Dalia Grybauskaitė susitikime su Mišeliu Barnjė. Nuotrauka iš įvykio vietos

Grybauskaitė: Brexit metu reikia išvengti ES piliečių diskriminacijos

111
(atnaujinta 13:55 2016.12.21)
Prezidentė susitiko su ES derybininku Mišeliu Barnjė ir aptarė Europos likimą be Didžiosios Britanijos. Grybauskaitė išsakė Lietuvos poziciją, pagal kurią išstojimo procesuose reikia užtikrinti lietuvių teises.

VILNIUS, gruod 21 — Sputnik. Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Sąjungos (ES) Brexit derybininku Michel Barnier (Mišeliu Barnjė) ir išsakė Lietuvos poziciją dėl ES piliečių teisių užtikrinimo, praneša prezidentūros spaudos tarnyba.

"Jungtinė Karalystė — svarbi ES ekonominė ir saugumo partnerė, todėl Lietuva pasisako už visoms pusėms priimtiną bendradarbiavimo su šia valstybe modelį. Tačiau laisvas asmenų judėjimas ir kitos pamatinės laisvės negali būti pamintos", — pabrėžiama prezidentės pranešime.

Mišelis Barnjė lanko visų 27 ES šalių sostines, siekdamas pristatyti būsimas derybas ir sužinoti kiekvienai valstybei narei jose aktualius klausimus. Lietuvoje Barnjė planuoja susitikti su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir finansų ministrų Viliumi Šapoka ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.

Pasak šalies vadovės, ES pareiga užtikrinti, kad Jungtinėje Karalystėje dirbantys, studijuojantys ir gyvenantys ES piliečiai, tarp jų ir lietuviai, nepatirtų jokios diskriminacijos, jiems būtų suteiktos visos socialinės garantijos.

Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvena apie 200 tūkstančių lietuvių. Praėjusią savaitę su britų premjere Theresa May (Teresa Mei) susitikusi Grybauskaitė sakė, jog Lietuva sieks visų įmanomų garantijų Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems lietuviams po šalies pasitraukimo iš ES.

Visos naujienos apie Brexit>>

Brexit derybos prasidės tuomet, kai Jungtinė Karalystė oficialiai inicijuos išstojimo iš ES procedūrą pagal Lisabonos sutarties 50 straipsnį. Ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) yra anksčiau paskelbusi, kad tai turėtų būti atlikta iki kitų metų kovo pabaigos.

111
Tegai:
Brexit, Europos Sąjunga, Mišelis Barnjė, Dalia Grybauskaitė, Vilnius, Lietuva
Temos:
Didžiosios Britanijos istorinis referendumas (68)
Balsavimas

Prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame Radviliškio rajono mero rinkimų ture

(atnaujinta 14:04 2021.04.21)
Pakartotiniame balsavime dėl mero posto varžosi du pirmajame rinkimų ture daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai – Jolanta Margaitienė ir Vytautas Simelis

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Trečiadienį prasideda balsavimas iš anksto Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimų antrajame ture, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Pirmajame rinkimų ture nė vienas iš dalyvavusių kandidatų nesurinko balsų daugumos, todėl buvo surengtas pakartotinis balsavimas.

Jo metu varžosi du pirmajame rinkimų ture daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai — Jolanta Margaitienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratai) ir Vytautas Simelis (Lietuvos žaliųjų partija).  

Nugalėtojas paaiškės balandžio 25 dieną, kai pasibaigus pakartotiniam balsavimui ir suskaičiavus rinkėjų balsus, bus žinoma, kuris kandidatas surinko daugiau rinkėjų balsų. 

Pakartotinis balsavimas iš anksto vyks balandžio 21-22 dienomis, nuo 8 ryto iki 20 valandos vakaro.

Tuo tarpu, pakartotinis balsavimas specialiuose punktuose bus organizuojamas balandžio 21-23 dienomis sveikatos priežiūros įstaigose, globos namuose, įkalinimo vietose ir kt.

Balsavimas namuose vyks balandžio 23-24 dienomis. Jo metu balsuos rinkėjai, turintys teisę balsuoti namuose: neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi žmonės, sulaukę 70 metų ir vyresni asmenys bei rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl COVID-19 ir pateikę prašymus balsuoti namuose.

Pakartotinis balsavimas rinkimų dieną vyks balandžio 25-ąją, kai rinkėjai balsuos savo rinkimų apylinkėje nuo 7 ryto iki 20 valandos vakaro. 

Tegai:
balsavimas, Radviliškio rajonas, Vyriausioji rinkimų komisija
Dar šia tema
Radviliškyje vyksta mero rinkimai — iš anksto balsavo 10,53 procento rinkėjų
Balandžio 25-ąją vyks pakartotinis Radviliškio mero rinkimų balsavimas
Karinė technika Lietuvoje

Anušauskas: ruošdamasi naujo poligono statyboms Skvernelio Vyriausybė padarė "klaidų"

(atnaujinta 12:48 2021.04.21)
Anušausko teigimu, nesėkmingas naujo karinio objekto statybas lėmė tai, kad į šio klausimo administravimą nebuvo įtrauktos kitos ministerijos, ir naujasis poligonas buvo vien KAM atsakomybė

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mano, kad praėjusi Vyriausybė, planuodama pradėti statyti naują karinį poligoną Vakarų Lietuvoje, padarė klaidų. Apie tai jis pranešė Seime.

Jo teigimu, nesėkmingas naujo karinio objekto statybas lėmė tai, kad į šio klausimo administravimą nebuvo įtrauktos kitos ministerijos, ir naujasis poligonas buvo vien KAM atsakomybė.

"Visada, kad ir koks nedidelis poligonas būtų plėtojamas, jis paliestų 200–400 žmonių, tai yra realūs žmonės su savo poreikiais, su savo lūkesčiais, todėl mes negalime jų palikti be nieko. Poligonas yra kainuojantis dalykas ir tai nėra tik Krašto apsaugos ministerijos reikalas", — sakė Anušauskas.

Ministras pabrėžė, kad naujojo poligono statybų projektas bus pradėtas rengti tuomet, kai bus priimtos reikalingos įstatymų pataisos ir parengta tinkama kompensavimo tvarka ten gyvenantiems žmonėms.

"Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, braižyti planus pradėsime tada, kai turėsime labai aiškų planą, kaip ir kada bus pakeisti įstatymai (jeigu reikės įstatymų pakeitimų), dėl atsiskaitymo su žmonėmis, kurie ten gyvena, perkėlimo sąlygų", — tvirtino Anušauskas.

Krašto apsaugos ministerija norėjo šalies vakaruose pastatyti naują karinį poligoną. Ministerijoje vietos pasirinkimas buvo siejamas su "stiprėjančiomis Rusijos kariuomenėmis pajėgomis Kaliningrade".

NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys aktyviai sudaro brangias gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai siekiu sutramdyti "Rusijos agresiją", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Tegai:
poligonai, Arvydas Anušauskas, Krašto apsaugos ministerija
Dar šia tema
Ukrainos ambasadorius "paskyrė" Vokietiją atsakinga už Kijevo stojimą į NATO
Ukrainos ambasadorius šalies įtraukimą į NATO vadina Vokietijos atsakomybe
Kijevo politologas pasiskundė NATO nenoru priimti Ukrainą
Žvakės

Maskvoje mirė paskutinis Bresto tvirtovės gynėjas

(atnaujinta 14:04 2021.04.21)
Tai nutiko vakar. Mirties priežastys dar nenurodytos. Paskutiniuoju metu veteranas gyveno Maskvoje

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Didžiojo Tėvynės karo veteranas, paskutinis kovotojas, gynęs Bresto tvirtovę, Piotras Kotelnikovas mirė Maskvoje būdamas 92 metų, pranešė Baltarusijos televizijos kanalas CTV.

Tai nutiko vakar. Mirties priežastys dar nenurodytos. Paskutiniuoju metu veteranas gyveno Maskvoje.

Kotelnikovas gimė 1929 metais Bogojavlenskio kaime, Zemečinskio rajone, Penzos srityje. Ankstyvoje vaikystėje jis liko našlaitis ir augo vaikų namuose, o karą sutiko Bresto tvirtovėje. Berniukas buvo dvylikametis muzikinio būrio auklėtinis.

Televizijos kanalas taip pat patikslino, kad Kotelnikovas tapo filmo "Bresto tvirtovė" veikėjo prototipu.

Bresto tvirtovės gynyba 1941 metų birželį tapo didvyriškumo, ištikimybės priesaikai ir meilei Tėvynei, kurią parodė sovietiniai žmonės Didžiojo Tėvynės karo metu, simboliu.

Tvirtovė pirmoji atliko vokiečių kariuomenės smūgį. Jos gynėjai be vandens, maisto ir ryšių, taip pat ūmiai trūkę amunicijos ir vaistų, bent mėnesį tęsė pasipriešinimą, likdami giliai Vermachto, kuris žengė į Maskvą, gale.

TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretu 1965 metų gegužės 8 dieną jai buvo suteiktas"Tvirtovės didvyrio" vardas. 1971 metais atidarytas memorialinis kompleksas "Bresto tvirtovė".

Tegai:
Maskva, mirtis