Dalia Grybauskaitė ir Kersti Kaljulaid. Nuotrauka iš įvykio vietos

Lietuvos ir Estijos prezidentės sutaria: Rusija grėsmė Europos saugumui

107
(atnaujinta 17:09 2016.10.26)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid aptarė Baltijos regiono saugumo klausimus. Pokalbio centre — Rusijos karinės galios demonstravimas.

VILNIUS, spal 26 — Sputnik. Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad intensyvėjantis Rusijos karinės galios demonstravimas regione kelia grėsmę ne tik regiono, bet ir visos Europos saugumui, praneša BNS.

Šią pozicija ji išsakė per bendrą spaudos konferenciją su Vilniuje viešinčia Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, komentuodama žiniasklaidos pranešimus apie Baltijos jūroje Rusijos galbūt dislokuojamus branduolinį ginklą galinčius gabenti laivus.

"Jei tokia situacija pasitvirtintų, tai demonstruoja tik vieną: eskalacija tarp Rytų ir Vakarų yra demonstratyviai didinama", — žurnalistams teigė prezidentė, pažymėdama, kad oficialiai ši informacija dar nėra patvirtinta.

Britų naujienų portalas express.co.uk, remdamasis gynybos šaltiniais Briuselyje dar antradienį informavo, kad į Baltijos jūrą Rusija gali siųsti laivų grupę, tarp kurių — du laivus, apginkluotus branduolines galvutes galinčių nešti ilgojo nuotolio raketų kompleksais "Kalibr-NK".

Apie šios ginkluotės dislokavimą skelbiama ir Rusijos žiniasklaidoje.

Prezidentė priminė, jog jau anksčiau kalbėdama apie pratyboms Karaliaučiuje dislokuotus raketų kompleksus "Iskander", su kuriais taip pat galima naudoti branduolines galvutes, tokius Rusijos veiksmus pavadino "atvira agresijos demonstracija ne tik prieš mūsų regioną ar Baltijos šalis".

"Be jokios abejonės, tai ne prieš Baltijos šalis nukreipta, o prieš Europos sostines", — teigė prezidentė. — Tai — demonstratyvus įtampos tarp Rytų ir Vakarų kėlimas, ką Baltijos šalys jau seniai konstatavo. Kasdien tai darosi vis labiau akivaizdu".

Rusija ― napatikima ir nenuspėjama kaimynė

Vilniuje viešinti Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid Rusiją pavadino "nuspėjamai nepatikima kaimyne", kurios negalima ignoruoti. Savo ruožtu Grybauskaitė perfrazavo kolegės mintį sakydama, kad Rusija "nuspėjamai nenuspėjama kaimynė".

Estijos vadovė sako, kad Baltijos šalims būtina tęsti bendradarbiavimą su NATO, siekti Europos vienybės saugumo klausimuose bei pozicijoje Rusijos atžvilgiu, "net jei nematome greito efekto".

"Minsko susitarimai lieka neįgyvendinti, kasdien, kas savaitę vyksta naujų konfliktų eskalacija, matome pasibaisėtiną humanitarinę situaciją, kurią lėmė Sirijos konfliktas — visa tai daro rusai. Negalime į tai nekreipti dėmesio, privalome apie tai kalbėti. Ir turime būti dėkingi Europos partneriams, kad jie remia mūsų pozicijas", — teigė Estijos prezidentė.

Ji  sveikino Lietuvą sėkmingai judant prie 2% nuo BVP finansavimo gynybai, o šauktinių grąžinimą vadino "drąsiu sprendimu", sakydama, kad Estijoje galiojantis visuotinio karinio šaukimo pavyzdys leidžia matyti, "kaip tai leidžia tautai jaustis saugiai, taip pat rodo norą ginti šalį".

"Tai yra pirmoji atraminė NATO kolona: turite būti pasirengę apsiginti patys ir tuomet tikėtis pagalbos iš savo sąjungininkų" — teigė prezidentė.

"Turime tęsti bendradarbiavimą su NATO partneriais diskutuodami, kas turi būti dar atlikta norint užsitikrinti, kad mūsų atgrasymo galimybės yra pakankamos", — pridūrė ji.

Pastaruoju metu vėl paaštrėjus įtampai tarp Vakarų ir Rusijos dėl jos veiksmų Sirijoje, Europos lyderiai užsimena apie galima naujų sankcijų Rusijai įvedimą. Nerimą Vakarams kelia ir veiksmai Karaliaučiuje, kur, kaip tvirtino Maskva, pratyboms prieš kelias savaites buvo dislokuoti branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų kompleksai "Iskander".

