Karinių jūrų pajėgų gelbėjimo operacijos. Archyvinė nuotrauka

Karinių jūrų pajėgų gelbėjimo operacijos 2016 metais

153
(atnaujinta 08:02 2017.01.09)
Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras nuolat pasirengęs bet kurią akimirką reaguoti į pranešimus, susijusius su paieškos ir gelbėjimo operacijomis bei teršimo incidentų likvidavimu Baltijos jūroje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Kuršių mariose.

VILNIUS, saus 8 — Sputnik. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) per 2016 metus gavo 66 pranešimus apie įvairius su paieškos ir gelbėjimo bei taršos incidentais susijusius įvykius, praneša Lietuvos kariuomenė.

26 iš šių pranešimų buvo susiję su žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijų organizavimu, 9 su vandens tarša, 26 pranešimai buvo susiję su įvairios kitos pagalbos suteikimu laivų įguloms ir keleiviams, laivų gedimais ir gaisrais juose, taip pat kita pagalba jūroje ir Kuršių mariose. Penki pranešimai buvo klaidingi. Reaguojant į gautus pranešimus buvo išgelbėti 135 asmenys.

Žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijos

Į 26 iš minėtų 66 pranešimų buvo reaguota, organizuojant paieškos ir gelbėjimo operacijas. 11 iš jų vyko Kuršių mariose ir Klaipėdos uoste, 15 — Baltijos jūroje. Šių operacijų metu buvo išgelbėti 135 asmenys, daugiausia — 95 — išgelbėti Kuršių mariose, iš jų 82 nukelti nuo aižėjančio ledo metų pradžioje.

Спасательные операции ВМС Литвы
Žmonių paieškos ir gelbėjimo operacija

Per metus buvo gauti du pranešimai apie žmonių paieškos poreikius, tačiau pradėjus paieškas gauta patikslinta informacija apie du rastus, tačiau jau nuskendusius asmenis.

Taršos incidentai

Per praėjusius metus JGKC reagavo į devynis pranešimus apie taršos atvejus, iš kurių trys užfiksuoti Baltijos jūroje ir šeši — Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Gauta informacija koordinuojant JGKC buvo perduota teršalų likvidavimą vykdančioms tarnyboms, kurios ėmėsi atitinkamų priemonių vandens taršos mastui nustatyti ir taršai likviduoti.

Kiti įvykiai

JGKC reagavo į 26 pranešimus, susijusius su įvairios pagalbos suteikimu laivų įguloms ir keleiviams, laivų gedimais ir gaisrais juose, taip pat kita pagalba jūroje ir Kuršių mariose.

Į šiuos pranešimus buvo sureaguota reikiamos pagalbos suteikimo koordinavimu.

Klaidingi signalai

Praeitais metais JGKC taip pat gavo penkis klaidingus aliarmo signalus ir nelaimės pranešimus, persiųstus iš Bendrojo pagalbos centro ir laivuose esančių radijo stočių.

Kiekvienas toks gautas pranešimas buvo išaiškintas ir pripažintas kaip žmogiškoji klaida.

Gelbėjimo tarnybų tarpusavio sąveika

Daugiausia pranešimų apie paieškos ir gelbėjimo įvykius JGKC gavo iš Bendrojo pagalbos centro trumpuoju numeriu 112, kiti pranešimai buvo gauti iš Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dispečerinės, policijos, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir užsienio šalių Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrų, taip pat pavienių asmenų.

Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro esminė užduotis — organizuoti, efektyviai koordinuoti ir vadovauti įvairioms gelbėjimo ir taršos likvidavimo operacijoms, kurias dažniausiai atlieka kitos valstybinės institucijos ir tarnybos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje gelbėjimo ir taršos likvidavimo darbus atlieka uosto tarnybos ir jų laivai, kartais pasitelkiami Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgumai.

