Linkevičius paaiškino, kodėl Gazmanovo neįleido į Lietuvą
(atnaujinta 14:35 2016.12.09)
Į Vilnių atskridęs Gazmanovas turėjo Šengeno vizą, kurią išdavė Italija, tačiau Lietuvos institucijos jį įtraukė į nepageidaujamų asmenų sąrašą.VILNIUS, rugp 17 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Rusijos dainininkas Olegas Gazmanovas į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas "dėl propagandos, remiančios Rusijos agresiją kaimyninėse šalyse".
"Bendrais bruožais galiu pasakyti, kad tai dėl agresyvios propagandos, susijusios su Rusijos agresyviais veiksmais kaimyninėse šalyse", — BNS ketvirtadienį sakė ministras.
Linkevičius sakė detalesnės informacijos apie draudimą atvykti į Lietuvą negalintis teikti dėl duomenų apsaugos reikalavimų.
Ministras teigė nesureikšminantis šio atvejo, nes dėl įvairių priežasčių šiemet pasieniečiai į Lietuvą iš viso neįleido per 2,7 tūkstančių asmenų.
Rusijos Visuomenės palatos viešosios diplomatijos ir tautiečių paramos užsienyje komisijos pirmininkė Jelena Sutormina prašo Rusijos URM išsiūsti notą į Lietuvos URM su reikalavimu duoti oficialų paaiškinimą dėl atlikėjo draudimo įvažiuoti į šalį.
Pats Gazmanovas socialiniame tinkle parašė, kad apie tai, jog yra "juodajame sąraše", sužinojo tik atvykęs į Vilnių.
2014 metais Gazmanovą su keleta kitų Rusijos dainininkų ir aktorių į "juodąjį sąrašą" įtraukė kaimyninė Latviją. Į nepageidaujamų asmenų Lietuvoje sąrašą jis buvo įtrauktas 2014 metų rugpjūčio mėnesį.
2013 metais, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Gazmanovą paskelbti persona non grata. Taip konservatorė reagavo į žinią apie atlikėjo Maskvoje, per Rusijos konstitucijos 20-metį, atliktą kūrinį, kuriame Lietuva priskiriama Sovietų Sąjungai.
Veryga buvo nufotografuotas kuriant įrašą socialiniame tinkle apie Dulkį
(atnaujinta 21:59 2021.04.15)
Nuotraukose matyti, kaip politikas redaguoja iliustraciją, kurioje pavaizduotas Sveikatos apsaugos ministerijos vadovasVILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Seime fotografas užfiksavo Seimo narį Aurelijų Verygą tuo metu, kai jis rengė nuotrauką įrašui socialiniuose tinkluose apie sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.
"Seime niekas neprasprūsta pro fotografų akis", — rašė politikas savo Facebook paskyroje ir pridėjo kelias nuotraukas.
Anksčiau Veryga paskelbė nuotrauką su Dulkio karikatūra, kurioje pastarasis vaizduojamas miegantis visas savaitės dienas, išskyrus trečiadienį, kai vyksta vyriausybės posėdis. Įraše Seimo narys pakomentavo Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo kalbą.
"Ministras pareiškė, kad nebuvo nieko, nei laboratorijų galimybių, nei darbuotojų, nei testų, nei metodikų... nieko... ir vadovų nebuvo... gal net ir ministerijos nebuvo. Kaupinių metodo įteisinimas buvo užsakytas mūsų ir mokslininkai jį atliko. Dėl greitųjų antigenų testų patys ir užsispyrėt pirkti ilgai ir vargti su sudėtingomis procedūromis, nors testus galėjote turėti per savaitę", — rašė jis.
Lietuvoje karantinas pratęstas iki vasaros pradžios. Naujausiais duomenimis, iš viso nustatyta daugiau kaip 230 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.
Seimui pristatyta Bubnio kandidatūra į LGGRTC vadovo pareigas
(atnaujinta 21:48 2021.04.15)
Dr. Arūnas Bubnys pabrėžė, kad sieks atgauti pastaruoju metu stipriai pažeistą Genocido centro įvaizdį, jį transformuoti, kad ši įstaiga taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyseVILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parlamentui pristatė nutarimo projektą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu pasiūlė skirti istoriką dr. Arūną Bubnį. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.
Pristatydama kandidatūrą Seimo vadovė pabrėžė, kad Bubnys yra patyręs istorikas ir vienas kompetentingiausių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos ekspertų Lietuvoje.
"Daktaro A. Bubnio kandidatūrą siūlau išsamiai pasikonsultavusi tiek su Lietuvos istorikais, tiek su kolegomis įvairių Seimo frakcijų nariais. Ši kandidatūra turi tvirtą atramą ne tik istorikų bendruomenėje, bet ir pačiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Bubnys yra užsitarnavęs pasitikėjimą, kuris, tikiu, leis jam užtikrinti sklandų darbą bei nešališkumo ir skaidrumo standartus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, atkurti visuomenės pasitikėjimą šia institucija", — sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Prisistatydamas kandidatas dr. A. Bubnys pabrėžė, kad sieks atgauti pastaruoju metu stipriai pažeistą šios įstaigos įvaizdį, ją transformuoti, kad taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Seimas
"Imantis vadovauti šiai įstaigai, svarbiausia yra sujungti ligšiolinį gilų įdirbį su dabarties diktuojamais naujais poreikiais. Centre yra labai daug potencialo, kurį nuosekliai ir protingai dirbant įmanoma įgalinti. Ne naikinti ir laužyti, tačiau reformuoti išsaugant tai, kas buvo sukurta iki šiol", — tvirtino kandidatas.
Pasak jo, siekiant centro stabilizavimo ir pertvarkymo būtų tikslinga pirmiausia normalizuoti atmosferą darbovietėje. Dr. A. Bubnys akcentavo, kad svarbu išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti ir stiprinti bendradarbiavimą su XX amžiaus istoriniais tyrimais užsiimančiomis institucijomis ir centrais Lietuvoje, taip pat išskyrė institucijos poreikį turėti aukštos kvalifikacijos teisininką, išmanantį karo, genocido nusikaltimus ir žmogaus teises.
Po kandidatūros pristatymo, kaip numato Seimo statutas, dr. A. Bubnio kandidatūrą svarstys Žmogaus teisių komitetas, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, numatomi susitikimai su Seimo frakcijomis. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma grįžti balandžio 22 d.
Seimas balandžio 1 dieną iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo praėjusių metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.
Teisiamas saugojamame piliakalnyje, Šilalės rajone, lobio ieškojęs vyras
(atnaujinta 10:17 2021.04.16)
Vietinis gyventojas kaltinamas nacionalinės reikšmės paminklo suniokojimu, skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurųVILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje 33-ejų metų Šilalės rajono gyventojas kaltinimas nacionalinės reikšmės paminklo — Vedrių piliakalnio — suniokojimu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.
Ikiteisminis tyrimas dėl saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimo arba suniokojimo buvo pradėtas po to, kai praėjusių metų birželį saugomoje piliakalnio papėdės gyvenvietės teritorijoje aptikta maždaug metro gylio bei 40 ir 12 metrų ploto iškasta duobė.
Tyrimo duomenimis, saugomoje teritorijoje esantis, ekskavatoriais iškastas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Įtariama, kad neteisėti juodžemio kasybos darbai galėjo nepataisomai sudarkyti nacionalinės reikšmės paminklą. Tyrimo metu nustatyta, kad iškasto kultūrinio sluoksnio vietoje rasta ir galimai archeologinių radinių — lipdytos keramikos, molio tinko, degusių akmenų.
Specialistų teigimu, šis piliakalnis archeologams galėjo atskleisti daug informacijos apie I–II tūkstantm. pr. čia gyvenusių žmonių kasdienybę. Skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurų.
Pažymėtina, kad nors kaltinamasis kasybos darbus atliko jam priklausančioje teritorijoje, tačiau pastaroji yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir turi paminklo statusą. Šio paminklo vertingoji savybė yra kultūrinis sluoksnis, kurį naikinti ar kitaip žaloti draudžiama. Tokioms saugomoms teritorijoms yra taikomi griežti apribojimai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.
Baudžiamasis kodeksas už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimą ar sugadinimą numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Tegai: