Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Archyvinė nuotrauka

Rusijos URM paaiškino "Iskander" perkėlimą į Kaliningrado sritį

150
(atnaujinta 16:16 2017.01.21)
Rusijos Užsienio reikalų ministerija tvirtina, kad "Iskander" kompleksų dislokavimą Kaliningardo srityje sukėlė destruktyvūs NATO veiksmai.

VILNIUS, gruod 1 — Sputnik. Rusijos užsienio reiklaų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad kompleksai "Iskander" buvo dislokuoti į Kalinigrado sritį dėl destruktyvių NATO veiksmų, pranešė RIA Novosti.

Anksčiau Rusijos Užsienio reikalų ministerija patvirtino žiniasklaidos pranešimus apie "Iskander" kompleksų permetimą į Kaliningrado sritį. Tuo pačiu ministerijos atstovai pažymėjo, kad didelės paslapties niekas nedarė.

"Esant tokioms aplinkybėms, Rusija, kuriai būtina prisitaikyti prie dėl NATO destruktyvių veiksmų kintamų aplinkybių, priversta imtis atitinkamų priemonių, siekiant sustiprinti gynybą ir nacionalinį saugumą. Be to, atkreipsiu dėmesį, kad visų šių veiksmų mes imamės savo teritorijoje. Priešingai nei JAV ir kai kurios kitos šalys, kurios permeta kariuomenės padalinius į kaimynines Rusijai šalis ir atlieka provokacines karines demonstracijas šalia mūsų sienų", — pareiškė Lavrovas interviu Italijos laikraščiui "Corriere della Sera".

Rusijos diplomatas mano, kad JAV ir NATO sąmoningai didina santykių su Maskva "įtampos laipsnį", prisidengdama mitu apie "grėsmę iš Rytų". Ministras taip pat pažymėjo, kad Rusija yra pasiruošusi dialogui su Aljansu, tačiau sąveika turi būti lygiateisė.

Liepos mėnesį NATO viršūnių susitikimo metu buvo priimtas sprendimas dėl 2017 metų keturių tarptautinių NATO batalionų dislokavimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Rusijos nuolatinis atstovas prie NATO Aleksandras Gluško tuomet pažymėjo, kad toks sprendimas padaro iš Rytų Europos šalių karinį placdarmą.

"Iskander-M" gali tiksliai pataikyti į taikinius 500 kilometrų atstumu. Kompleksas skirtas priešraketinių gynybos priemonių, lėktuvų ir sraigstasparnių aerodromuose bei komandinių punktų naikinimui.

150
Temos:
Lietuva — NATO dalis (178)
Dar šia tema
NI papasakojo, kodėl NATO "labiausiai" bijo Karaliaučiaus
Suomija nesijaudina dėl Rusijos raketų kompleksų Baltijos jūros regione
JAV: "Iskander" dislokavimas Kaliningrade gresia ES saugumui
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Paulauskas, birželio 6 d.

Zuokas, Žemaitaitis ir Paulauskas įkūrė partiją "Laisvė ir teisingumas"

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Lietuvoje įsteigta nauja parlamentinė partija "Laisvė ir teisingumas", jos pirmasis suvažiavimas įvyko šeštadienį, rašoma partijos puslapyje Facebook.

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas, politinio judėjimo "Pirmyn, Lietuvai" lyderis Artūras Paulauskas.

Kaip teigiama partijos pranešime, šiuo metu ji turi atstovus Lietuvos Seime, šeši partijos nariai eina miestų merų pareigas, daugiau kaip šimtas partijos atstovų dirba tarybos nariais įvairiose šalies savivaldybėse.

Politikų ketinimas kurti partiją tapo žinomas šių metų sausio pabaigoje. Jie naudos šūkį "Vienas už visus, visi už Lietuvą"

Paskutiniuose rinkimuose daugeliui netikėtai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aplenkdama savo pagrindinius konkurentus - konservatorius.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Tegai:
Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis
Dar šia tema
Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvaus "trys muškietininkai
Politologas apie "Laisvę ir teisingumą": "Pralaimėtojai" susivienijo į politinę jėgą