Координационный центр спасения на море ВМС Литвы
Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras

Kuršių mariose gelbėjimo operacijos vykdomos VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgumais (laivais, valtimis, ratinėmis transporto priemonėmis), taip pat neretai pasitelkiamas budintis Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis.

Baltijos jūroje, Lietuvos Respublikai priskirtame Paieškos ir gelbėjimo darbų rajone, gelbėjimo ir taršos likvidavimo operacijoms vykdyti pasitelkiami Karinių jūrų pajėgų laivai, Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis, kartais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kateriai ir VSAT pajėgumai.

Kad būtų gerinama tarpusavio sąveiką organizuojant paieškos ir gelbėjimo darbus, kasmet organizuojami pasitarimai su Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Bendrojo pagalbos centro ir Klaipėdos uosto direkcijos atstovų.

Pratybos

2016 metų kovo 9 dieną Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, DFDS keltas "Optima Seaways" ir Klaipėdos uosto kateris "Žaibas" dalyvavo nacionalinėse gelbėjimo pratybose, vykusiose Klaipėdos uosto akvatorijoje. Pagal pratybų scenarijų iš kelto, kuriame nutekėjo kenksmingos medžiagos, buvo evakuojami keleiviai.

2016 metų gegužės 17 ir 27 dienomis Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras dalyvavo narų medicininės evakuacijos pratybose, vykusiose Lietuvoje vykusių tarptautinės istorinių minų paieškos ir nukenksminimo Baltijos jūroje operacijos "Open Spirit 2016" metu.

2016 metų birželio 20-22 dienomis Karinės jūrų pajėgos organizavo tarptautines teršimo incidentų likvidavimo pratybas "Balex Delta 2016". Pratybų metu buvo vykdoma taršos žvalgyba iš oro, teršimo incidentų likvidavimas Baltijos jūroje ir Lietuvos priekrantės vandenyse, taip pat organizuotas praktinis seminaras.

Pratybose dalyvavo 14 laivų iš aštuonių Baltijos jūros regiono šalių — Lietuvos, Estijos, Latvijos, Danijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, taip pat Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis "Eurocopter Dauphin".

Pratybose taip pat dalyvavo 120 pareigūnų iš įvairių Lietuvos ir Latvijos tarnybų ir institucijų, vykdančių taršos likvidavimo darbus jūros pakrantėje, taip pat 50 pratybų stebėtojų, atstovaujančių įvairioms, su taršos stebėjimu, likvidavimu bei saugumu jūroje, susijusioms organizacijoms iš įvairių Europos šalių.

2016 metų rugpjūčio 2-3 dienomis Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras dalyvavo Karinių oro pajėgų organizuotose orlaivių įgulų narių gelbėjimo iš vandenyje nuskendusios technikos gelbėjimo pratybose "Baltic Bikini 2016".

2016 metų spalio 19 dieną Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras kartu su Akcinės bendrovės "Orlen Lietuva" Būtingės naftos terminalu ir UAB "Orlen Apsauga" pajėgomis dalyvavo planinėse kovos su naftos tarša pratybose, vykusiose Būtingės naftos terminalo akvatorijoje.

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras — Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų padalinys, savo veiklą pradėjęs 2009 metų sausio 1 dieną. Šio centro uždaviniai yra organizuoti, koordinuoti ir vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams paieškos ir gelbėjimo rajone, taip pat organizuoti, koordinuoti ir vadovauti naftos, kenksmingų medžiagų išsiliejimų ir kitų teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone.

Карта района проведения поисковых и спасательных операций в Балтийском море под ответственностью Литвы
Lietuvos atsakomybei priskirto paieškos ir gelbėjimo rajono Baltijos jūroje žemėlapis

Lietuvos atsakomybei priskirtas paieškos ir gelbėjimo rajonas Baltijos jūroje ribojasi su kaimyninių valstybių — Latvijos, Rusijos (Kaliningrado srities) ir Švedijos paieškos ir gelbėjimo rajonais. Tolimiausias šio rajono taškas nuo Klaipėdos uosto vartų į Vakarus nutolęs 107 jūrmylės (198 kilometrai).

153
Tegai:
Baltijos jūra, gelbėjimo operacijos, Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos (KJP), Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC), Lietuva
Dar šia tema
Klaipėdos uoste švartuojasi NATO priešmininiai laivai
Lietuvos kariniai laivai dalyvaus pratybose "Šiauriniai krantai 2016"
ETPA sesija

ETPA komitetas parekomendavo patvirtinti Rusijos delegacijos įgaliojimus

Nebuvo pritarta nė vienai Ukrainos delegacijos pataisai, pareiškė Valstybės Dūma. Rusijos pusė tikisi tolesnio konstruktyvaus požiūrio

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos stebėsenos komitetas parekomendavo patvirtinti Rusijos delegacijos ETPA įgaliojimus pilna apimtimi, RIA Novosti pranešė Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas, Rusijos delegacijos narys Leonidas Sluckis.

Anksčiau buvo pranešta, kad ETPA užginčijo Rusijos delegacijos įgaliojimus.

"Stebėsenos komitetas rekomendavo patvirtinti Rusijos delegacijos įgaliojimus pilna apimtimi. Nė viena Ukrainos delegacijos pataisa nebuvo palaikyta. Mes tikimės tolesnio konstruktyvaus ETPA požiūrio", — pasakė Sluckis.

ETPA posėdis
© Sputnik / Доминик Бутен

Anksčiau ETPA svetainėje paskelbtame pareiškime paaiškinama, kad "Rusijos delegacijos nariai gali laikinai posėdžiauti su tomis pačiomis teisėmis kaip ir kiti Asamblėjos nariai, kol Asamblėja priims sprendimą, tačiau negali balsuoti pagal savo įgaliojimus". Taip pat nurodoma, kad ataskaitą parengs Asamblėjos stebėsenos komitetas. ETPA turės balsuoti už vieną iš trijų variantų: ratifikuoti įgaliojimus, neratifikuoti įgaliojimų, juos ratifikuoti "kartu su tam tikrų teisių dalyvauti ar atstovauti atitinkamos delegacijos nariams Asamblėjos ir jos organų veikloje atėmimu ar sustabdymu.

Pažymėtina, kad nepaisant skandalo dėl įgaliojimų, ETPA pirmadienį patvirtino Rusijos delegacijos vadovą Piotrą Tolstojų Asamblėjos pirmininko pavaduotoju.

Paskutinį kartą Rusijos delegacijos įgaliojimai ETPA buvo užginčyti 2020 m. sausį, prieš tai — 2019 metų birželį.

Iki 2019 metų santykiai tarp Maskvos ir Strasbūro buvo krizėje.

Iš Rusijos delegacijos ETPA 2014 metų balandį buvo atimta balsavimo teisė dėl įvykių Ukrainoje ir susijungimo su Krymu. 2015 m. ETPA du kartus svarstė Rusijos delegacijos įgaliojimų atkūrimo klausimą, tačiau tada sankcijos buvo tik sugriežtintos. Reaguodama į tai, Maskva atsisakė dirbti tokiomis sąlygomis ir 2016–2018 metais dėl Strasbūre tvyrančių antirusiškų nuotaikų nesiuntė prašymo patvirtinti savo įgaliojimus ir nustojo mokėti įmoką į Europos Tarybos biudžetą. 2019 m. birželį ETPA atkūrė delegacijos teises, ir Rusijos parlamentarai grįžo prie visapusiško darbo Asamblėjoje.

Tegai:
Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka

"Palaima ar prakeiksmas?" Vokietijos žurnalistai susiginčijo dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 23:41 2021.01.26)
Vienas iš į ginčą įsivėlusių žurnalistų tvirtina, kad aplinkosaugos aktyvistų, kurie priešinosi statyboms, argumentai apie žalingą dujotiekio poveikį klimatui yra nepagrįsti

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Leidinio "Handelsblatt" žurnalistai pasidalijo savo nuomone apie dujotiekio "Nord Stream-2" statybą. 

Apžvalgininkas Klausas Štratmanas (Klaus Stratmann) veikė kaip projekto gynėjas. Jis pažymėjo, kad penkių Europos bendrovių gerovė šiuo metu priklauso nuo "Nord Stream-2" statybų. Štai kodėl nedera nutraukti bendradarbiavimą vykdant projektą. 

Aplinkosaugos aktyvistams, kurie priešinosi statyboms, Štratmanas atsakė, kad visi jų argumentai apie žalingą dujotiekio poveikį klimatui yra nepagrįsti. Štratmanas pabrėžė, kad vien dujotiekio infrastruktūros egzistavimas nepriverčia Europos pereiti išimtinai tik prie iškastinio kuro. 

Be to, pasak jo, Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės sukurtas fondas projektui paremti nėra "maskavimosi" organizacija, siekiant apeiti JAV sankcijas. 

"JAV mačete kovoja su "Nord Stream-2", o Meklenburgas-Pomeranija — rapyra. Kas dėl to gali rimtai apkaltinti žemės vyriausybę?" — jis parašė. 

Priešingai kalbėjo žurnalistas Jensas Miunchratas. Jis padarė prielaidą, kad besitęsiančios statybos supykdys Berlyną su kitomis Europos šalimis, pablogins transatlantinius santykius ir Vokietijos dujų tiekimas atsidurs nepalankioje padėtyje, jo nuomone, priklausomybėje.

Nord Stream-2 

"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų. 

Klojimas atsinaujino po metų, kai vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžius. Po to, pasak projekto vykdytojo, liko nebaigti apie 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos. 

Tačiau sausio mėnesį Vašingtonas išplėtė sankcijas dujotiekiui, įtraukdamas bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas teikiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus atnaujinti vamzdžių klojimo laivus. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės to patvirtinti. Sausio 19 dieną JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus". Kremlius apgailestauja dėl neteisėtų apribojimų įvedimo. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sankcijas prieš dujotiekį pavadino reiderių ataka. 

Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos ministrų kabinetas sureagavo į EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"
"Mes jau kariaujame!": Ką prarado Rusija ir kas laukia po Trampo
Galimas Merkel įpėdinis papasakojo apie situaciją su "Nord Stream-2"
Koronavirusas

Čaplinskas COVID-19 pacientams patarė mažinti cholesterolio kiekį

Profesoriaus teigimu, koronavirusams reikalingas cholesterolis, nes be jo jie negali prasmukti pro ląstelės apsauginį barjerą ir įsiskverbti į ląsteles

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS prevencijos centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas COVID-19 sergantiems žmonėms patarė vartoti cholesterolio kiekį mažinančius vaistus. Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

Žmonės su kaukėmis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Павел Лисицын

Profesorius papasakojo, jog naujas tyrimas rodo, kad koronavirusams įsiskverbti į ląstelę reikalingas cholesterolis. Cholesterolis daugiausia žinomas dėl to, kad užkemša arterijas.

"Tyrėjai nustatė, kad įsiskverbimui į ląsteles, koronavirusams reikalingas cholesterolis be kurio jie negali prasmukti pro ląstelės apsauginį barjerą. Cholesterolis yra sudėtinė ląstelių ir kai kurių virusų, tokių kaip SARS-CoV-2, apvalkalo (membranos) dalis", — parašė Čaplinskas.

Anot profesoriaus, duomenys rodo, kad geresni COVID-19 pacientų sveikatos rezultatai pasiekiami kai jie vartoja cholesterolio kiekį mažinančius vaistus — statinus, nes šie vaistai, pašalindami cholesterolį, neleidžia SARS-CoV-2 patekti į ląsteles.    

Tegai:
Saulius Čaplinskas, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje