Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen atskrido į Vilnių. Nuotrauka iš įvykio vietos

Pirmas tarptautinis NATO batalionas atsiras Lietuvoje

122
(atnaujinta 15:42 2016.12.09)
Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen ketvirtadienį atskrido į Vilnių aptarti su prezidente Dalia Grybauskaite ir krašto apsaugos ministru Juozu Oleku bendradarbiavimą gynybos srityje.

VILNIUS, rug 8 — Sputnik. Pirmas iš keturių šiuo metu formuojamų tarptautinių NATO batalionų bus dislokuotas Lietuvoje. Apie tai šiandien pareiškė į Lietuvą atvykusi Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen.

"Lietuvoje šis padalinys atsiras pirmas, ankščiau nei Lenkijoje ir kitose Baltijos šalyse", — sakė ministrė.

Liepos 8 dieną NATO viršūnių susitikime Varšuvoje NATO valstybių vadovai patvirtino keturių tarptautinių bataliono kovinių grupių dislokavimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Keturios bataliono kovinės grupės NATO rytinėje dalyje bus dislokuotos kitų metų pirmoje pusėje. Iki to laiko savo buvimą ir bendras pratybas su Lietuvos kariais tęs nuo 2014 metų pavasario rotuojamos kuopos ir kiti NATO vienetai.

Vokietija vadovaus Lietuvoje kuriamam tarptautiniam NATO batalionui, kurį Rukloje planuojama dislokuoti kitų metų pavasarį. Leyen teigimu, batalione bus apie 450 Vokietijos karių.

"Tai bus kariai, pasiruošę įvykdyti bet kokią misiją", — sakė ji.

Prezidentės spaudos tarnyba BNS informavo, kad per Vokietijos ministrės ir šalies vadovės susitikimą didelis dėmesys bus skiriamas NATO viršūnių susitikime Varšuvoje patvirtintoms gynybos bei atgrasymo priemonėms įgyvendinti, Aljanso tarptautinio bataliono, kurio formavimo procesui Lietuvoje vadovauja Vokietija, dislokavimo klausimams.

Vokietijos ministrė Vilniuje taip pat dalyvaus didžiausios Europos Parlamente Europos liaudies partijos frakcijos, kuriai priklauso ir Lietuvos konservatoriai, vadovybės posėdyje Vilniuje. Leyen skaitys pranešimą apie Europos saugumo stiprinimą, diskutuos su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.

122
Temos:
Lietuva — NATO dalis (179)
Laurynas Kasčiūnas, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas siūlo griežtinti sankcijas Rusijai

(atnaujinta 12:58 2020.09.23)
Kasčiūnas siūlo sugriežtinti sankcijas Rusijai, o Vokietija raginama atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio projekto

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas siūlo griežtinti sankcijas Rusijai ir atsisakyti "Nord Stream-2" projekto, rašoma Seimo pranešime.

Jis kartu su Seimo nariais Aušrine Armonaite, Gabrieliumi Landsbergiu, Audroniumi Ažubaliu, Gediminu Kirkilu, Žygimantu Pavilioniu ir Dovile Šakaliene įregistravo rezoliucijos projektą, kuriuo po Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" Europos Sąjunga raginama patvirtinti ir įgyvendinti vadinamojo Magnickio akto tipo sankcijų žmogaus teisių srityje mechanizmą. Parlamentarai siūlo, kad į jį būtų įtrauktas asmenų sąrašas ir numatytos Rusijos režimui skirtos sankcijos, nukreiptos į konkrečius sektorius, o Vokietija raginama atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio projekto.

"Navalno apnuodijimas panaudojant Rusijos laboratorijose sukurtą kovinę cheminę medžiagą "Novičiok", kuri uždrausta tarptautinėmis sutartimis, labai aiškiai parodė, kad Kremlius nepasirengęs keisti savo agresyvaus ir ciniško elgesio politinės opozicijos atžvilgiu. Todėl Europos Sąjunga (ES) privalo nedelsti ir kaip galima greičiau dėl šio išpuolio sugriežtinti Rusijai taikomas sankcijas", — sakė Kasčiūnas.

Kasčiūno teigimu, "Navalno apnuodijimas" dar kartą primena, kad būtina stabdyti dujotiekio "Nord Stream-2" tiesimą.

"Baltijos jūros dugnu tiesiamas "Nord Stream-2" dujotiekis pirmiausia yra geopolitinis projektas, kuris padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų. Iš patirties žinome, kad Rusija dujas naudoja kaip politinio ir ekonominio spaudimo, Europos vienybės skaldymo įrankį, ir "Nord Stream-2" dujotiekis potencialiai gali būti išnaudojamas šiam tikslui. Todėl kviečiame Vokietijos vyriausybę atsisakyti "Nord Stream-2" projekto, o ES — siekti kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekėjus", — pabrėžė Kasčiūnas.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės kovine chemine medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Dujotiekiui daromas spaudimas

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Tegai:
Nord Stream-2, sankcijos, Rusija, Aleksejus Navalnas, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Vokietija neatmetė, kad ES lyderiai aptars situaciją su Navalnu
NATO ragina į Navalno incidentą "reaguoti stipriu tarptautiniu mastu"
Baltarusija, BelAE ir Navalnas: Nausėda pasisakė JT Generalinėje Asamblėjoje
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Baltarusijoje įvyko Lukašenkos inauguracija

(atnaujinta 12:24 2020.09.23)
Į inauguracijos ceremoniją pakviesti keli šimtai žmonių. Tarp jų yra aukšto rango pareigūnų, taip pat mokslininkų, kultūros ir sporto atstovų

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Išrinktas valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pradėjo eiti Baltarusijos prezidento pareigas. Inauguracijos ceremonija šiuo metu vyksta Nepriklausomybės rūmuose, praneša naujienų agentūra "BelTA".

Į inauguracijos ceremoniją pakviesti keli šimtai žmonių. Tarp jų yra aukšto rango pareigūnai, Atstovų rūmų ir Respublikos Tarybos nariai, valstybės įstaigų ir organizacijų vadovai, vietos vykdomosios ir administracinės įstaigos, vietos žiniasklaida, mokslininkai, kultūros ir sporto veikėjai.

Pagal Baltarusijos Respublikos Konstituciją prezidentas pradeda eiti pareigas, davęs šią priesaiką: "Prisiimdamas Baltarusijos Respublikos prezidento pareigas, aš iškilmingai prisiekiu ištikimai tarnauti Baltarusijos Respublikos žmonėms, gerbti ir saugoti žmogaus ir piliečio teises ir laisves, laikytis ir saugoti Baltarusijos Respublikos Konstituciją, šventai ir sąžiningai vykdyti man patikėtas aukštas pareigas".

Pranešama, kad, padėjęs dešinę ranką ant Konstitucijos, Lukašenka davė priesaiką baltarusių kalba. Po to jis pasirašė priesaikos priėmimo aktą, po ko Baltarusijos centrinės rinkimų ir respublikinių referendumų vykdymo komisijos pirmininkė Lidija Jermošina įteikė Lukašenkai Baltarusijos prezidento pažymėjimą.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, CRK duomenimis, nugalėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Pagal teisės aktus išrinkto prezidento inauguracija turi įvykti per du mėnesius nuo rinkimų dienos.

Tuo tarpu opozicija nesutinka su rinkimų rezultatais ir rengia protesto akcijas. Jos tęsiasi iki šiol. Pirmosiomis dienomis veiksmus slopino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie panaudojo ašarines dujas, garsines granatas, vandens patrankas, gumines kulkas.

Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų. Kaip tuo metu pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų — daugiau kaip 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Tuo tarpu Lukašenkos šalininkai taip pat rengia jo palaikymo mitingus.

Tegai:
Baltarusija, inauguracija, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Europos Parlamentas nepripažįsta Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu
Lukašenka paskelbė apie sienų su Lietuva ir Lenkija uždarymą
Lukašenka paragino Lietuvos žmones "sustabdyti savo išprotėjusius politikus"
Kozlovičių pasienio kontrolės punktas Bresto srityje, archyvinė nuotrauka
 

Į Baltarusiją draudžiama įvežti lenkiškas prekes

(atnaujinta 12:50 2020.09.23)
Taip pat Valstybinis muitinės komitetas pranešė, kad prie Eurazijos ekonominės sąjungos sienos sustiprinta muitinės kontrolė

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lenkiškoms prekėms nebeleidžiama patekti į Baltarusiją, praneša Lenkijos laikraštis "Gazeta Wyborcza".

Baltarusijos muitinė patikrinimus vykdo pasienyje su Lenkija. Pasak laikraščio, net Lenkijoje pagaminta kava, šokoladas ar tualetinis popierius negali būti gabenamas per sieną.

Keliautojams pateikiamas ultimatumas — arba išmesti lenkiškus pirkinius, arba grįžti su jais į Lenkiją. Kuo paremtas toks sprendimas, Baltarusijos muitinės darbuotojai nenurodo, sakoma Lenkijos laikraščio straipsnyje.

Leidinyje teigiama, kad draudimas importuoti lenkiškas prekes yra skirtas taupyti "mažėjančias Baltarusijos užsienio valiutos atsargas" ir parodyti, kad prezidentas Aleksandras Lukašenka netuščiažodžiauja. Be to, šalies vadovas tokiu būdu nori atplėšti baltarusius nuo Lenkijos prekybos centrų.

Anksčiau Baltarusijos lyderis paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos šalis "sustabdyti beprotiškus politikus ir užkirsti kelią karui". Jis teigė nenorėjęs, kad jo šalis ir kaimyninės valstybės taptų karo teatru.

Lukašenka taip pat teigė, kad Baltarusija "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų".

Pasak Sputnik Baltarusija, Valstybinis muitinės komitetas pažymėjo, kad prie Eurazijos ekonominės sąjungos (EEB) sienos sustiprinta muitinės kontrolė, įskaitant asmenis, gabenančius prekes per sieną. 

Šių priemonių tikslas yra užkirsti kelią bandymams pervežti draudžiamas ir ribojamas prekes, taip pat užkirsti kelią komercinių prekių siuntų importui, prisidengiant asmeninėms reikmėms skirtomis prekėmis. Muitinės pareigūnai pabrėžė, kad tai atitinka tarptautinę teisę ir šalies įstatymus.

Sputnik radijo autorius Kirilas Grišinas pažymėjo, kad be Lenkijos nurodymo Baltarusijos muitininkai padidino darbuotojų skaičių Ukrainos pasienio kontrolės punktuose, todėl šių priemonių negalima vadinti "antilenkiškomis".

Mokinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кирилл Каллиников

"Žinoma, ekonominės sankcijos iš Baltijos šalių ir Lenkijos pastūmėjo Minską sustiprinti muitinės kontrolę. Tačiau nereikia tvirtinti, kad visas importas į Baltarusiją yra absoliučiai teisėtas ir teisingai įformintas. Čia yra Minsko atsakymas. Vargu ar baltarusiai dėl to pralaimės. Susitarimai veikia pagal Eurazijos ekonominę bendriją ir Laisvosios prekybos sritį (NVS laisvosios prekybos zona), taip pat Sąjunginės valstybės su Rusija rėmuose. Taigi, nereikia jaudintis dėl to: baltarusiams tikrai negresia maisto ir prekių nestabilumas", — sakė jis.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Linkevičius yra vienas agresyviausių politikų Lietuvoje Baltarusijos vadovybės atžvilgiu. Kaip pažymėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, jo kolega lietuvis "stengiasi išlieti purvą [ant Baltarusijos] labiau nei bet kas kitas". Pasak Makėjaus, Minskas mano, kad tokia retorika, be kita ko, pasireiškia dėl artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prekės, Lenkija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos Valstybės Dūma įvertino JAV idėją sukurti koaliciją prieš "Nord Stream-2"
Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju