Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas. Archyvinė nuotrauka

Teismas kviečia Gorbačiovas neatsako

43
(atnaujinta 15:41 2017.01.10)
Vilniaus teismas kelis kartus įprastiniu šaukimu ir elektroniniu paštu kvietė buvusį Sovietų sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą liudyti Sausio 13-osios byloje, tačiau atsako kol kas nesulaukė.

VILNIUS, saus 10 — Sputnik. Vilniaus apygardos teismas kol kas nesulaukė buvusio Sovietų sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo atsakymo į kvietimą liudyti Sausio 13-osios byloje.

Teismas keliais būdais — įprastiniu šaukimu ir elektroniniu paštu išsiųstu šaukimu — bando prisikviesti liudytoją, tačiau atsako kol kas nėra.

"Jokio atsakymo iš Gorbačiovo, iš jo fondo nėra gauta", — BNS antradienį sakė teisėja Ainora Kornelija Macevičienė.

Pernai gruodžio 12 dieną teismas išsiuntė šaukimą į Gorbačiovo fondą. Teisėja Macevičienė BNS sakė, kad šiame šaukime Gorbačiovui nurodytos visos suplanuotos posėdžių datos, teismas nurodė, kad sutinka surengti vaizdo konferenciją šio liudytojo apklausai.

Vilniaus apygardos teismas. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Pasak teisėjos, šaukimas Gorbačiovui išsiųstas ir elektroniniu paštu. Kadangi teismo siųstas laiškas negrįžo, teismas sprendžia, kad jis pasiekė adresatą. Elektroninio pašto sistema paprastai greitai siuntėjui praneša, kad nepavyko pristatyti elektroninio laiško dėl netikslaus, klaidingo adreso ir taip toliau.

Teismo šaukime rašoma, kad Gorbačiovo pavardę posėdžiuose minėjo kiti liudytojai, todėl jo prašoma papasakoti, ką jis žino apie minėtų įvykių aplinkybes.

Gorbačiovo fondo Maskvoje ir jo asmeninis atstovas spaudai Vladimiras Poliakovas anksčiau BNS yra teigęs, kad reakcijos į teismo sprendimą apklausti liudytoją galima laukti tuomet, kai Gorbačiovas gaus dokumentus iš teismo, žiniasklaidos pranešimų komentuoti jis nepanoro.

Vilniaus apygardos teismas pernai spalį nusprendė Gorbačiovą apklausti liudytoju. Prašymą apklausti buvusį Sovietų sąjungos lyderį pateikė per kruvinuosius Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis ir jo advokatas.

Kaltinamasis byloje Michailas Golovatovas

Buvęs sovietų specialiosios paskirties būrio "Alfa" vadovas kaltinamasis Sausio 13-osios byloje Michailas Golovatovas pernai rugpjūčio pabaigoje būdamas Maskvoje pareiškė, kad kruvinieji Sausio 13-osios įvykiai negalėjo vykti be Gorbačiovo  žinios.

"Kiek kartų dalyvavau gesinant gaisrus, pradedant Kalnų Karabachu, Dušanbė, Baku, Tbilisiu ir baigiant Vilniumi, sakyti, kad mes atskridome į Vilnių patys, kad mums niekas nedavė įsakymo… To būti negali! Mūsų būriui galėjo vadovauti tik KGB vadovas, gavęs  Politbiuro arba vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado nurodymą", — kalbėjo Golovatovas.

"Prabėgus 25 metams vienareikšmiškai sakau, kad tai buvo išdavystė — centrinės valdžios, asmeniškai Gorbačiovo, kuris šiandien, būdamas 85 metų, elgiasi taip, kaip ir 1991-aisiais — tą prisimenu, o to neprisimenu", — pridūrė jis.

2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį KGB karininkas Golovatovas buvo sulaikytas Austrijos sostinės Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, o ši tikino, kad jai trūko duomenų įtariamąjį perduoti Lietuvai.

Kaltinamasis Algimantas Naudžiūnas

Buvęs sovietų Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto vadovas, Sausio 13-osios byloje taip pat kaltinamas generolas Algimantas Naudžiūnas pernai rugpjūtį Maskvoje teigė, kad asmeniškai Gorbačiovas įsakė vykdyti specialiąją operaciją Vilniuje.

"Kariniame pasitarime man dalyvaujant Gorbačiovas asmeniškai davė įsakymą pradėti trijų objektų, kuriuos užėmė Lietuvos propagandistai, išlaisvinimo operaciją. Iš šių trijų objektų — Spaudos rūmų, telecentro — liejosi purvas ant Komunistų partijos, Sovietų Sąjungos", — sakė Naudžiūnas.

Pasak jo, per Sausio įvykius Lietuvos teritorijoje iš viso buvo dislokuota apie pusė milijono sovietų karių: "Tai buvo milžiniška jėga, kuri galėjo pakilti ir nušluoti lietuvišką viršūnėlę".

Pats Gorbačiovas anksčiau yra neigęs, kad davė įsakymą šaudyti Vilniuje.

Sausio 13-osios bylą Vilniaus apygardos teismas jau nagrinėja beveik metus, šiuo metu vyksta nukentėjusiųjų apklausos.

Dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami 65 asmenys, teisiamųjų suole sėdi tik du iš jų, kitų atžvilgiu procesas vyksta už akių. Dauguma teisiamųjų — Rusijos piliečiai.

1991 metų sausio 13-osios naktį dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato nužudyta 14 civilių. Šimtai žmonių buvo sužeisti.

43
Tegai:
kaltinamieji, Sovietų Sąjunga, Sausio 13-osios byla, teismas, Vilniaus apygardos teismas, Michailas Gorbačiovas, Lietuva, Vilnius
Temos:
Sausio 13-osios byla (90)
Dar šia tema
Rusija Sausio 13-osios bylos teismo procesą pavadino šališku
Rusijos Dūma reiškia nepasitenkinimą Sausio 13-osios byla
Edita Rudelienė

VTEK informavo, kad šiurkštų pažeidimą Rudelienei gali tekti sumokėti baudą

(atnaujinta 14:38 2020.10.01)
Šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Netinkamai derinusiai viešuosius ir privačiuosius interesus Trakų rajono savivaldybės merei Editai Rudelienei gali tekti sumokėti iki 1600 eurų siekiančią baudą, rašo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

VTEK nustatė, kad, nepraėjus metams po paskutinį kartą valstybės politikei konstatuoto pažeidimo, ji vėl pateko į interesų konfliktą. Tokiu elgesiu Rudelienė šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo reikalavimus (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Taip pat nustatyta, kad merė pakartotinai sprendė su savo bendraturčiu susijusius klausimus.

"Šių metų sausį Rudelienė pasirašė atsakymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašiusiai suteikti informacijos apie šį asmenį, kaip pretenduojantį vadovauti vienai Vilniaus gimnazijai. Anksčiau merės bendraturtis ėjo vienos Trakų rajono gimnazijos direktoriaus pareigas, todėl prašyta charakterizuoti jį kaip vadovą", — rašoma pranešime.

Politikės šeima ir minėtas asmuo lygiomis dalimis valdo du žemės sklypus. Pagal Civilinį kodeksą, buvimas bendraturčiais — tai civilinis teisinis santykis, dėl kurio kyla tam tikros teisės ir pareigos. Todėl nepasibaigusiais turtiniais santykiais tiesiogiai su Rudeliene susijęs asmuo laikytinas tokiu, kuris merei kelia interesų konfliktą.

Valstybės politikams ir kitiems deklaruojantiems asmenims draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu jos susijusios su jų privačiais interesais.

Esant tokiam atvejui asmuo privalo nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant minėtąsias tarnybines pareigas. Todėl merė turėjo nusišalinti, bet to nepadarė.

