kurių tikslas yra įvertinti COVID-19 plitimo tarp medicinos darbuotojų riziką

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi tyrimu, teigė, kad ŽIV pacientai yra mažiau jautrūs COVID-19, jei jie vartoja tenofoviro ir emtricitabino derinį antiretrovirusinio gydymo (ART) metu, praneša RIA Novosti.

Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad rizika užsikrėsti COVID-19 sergantiems ŽIV nėra didesnė nei bendrojoje populiacijoje.

Vakcinos nuo koronaviruso sukūrimas
© Sputnik / Максим Богодвид

Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad tie, kurie vartoja tenofovirą/emtricitabiną (dviejų antiretrovirusinių vaistų derinį, naudojamą ŽIV infekcijai gydyti ir užkirsti kelią), yra mažiau linkę į COVID-19 ligą nei pacientai, kuriems taikomi kiti gydymo kursai.

Tyrimas buvo atliktas 60 klinikų, esančių įvairiose šalies vietose, ir jame dalyvavo 77,5 tūkst. pacientų, kuriems diagnozuota ŽIV. 236 iš jų diagnozuotas COVID-19, 151 išvežtas į ligonines, 15 — intensyvios terapijos skyriuose, 20 mirė.

Tyrimo, paskelbto Amerikos žurnale "Annals of Internal Medicine" autoriai mano, kad norint patvirtinti įvairių antiretrovirusinių vaistų veiksmingumą gydant COVID-19, reikia papildomų testų.

"Šių duomenų patvirtinimas bus didelis laimėjimas siekiant užkirsti kelią sanitarijos personalo ir pažeidžiamų asmenų infekcijai", — tikina Ispanijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Ispanijoje šiuo metu vykdomi įvairūs klinikiniai tyrimai, kurių tikslas yra įvertinti COVID-19 plitimo tarp medicinos darbuotojų riziką. Tai yra vienas iš labiausiai paplitusių tokių tyrimų Europoje. Tai vyksta 67 ligoninėse 14 autonominių bendruomenių, joje dalyvauja keturi tūkstančiai žmonių.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 526 tūkst. žmonių.

Tegai:
tyrimas, mokslininkas, Ispanija, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas naujas COVID-19 atvejis
ULAC vadovas atskleidė, nuo ko priklauso pandemijos pabaiga