NATO lėktuvas. Archyvinė nuotrauka

Lietuva "išsamiai išnagrinės" skrydžius su įjungtais atsakikliais

22
(atnaujinta 13:32 2016.12.09)
Rusijos pasiūlymai NATO gali užtikrinti stabilumą ir saugumą Euroatlantinėje erdvėje. NATO sajungininkės pasiruošusios išsamiai apsvarstyti tolimiesnius žingsnius.

VILNIUS, rugp 3 — Sputnik. Lietuva "išsamiai išnagrinės ir apsvarstys" Rusijos pasiūlymus NATO dėl priemonių užtikrinti karinių orlaivių skrydžių saugumą virš Baltijos jūros, teigia Krašto apsaugos ministerija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Стрингер

Tokią poziciją ministerija išsakė po to, kai Rusijos gynybos ministerija pareiškė esanti pasirengusi konsultacijoms su Lietuva ir kitomis regiono šalimis, kad būtų užtikrinti karinės aviacijos skrydžiai su įjungtais atsakikliais.

Krašto apsaugos ministerija pažymi, kad NATO viršūnių susitikime Varšuvoje liepą buvo patvirtinta, jog siekiant išvengti nesusipratimų ir didinti skaidrumą ir nuspėjamumą NATO lieka atvira dialogui su Rusija NATO ir Rusijos tarybos rėmuose.

Po paskutinio NATO ir Rusijos tarybos susitikimo Rusija  pateikė NATO sąjungininkėms kelis pasiūlymus. Šiuos pasiūlymus Lietuva, kaip ir kitos NATO sąjungininkės, prieš imdamasi kitų žingsnių, išsamiai išnagrinės ir apsvarstys.

"Atsakiklių naudojimas ir daugelio kitų rekomendacijų saugiai aviacijai taikymas <…> reikšmingai didina stabilumą ir saugumą Euroatlantinėje erdvėje", — teigia ministerija.

Anot ministerijos, šie klausimai galėtų būti svarstomi ESBO, tame tarpe ir Vienos dokumento modernizavimo rėmuose.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad sutarimas įjungti autoatsakiklius kariniuose skrydžiuose virš Baltijos jūros neišspręstų saugumo problemų, jei Rusijos naikintuvai tęs pavojingus manevrus regione.

Linkevičiaus teigimu, nors Rusija nori svarstyti pavojingos karinės veiklos keliamas rizikas, tačiau jos veiksmai tas rizikas ir kelia.

"Taip, kad vien įjungti autoatsakikliai neišspręs saugumo klausimų, jeigu Rusijos pilotai ir toliau nesilaikys saugios aviacijos rekomendacijų, elgsis neatsakingai ar provokuojančiai", — sakė BNS Linkevičius.

Rusijos gynybos viceministras Anatolijus Antonovas pirmadienį sakė, kad Rusija yra pasirengusi "bendram darbui dėl incidentų išvengimo jūroje ir ore dvišalių Rusijos ir NATO susitarimų pagrindu, taip pat konsultacijoms su Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos ir Suomijos gynybos žinybomis, kad būtų pašalintas abipusis nerimas dėl karinės veiklos pasienio rajonuose".

"Prioritetiniu uždaviniu šioje srityje Rusijos gynybos ministerija laiko pasirengimą abipusio sutarimo pagrindu užtikrinti karinės aviacijos skrydžius virš Baltijos tik su įjungtais atsakikliais", — sakė Antonovas.

Rusija pakvietė NATO ekspertus į Maskvą kartu parengti priemones realizuoti Suomijos prezidento iniciatyvai. Suomijos prezidentas Sauli Niinisto prieš mėnesį pasiūlė į Helsinkį atvykusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitarti, kad karo lėktuvai virš Baltijos visada skraidytų su įjungtais atsakikliais.

22
Dar šia tema
Prezidentė neabejoja NATO gynyba
Šalies prezidentė mano, kad Vokietija — NATO plėtros garantas
URM: "Iskanderiai" Kaliningrade nėra Rusijos atsakas į NATO veiksmus
NATO batalionai bus dislokuoti Lenkijoje ir Baltijos šalyse 2017
Lietuva po metų gynybai padidins iki 725 mln eurų
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: protestuotojai prie Baltųjų rūmų po Trampo kalbos uždegė JAV vėliava

(atnaujinta 11:21 2020.07.05)
Protestuotojai, anot kanalo, incidento metu šaukė šūkius prieš "vergiją, genocidą ir karą" bei "Amerika dar niekada nebuvo didi"

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Protestuotojai prie Baltųjų rūmų Vašingtone sudegino Amerikos vėliavą po to, kai prezidentas Donaldas Trampas pasakė kalbą JAV nepriklausomybės dienos proga, pranešė NBC.

Protestuotojai, anot kanalo, incidento metu šaukė šūkius prieš "vergiją, genocidą ir karą" bei "Amerika dar niekada nebuvo didi".

Į įvykio vietą atvyko teisėsaugos pareigūnai.

Šeštadienio kalboje Trampas teigė, kad JAV nugalėjo nacius ir komunistus bei netrukus nugalės kairiuosius. Jis pažymėjo, kad neleis "nuversti mūsų paminklų, ištrinti mūsų istorijos, elgtis ideologiškai su vaikais ir tramdyti mūsų principus".

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje parodyta, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Protestus lydi paminklų, pastatytų pilietinio karo metais nugriovimas. 

Jungtinėse Valstijose, vykstant protestams, prasidėjo savaiminis paminklų griovimas į pietus nuo pilietinio karo. Tai taip pat paveikė Amerikos atradėjo Kristupo Kolumbo, kurį kairieji aktyvistai kaltina vietinių Amerikos gyventojų genocidu, statulos.

Tegai:
protestai, ugnis, vėliava, baltieji rūmai, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Trampas papasakojo, kam buvo išgalvota istorija apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu
Boltonas pareiškė, kad Trampas nenorėjo girdėti žvalgybos pranešimų apie Rusiją