Klausimus dėl interesų konfliktą keliančio bendraturčio Rudelienė sprendė ne pirmą kartą. Praėjusių metų spalio pradžioje VTEK nustatė, kad jo vadovavimo vienai Trakų rajono gimnazijai metu merė pasirašydavo jo darbo sutarties pakeitimus, sprendė klausimus dėl jo atostogų, algos koeficiento ir kita. Tuomet ji taip pat nenusišalino.

Priminta, kad šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą.

Toks pažeidimas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą nuo 600 iki 1600 eurų. Surašytą administracinio nusižengimo protokolą VTEK pateiks nagrinėti teismui, kuris spręs, kokio dydžio baudą skirti merei.

Tyrimą VTEK atliko suabejojusi Trakų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimu. Pastaroji buvo nusprendusi, kad merė minėtoje situacijoje į interesų konfliktą nepateko.

Tegai:
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), merai, Trakų rajonas
Dar šia tema
Vilniuje įrengs vaizdo kameras, skirtas nustatyti atliekų tvarkymo pažeidėjus
Neteisėta medžioklė medžiotojams kainavo beveik 4000 eurų ir visureigį
Lietuvoje startavo akcija "Garažiukas": tikrinami automobilius remontuojantys asmenys
Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

Tichanovskaja palaikė idėją, kad Putinas dalyvautų derybose su Minsku

(atnaujinta 14:22 2020.10.01)
Anksčiau Tichanovskaja sakė, kad Baltarusijos opozicijos atstovai teigė Makronui, jog jie yra pasirengę dialogui su Rusijos valdžia ir šis bendravimas jiems yra svarbus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Svetlana Tichanovskaja sakė, kad "būtų puiku", jei Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pakviestų kolegą iš Rusijos Vladimirą Putiną dalyvauti derybose su Baltarusijos valdžios institucijomis kaip tarpininką, rašo RIA Novosti.

"Mes visada sakėme, kad vis dar esame atviri dialogui. Mes norėtume, kad kaimyninės šalys pirmiausia būtų tarpininkės šiose derybose su valdžios institucijomis", — sakė ji interviu radijo stočiai RTL.

"Būtų puiku, jei prezidentas Makronas galėtų pakviesti, pavyzdžiui, p. Putiną dalyvauti ir būti tarpininku šiose derybose", — pridūrė ji.

Vilniuje viešėjęs Makronas antradienio rytą susitiko su Tichanovskaja. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad šis susitikimas yra jų teisė ir Kremlius tai gerbia. Anksčiau Tichanovskaja sakė, kad Baltarusijos opozicijos atstovai teigė Makronui, jog jie yra pasirengę dialogui su Rusijos valdžia ir šis bendravimas jiems yra svarbus. Be to, pasak jos, Prancūzijos lyderis palaiko šį norą ir yra pasirengęs "padėti visais įmanomais būdais".

Nuo rugpjūčio 9 dienos visoje Baltarusijoje vyksta didžiuliai opozicijos protestai, jie prasidėjo iškart po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Baltarusijos opozicija laiko Tichanovskają nugalėtoja ir reikalauja paskirti naujus rinkimus. Pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Pirmosiomis dienomis Baltarusijoje protesto veiksmus slopino saugumo pajėgos: pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rinkimų rezultatais. Tada teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, kad išsklaidytų mitingus.

Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Rugsėjo 23 dieną įvyko Aleksandro Lukašenkos inauguracija, išprovokavusi protesto akciją, kurią teisėsaugos pareigūnai vėl išsklaidė panaudodami jėgą.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja Lukašenkos inauguraciją pavadino "išėjimu į pensiją"
Prancūzijos prezidentas susitiks su Tichanovskaja Lietuvoje, "jei ji paprašys"
Žiniasklaida sužinojo apie Tichanovskajos planus susitikti su Merkel
Baltarusijos URM Tichanovskają pavadino "nauja Lietuvos įžymybe"