Eurai. Archyvinė nuotrauka

VRK dalins pinigus partijoms: Seimo rinkimai pakeitė planus

93
(atnaujinta 20:30 2016.11.05)
Vyriausioji rinkimų komisija kitą savaitę turi išdalinti politinėms partijoms antrojo pusmečio biudžeto dotaciją. Po Seimo rinkimų finansavimas pasikeitė. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir "Drąsos kelias" nebegaus biudžeto pinigų.

VILNIUS, lapkr 5 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kitą savaitę planuoja padalinti partijoms antrojo pusmečio biudžeto dotaciją — iš 2,7 milijonų eurų dalybų po Seimo rinkimų iškrenta Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir "Drąsos kelias", pranešė BNS.

Biudžeto dotacijas perskaičiavus pagal naujausius Seimo rinkimų rezultatus, smarkiai — iki pusės milijono eurų — išaugs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) gaunama suma, daugiau gaus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei Liberalų sąjūdis, o Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) gaunama suma šiek tiek mažės.

Perpus mažėja Darbo partijos gaunama suma, taip pat menksta ir valstybės finansavimas "Tvarkai ir teisingumui", o Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai biudžeto asignavimų dalis nedaug sumažėja.

Diskusija — 2012 ar 2016 metų rezultatai

Pasak VRK vadovo Zenono Vaigausko, komisijoje kilo diskusijos, ar pinigus skaičiuoti pagal šių metų Seimo rinkimų rezultatus, ar imti 2012-ųjų balsus, tačiau dauguma laikosi nuomonės, kad reikėtų atsižvelgti į naujausiai pareikštą rinkėjų valią.

VRK teisiškai galėjo pinigus padalinti ir iki galutinių rinkimų rezultatų skelbimo, tad lėšos būtų buvę paskirstytos pagal senąjį skaičiavimą, kaip, pvzdžiui, ankstesniųjų Seimo rinkimų metais, 2012-aisiais, dotacijos buvo paskirstytos dar liepą, prieš rinkimus.

Pasak Vaigausko, šiemet pinigų skirstyti dar iki rinkimų buvo neįmanoma, nes įsigaliojus naujai tvarkai partijos nebe kartą, o du kartus per metus turi pateikti Teisingumo ministerijai narių sąrašus. Anksčiau partijos narių sąrašus turėdavo patekti kasmet iki kovo 1-osios, o šiuo metu — dar kartą iki spalio 1 dienos.

Be to, VRK vadovo teigimu, skirtant pinigus reikėtų atsižvelgti į naujausią rinkėjų apsisprendimą.

"Mums iškilo dilema, ar daliname pagal 2012 metus, ar pagal 2016 metus. Pagal 2012 metus gauna "Drąsos kelias", Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), kai kurios partijos gauna daugiau, kitos — mažiau, bet rinkimų rezultatai jau žinomi, ir didžioji dalis komisijos narių pasisakė, kad turime dalinti pagal naujausius rinkimų rezultatus. Tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, ir tai yra rinkėjų balsai. Jei yra balsai paskutiniųjų rinkimų, pagal rinkėjų balsus ir reikia dalinti", — BNS sakė Vaigauskas.

Vienas balsas — pusė euro

Pinigai partijoms yra paskaičiuoti pagal pastarųjų Seimo, savivaldybių bei Europos Parlamento rinkimų rezultatus, ir vienas balsas partijai įvertintas 0,56 euro.

Pasak Vaigausko, pagal naujausius rinkimų rezultatus iš lėšų dalybų "iškrenta Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir "Drąsos kelias".

Pagal šiuos duomenis, daugiausiai lėšų gauna TS-LKD — 665 tūkstančius eurų, prieš pusmetį jiems teko 551 tūkstantis eurų. "Valstiečiai" gaus 548 tūkstančius eurų, pagal senesnius rinkimų rezultatus gavo 147 tūkstančius eurų.

Socialdemokratams gaunama lėšų sumą šį pusmetį sumažėjo nuo 573 tūkstančių eurų iki 507 tūkstančių eurų, o Liberalų sąjūdžiui išaugo nuo 328 tūkstančių eurų iki 394 tūkstančių eurų. Darbo partijai pinigų sumažėjo — ji gaus 232 tūkstančius eurų (pirmąjį pusmetį — 487 tūkstančius eurų), "tvarkiečiams" — irgi, jie gaus 222 tūkstančius eurų (253 tūkstančius eurų pirmąjį pusmetį).

Lietuvos lenkų rinkimų akcija po naujausių Seimo rinkimų gaus 179 tūkstančius eurų, o pirmąjį pusmetį jai teko 187 tūkstančiai eurų.

Iš biudžeto dotacijos dalybų iškritęs "Drąsos kelias" prieš pusmetį gavo 128 tūkstančius eurų, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) — 92 tūkstančius eurų.

Lietuvos laisvės sąjunga sprendimą skųstų

Tokia pinigų dalinimo tvarka nepatenkinta Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) teigia, jog siūloma lėšų paskirstymo tvarka pažeidžia partijos teisėtus lūkesčius, ir antroji šių metų dotacija turėtų būti teikiama analogiškai kaip ir pirmąjį pusmetį.

Seimas. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

"Mes manome, kad turėtų būti dalinama kaip visada. Yra ataskaitiniai metai, ataskaitinis laikotarpis, ir visada taip būdavo dalinama. Visi ir biudžetus planavo, ir teisėtus lūkesčius turėjom. Jei dabar pradeda VRK žiūrėti, kaip reikia naujai valdžiai, nes čia "valstiečiai" daugiausiai iš to išloštų, tai būtų negarbinga ir neteisinga", — BNS sakė partijos atsakingasis sekretorius Žilvinas Šilgalis.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) tokį sprendimą skųstų teismui, neabejoja Šilgalis.

"Be abejo, vienareikšmiškai, mes skųstumėm. Yra pagaliau logika ir teisėti lūkesčiai. Dėl to, kas mums teisėtai priklauso, mes kovosim, kol bus padalinta teisingai. Visada būdavo, metai pasibaigė, nuo pavasario skaičiuojama iš naujo. Taip buvo prieš ketverius metus, kai keitėsi Seimas, taip turėtų būti ir dabar. Man net keista, negalvojom, kad kam gali kilti tokių minčių, bet dabar matom, kad yra noro laukti paskutinių dienų", — piktinosi politikas.

Metams — 5,5 milijonų eurų

Valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios atitinka įstatymų keliamus reikalavimus bei yra gavusios ne mažiau kaip 3% balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus.

Iš viso partijoms šių metų biudžete skirta apie 5,5 milijonų eurų, pusmečiui paskirstoma apie 2,7 milijonų eurų.

Politinėms partijoms dotacijos pervedamos du kartus per metus, iki kiekvienų metų balandžio 15 ir lapkričio 15 dienos.

93
Temos:
Permainų kupinas ruduo: Seimo rinkimai — 2016 (88)
Dar šia tema
Seimo rinkimai: pasiruošt, dėmesio, pirmyn!
Minus keturi: kandidatai praranda teisinį imunitetą
Seimo rinkimai — 2016
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE kalusimu

(atnaujinta 18:14 2020.07.10)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10  — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvo prezidento Gitano Nuasėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingo Europos Sąjungos vadovybės žodžio derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen, ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai apsikeitė preliminariais pasiūlymais ir juos diskutuoja, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato tikisi Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai žmogiškai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši pozicija nerado supratimo Baltarusijoje. Ši konfrontacijos pozicija nerado supratimo net tarp artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji supratimą ras Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu ir jie absoliučiai nesusiteklę Vilniuje ... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu ES.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis: Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti valstybė

(atnaujinta 17:57 2020.07.10)
Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą

VILNIUS, liepos 10 - Sputnik. Vyriausybė Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti savo žinion, penktadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Vyriausybė privalo įgyvendinti Seimo priimtus įstatymus, kaip įgyvendina visus , taip ir šitą įgyvendina. <...> Manau, kad turime pasiruošti. Jeigu norime priimti tuos esminius sprendimus, tai Vyriausybė turi perimti aikštę valstybės žinion – su konkurečiu sprendimu, kas ten turi būti padaryta. Jeigu mes kalbame apie Vyčio paminklo pastatymą, tą žingsnį padarytume, kada turėtume visą projektą, sprendimus ir finansavimą", - kalbėjo Skvernelis prieš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos tarybos posėdį Naisiuose.

Premjeras mano, kad naujo konkurso Vyčio skulptūrai skelbti nereikėtų - galima panaudoti projektą, kuris konkurse dėl paminklo Lukiškių aikštėje užėmė antrąją vietą.

"Yra įvairiausių variantų. Buvo paskelbtas konkursas. Buvo pirmoji vieta. Dabar (paminklas - Sputnik) pastatytas Kaune. Antra vieta – tikrai modernus, stilizuotas Vyčio paminklas, jis galėtų būti. Bet čia kol kas tik mano asmeninė nuomonė. Bet kokiu atveju Vyriausybė priims kolegialų sprendimą", - sakė Skvernelis.

Jis taip pat sakė, kad neįsivaizduoja tokio varianto, kad iš Kauno Vyčio skulptūra keliautų į Vilnių. 

"Tikrai – ne. Tai mano asmeninė nuomonė, tikrai – ne galutinė, bet manau, kad mes galėtume kalbėtis. Yra antra vieta. Stilizuotas Vytis, manau, kad Vilniui tikrai prie jo modernumo tiktų", - kalbėjo premjeras.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Dokumentu įtvirtinama, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.

Be to, aikštės memorialiniai akcentai turi atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę ir žuvusių kovotojų atminimą. Aikštės naudojimas ir jos tvarkymas negali užgožti jos memorialinės funkcijos.

Tegai:
Lukiškių aikštė, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną
LVŽS kreipėsi į VRK dėl Lukiškių aikštėje įrengto pliažo
Žmonės

Kokia šiandien diena: liepos 11-osios šventės

(atnaujinta 18:18 2020.07.10)
Šeštadienį, liepos 11-ąją minima Pasaulinė populiacijos diena, taip pat šią dieną katalikai mini Šv. Benediktą

Liepos 11 yra 192-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiemet, keliamaisiais metais — 193-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 173 dienos.

Prieš 33 metus (1987 metais) liepos 11 dieną žmonių skaičius visame pasaulyje viršijo 5 milijardus ir po dviejų metų Jungtinių tautų organizacija rekomendavo šią dieną paskelbti Pasaulio gyventojų diena.

Vėliau, 2002 metais buvo numatoma, kad pasaulyje žmonių skaičius augs nekontroliuojamai. Bvo paskelbtos prognozės, kad 2050 metais visame pasaulyje gyvens 10,9 milijardo žmonių, tačiau dabar prognozuojama, jog šiais metais šis skaičius neviršys 9 milijardų. 

Skaičiaus mažėjimui įtakos turi ligos. Prognozuojama, kad iki 2050 metų nuo AIDS mirs 278 milijonai žmonių, dėl kurių mirties negims 178 milijonai vaikų.

Pranešama, kad daugiausia žmonių gyvens vargingiausiose pasaulio vietose: Afrikoje ir Azijoje, gimstamumas mažės, o daugės vyresnio amžiaus žmonių.

Liepos 11-oji skirta susimąstyti apie žmonijos gimstamumo, mirtingumo, apgyvendinimo, migravimo, išsilavinimo ir kitokias problemas.

Taip pat šiandien minima Šv. Benedikto, Europos globėjo, šventė.

Šv. Benediktas (480–547) buvo abatas. Gimė turtingo žemvaldžio šeimoje, taip apt studijavo Romoje, vėliau paniro į vienatvę, atsidavė maldai ir atgailai.

Aplink save subūrė bendraminčių būrį ir 539 metais Monte Kasine (tarp Romos ir Neapolio) įkūrė benediktinų vienuolyną. Tuo pačiu, Benedikto parašyta Regula tapo gyvenimo pagrindu tūkstančiams vienuolių ir jo sekėjai išplito po visą Europą. 1964 metais jis paskelbtas Europos globėju.

Liepos 11 dieną vardadienį švenčia Pijus, Kiprijonas, Kipras, Benediktas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai