Šarvuotis BOXER 88 Lietuvoje. Archyvinė nuotrauka

Lietuva perka vokiškus šarvuočius beveik 400 mln eurų

198
(atnaujinta 15:45 2016.08.22)
Krašto apsaugos ministerijoja pasirašė sutartį dėl pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo iš Vokietijos už 386 milijonų eurų. Tai pats brangiausias pirkinys Lietuvos kariuomenės istorijoje.

VILNIUS, rugp 22 — Sputnik. Šiandien krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartis dėl pėstininkų kovos mašinų „Boxer" įsigijimo Lietuvos kariuomenei, pranešė krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

"Už 385,6 milijonus eurų bus nupirkta 88 pėstininkų kovos mašinų, pagamintų pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus reikalavimus", — žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Olekas pasirašė sutartį su pėstininkų kovos mašinas gaminančios įmonės "Artec" vykdančiais direktoriais Stefan Lishka (Stefanu Liška) ir Christoph Heumann (Kristofu Heumanu) ir tarptautinės ginkluotės pirkimo organizacijos OCCAR direktoriumi Tim Rowntree (Timu Rountriu).
Pasak Oleko, šarvuočiai Lietuvos kariuomenėje bus eksploatuojami mažiausiai tris dešimtmečius.

"Tikiuosi, kad dar visi galėsime būti liudininkais ir pasidžiaugti šito mūsų suformuoto naujo Lietuvos kariuomenės pajėgumo pristatymu čia, Lietuvoje, ir pamatysime gal jį veikiantį tarptautinėse misijose ir operacijose, arba užtikrinantį Lietuvos saugumą, kad niekas nesikėsintų peržengti mūsų valstybės sienos", — sakė ministras.

84 iš įsigijamų šarvuočių bus pėstininkų kovos mašinos, likę keturi — vadovavimo šarvuočiai. Naujais šarvuočiais bus aprūpinti du Sausumos pajėgų batalionai Rukloje ir Alytuje — tie, kurie sudaro kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų pagrindą.

Perkamos pėstininkų kovos mašinos bus apginkluotos 30 milimetrų patranka, prieštankine ginkluote ir kulkosvaidžiais.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas sakė, kad šalies ginkluotosios pajėgos bus aprūpintos "vienomis moderniausių, pagal mūsų specialistų iškeltus reikalavimus pagamintų mašinų".

Jis teigė, kad šiuo metu kariuomenėje naudojami šarvuočiai "M113" bus perskirstyti kitiems kariuomenės daliniams.

Pirmosios keturios mašinos Lietuvą pasieks 2017 metų pabaigoje, projekto trukmė siekia iki 2021 metų.

"Kovos mašinos batalionams, kartu ir visai brigadai ("Geležinis vilkas") suteiks didesnį mobilumą, pajėgų apsaugą, ugnies galią. Galėsime ne tik pervežti karius mūšio lauke, tačiau ir efektyviai dalyvauti mūšyje naikinant šarvuotis ir nešarvuotus taikinius keturių kilometrų atstumu", — kalbėjo generolas.

Jo teigimu, Lietuvos kariuomenei iki šarvuočių pristatymo teks paruošti infrastruktūrą jų saugojimui bei remontui, parengti mokymo ir kovinio rengimo programas.

Reaguodama į Rusijos aktyvumą Baltijos jūros regione, Lietuva nuo 2014 metų kasmet gynybos biudžetą didina maždaug trečdaliu. Kitąmet krašto apsaugai numatoma skirti 725 milijonų eurų, tai sudarys apie 1,8% bendrojo vidaus produkto.

198
Dar šia tema
Seimo pirmininkė: 2017-ųjų metų biudžetas išliks deficitinis
Lietuva svarsto išsiųsti iki 30 karinių instruktorių į Iraką
Lietuva "išsamiai išnagrinės" skrydžius su įjungtais atsakikliais
Prezidentė: taikos išsaugojimui reikalingas bauginimas
Pertvarkoma Lietuvos kariuomenės karo prievolės administravimo sistema
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Paulauskas, birželio 6 d.

Zuokas, Žemaitaitis ir Paulauskas įkūrė partiją "Laisvė ir teisingumas"

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Lietuvoje įsteigta nauja parlamentinė partija "Laisvė ir teisingumas", jos pirmasis suvažiavimas įvyko šeštadienį, rašoma partijos puslapyje Facebook.

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas, politinio judėjimo "Pirmyn, Lietuvai" lyderis Artūras Paulauskas.

Kaip teigiama partijos pranešime, šiuo metu ji turi atstovus Lietuvos Seime, šeši partijos nariai eina miestų merų pareigas, daugiau kaip šimtas partijos atstovų dirba tarybos nariais įvairiose šalies savivaldybėse.

Politikų ketinimas kurti partiją tapo žinomas šių metų sausio pabaigoje. Jie naudos šūkį "Vienas už visus, visi už Lietuvą"

Paskutiniuose rinkimuose daugeliui netikėtai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aplenkdama savo pagrindinius konkurentus - konservatorius.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Tegai:
Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis
Dar šia tema
Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvaus "trys muškietininkai
Politologas apie "Laisvę ir teisingumą": "Pralaimėtojai" susivienijo į politinę jėgą