Praėjusią savaitę Rusijos gynybos ministerija taip pat informavo apie laivų grupę, kuri iš Šiaurės jūros išplaukė į Viduržemio jūrą turėdama tikslą prisijungti prie pajėgų, vykdančių bombardavimus Sirijoje. Agentūra "Reuters", remdamasi diplomatiniais šaltiniais NATO, skelbė, kad į Siriją pajudėjo ir didžioji dalis Baltijos jūros laivyno.

Rusijos kariuomenė praėjusį ketvirtadienį pranešė apie karines pratybas netoli savo vakarinės sienos, kuriose taip pat dalyvavo daliniai, apginkluoti minėtomis balistinėmis raketomis "Iskander".

107
Dar šia tema
URM teigimu, Rusija dislokuoja "Iskander" siekdama nuolaidų iš Vakarų

Teismas grąžino Paleckiui asmens tapatybės kortelę

(atnaujinta 14:36 2020.10.22)
Teismo sprendimu, Algirdui Paleckiui grąžinta asmens tapatybės kortelė, tačiau pasas ir toliau lieka paimtas

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį sušvelnino šnipinėjimu kaltinamam buvusiam "Socialistinio liaudies fronto" lyderiui Algirdui Paleckiui taikomą kardomąją priemonę — dokumentų paėmimą — ir grąžino jam asmens tapatybės kortelę, praneša teismo spaudos tarnyba.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Algirdas Paleckis pateikė prašymą grąžinti jam nors vieną iš dokumentų — asmens tapatybės kortelę, kadangi jis nuolatos patiria nepatogumų valstybės ir kitose įstaigose, negali balsuoti rinkimuose. Kaltinamojo Algirdo Paleckio gynėjai prašė prašymą tenkinti, prokurorė tokį prašymą teismo prašė atmesti. 

"Išnagrinėjęs kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą teismas konstatavo, jog kardomosios priemonės — dviejų dokumentų paėmimo taikymas anksčiau nurodytomis sąlygomis (paskirtos dar dvi kitos griežtos kardomosios priemonės — intensyvi priežiūra ir 50 000 eurų užstatas) yra perteklinis, neproporcingai suvaržo jo laisvę ir jam kelia didelių nepatogumų, dėl šiuo metu taikomų apribojimų kaltinamajam kyla sunkumų tvarkant finansinius ir kitus klausimus", — teigiama teismo pranešime.

Teismas nutarė pakeisti Paleckiui Lietuvos apeliacinio teismo 2020 metų balandžio 6 dieną nutartimi paskirtą kardomąją priemonę — dokumentų, t. y. paso ir asmens tapatybės kortelės, paėmimą — ir jam grąžinti asmens tapatybės kortelę. Kitą kardomosios priemonės — dokumentų paėmimo — dalį (Lietuvos Respublikos paso paėmimas) palikti nepakeistą.

Альгирдас Палецкис
Фото: из личного архива Альгирдаса Палецкиса

Spalio pradžioje Šiaulių apygardos teismas pratęsė Algirdui Paleckiui taikomą kardomąją priemonę — intensyvią priežiūrą — dar trims mėnesiams. Paleckis įpareigotas nuo 21 val. iki 06 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, neišvykti už Vilniaus miesto ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose. Teismas išaiškino kaltinamajam, kad jis privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, laikytis nustatytos dienotvarkės. Draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Kiti teismo posėdžiai vyks lapkričio 24, gruodžio 8, 15, 2021 metų sausio 5, 26, vasario 9, 23 kovo 16 dienomis.

Paleckio byla

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Be jo, byloje taip pat kaltinamas Deimantas Bertauskas. Istorikas Valerijus Ivanovas yra liudytojas. Kaltinamieji byloje kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais" ir "šnipinėjimu Rusijos žvalgybai".

Paleckis ne kartą yra deklaravęs savo nekaltumą. Kaip arešto priežastį jis nurodė tai, kad Lietuvos valdžia jam keršijo dėl jo susidomėjimo 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat dėl ​​jo bendravimo su rusais.

Jis taip pat teigia, jog prokuratūra daro viską, kad jo byloje būtų išvengta atvirų teismo posėdžių.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva visiškai pamina demokratines vertybes, kurias deklaravo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.

Tegai:
teismas, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje
Dar šia tema
Ispanijos pilietis savo išsiuntimą iš Lietuvos sieja su "miško brolių" kritika
Žvalgybai atriš rankas? O kaipgi žmogaus teisės?
Paleckiui sušvelnintos intensyvios priežiūros sąlygos
Teismas trims mėnesiams pratęsė Paleckiui taikomą intensyvią priežiūrą
Prezidentas Gitanas Nausėda

Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė valią antrajame Seimo rinkimų ture

(atnaujinta 12:06 2020.10.22)
Šalies vadovas ir pirmoji ponia balsavo Lukiškių aikštėje įrengtame išankstinio balsavimo punkte

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį iš anksto balsavo antrajame Seimo rinkimų ture.

Prezidentas kartu su pirmąja ponia Diana iš anksto balsavo sostinės Lukiškių aikštėje įrengtame išankstinio balsavimo punkte.

"Ateikite balsuoti. Ateikite išsirinkti savo valdžią. Ne kitų išrinktą valdžią, kurią paskui reikės kritikuoti, arba sakysime, kad tai — ne mano valdžia, — prezidentą cituoja TASS. — Kad ir dideli, ir maži miestai, ir kaimai, žmonės visuose Lietuvos miestuose, rodykite pilietinę iniciatyvą. Yra iš ko pasirinkti, ir tikrai mes galime kurti Lietuvą".
Президент Литвы Гитанас Науседа с женой Дианой Науседене досрочно проголосовали на втором туре выборов в Сейм
Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene

Per pirmąjį Seimo rinkimų turą šalies vadovas balsavo pagrindinę rinkimų dieną — spalio 11-ąją. Tada jis teigė balsavęs už politinių jėgų vienybę vardan visuomenės gerovės.

Ketvirtadienis — paskutinė išankstinio balsavimo Seimo rinkimų antrajame ture diena. Balsavimo apylinkės dirba nuo 7:00 iki 20:00.

Pirmajame ture, kuris vyko spalio 11 dieną, konservatorių partija "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo 23 mandatus iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 mandatų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Tegai:
rinkimai, Gitanas Nausėda
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, archyvinė nuotrauka

Veryga apie augančius COVID-19 skaičius: situacija blogėja labai greitai

(atnaujinta 14:59 2020.10.22)
Lietuvoje antrą dieną iš eilės mušamas COVID-19 atvejų rekordas — per pastarąją parą nustatyti 424 užsikrėtimai, nuo infekcijos mirė dar 5 žmonės

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. COVID-19 atvejų skaičius šalyje toliau auga, o tikėtis atvejų skaičiaus mažėjimo galima, tik jei bus laikomasi nustatytų priemonių, pareiškė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienio spaudos konferencijoje.

Pradėdamas konferenciją ministras pažymėjo, kad geromis naujienomis šiandien pasidalinti negali.

"Deja, bet kažkokių gerų naujienų šiandien nepasakysime. Užsikrėtusių skaičius auga. Kaip jau kalbame ne pirmą savaitę, kad turime būti nusiteikę, kad kol pradės veikti priimtos priemonės, ir, aišku, jos veiks, tik jei bus laikomasi reikalavimų, kurie yra nustatyti atskirose savivaldybėse, tik tada galima tikėtis kažkokios teigiamos dinamikos, atvejų skaičiaus mažėjimo", — kalbėjo jis.

Anot ministro, epidemiologinė situacija šalyje blogėja labai greitai.

"Nebeturime ko laukti. Matote, kad situacija blogėja ir ji blogėja labai greitai. Nebeturime laiko laukti ir žiūrėti, ar žmones, kurie ateina pasilinksminti, išgerti, naktiniai klubai sugebės suvaldyti ar ne", — kalbėdamas apie laiko ribojimus baruose sakė ministras.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė teigė, kad šiuo metu Lietuvoje fiksuojami 135 koronaviruso židiniai, ir paprašė gyventojų būti atidesnių savo sveikatai.

"Norėtųsi priminti ir paprašyti visuomenės susitelkimo ir didesnės atsakomybės kiekvienam sau. Medikų, kurie dirba sveikatos priežiūros įstaigose, nepadaugės, pastatų nepadaugės, visuomenės sveikatos specialistų taip pat nepadaugės. Mes vieni galime nebegebėti suvaldyti situacijos, ką ir dabar matome", — kalbėjo Razmuvienė.

Šalyje iš viso patvirtinti 8663 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 4727 asmenys, 3773 — pasveiko.  

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 424 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. NVSC informuoja, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 5 mirtis nuo koronaviruso. Šiuo metu nuo infekcijos mirė 125 žmonės.

Nuo spalio 26 dienos karantinas skelbiamas Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybėse. Taip pat pratęsiamas karantinas Raseinių rajono savivaldybėje.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 41,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1,13 mln. žmonių.

Tegai:
COVID-19, Aurelijus Veryga
Dar šia tema
Šiaulių regione dviem "Maximos" darbuotojoms nustatyta COVID-19 liga
Šalyje antrą dieną iš eilės mušamas COVID-19 atvejų rekordas
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 5 mirties nuo koronaviruso atvejai
Savivaldybės pagal COVID-19 sergamumą bus skirstomos į šviesoforo spalvų zonas
Trigubas smūgis pandemijai: Rusijoje prasidėjo trečiosios vakcinos nuo COVID-19 bandymai