Michailas Gorbačiovas. Archyvinė nuotrauka

Gorbačiovas neketina dalyvauti Sausio 13-osios bylos procese

140
(atnaujinta 18:42 2017.01.19)
Pasirodžius informacijai, kad Vilniaus apygardos teismas oficialiai įtėikė Michailui Gorbačiovui šaukimą liudyti Sausio 13-osios byloje, buvęs TSRS prezidentas paskelbė, kad neturi ką pridėti, todėl procese nedalyvaus.

VILNIUS, saus 19 — Sputnik. Nepaisant to, kad gavo Vilniaus apygardos teismo šaukimą liudyti Sausio 13-osios byloje, buvęs Sovietų sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas teigia neketinąs jokiu statusu dalyvauti procese.

Rusijos naujienų agentūrai "Interfax" Gorbačiovas  sakė, kad  prie to, „ką anksčiau buvo sakęs, neturi ką pridėti.

"Todėl jokiu atveju neketinu dalyvauti teismo procese Vilniuje", — pabrėžė jis.

Bylą nagrinėjanti Vilniaus apygardos teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė BNS informavo, kad gruodžio 28 dieną Gorbačiovui įteiktas šaukimas liudyti Sausio 13-osios byloje.

Rusijos Valstybės Dūmos posėdis. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Федоренко

Pasak teisėjos, Gorbačiovą pasiekė šaukimas, išsiųstas įprastiniu paštu į jo fondą. Teismui grįžo pranešimas apie jo įteikimą. Teismui adresuotame rašte yra Gorbačiovo parašas.

Šaukime nurodytos visos suplanuotos posėdžių datos. Taip pat teismas nurodė, kad sutinka surengti vaizdo konferenciją šio liudytojo apklausai.

Vilniaus apygardos teismas buvusiam politikui pranešė, kad jo pavardę per posėdžius minėjo kiti liudytojai, todėl jo prašoma papasakoti, ką jis žino apie Sausio įvykių aplinkybes.

Dar vienas šaukimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu, trečias — per Teisingumo ministeriją.

Vilniaus apygardos teismas pernai spalį nusprendė Gorbačiovą apklausti liudytoju. Prašymą apklausti buvusį Sovietų sąjungos lyderį pateikė per kruvinuosius Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis ir jo advokatas.

Pats Gorbačiovas anksčiau yra neigęs, kad davė įsakymą šaudyti Vilniuje. 1991 metų sausio 13-osios naktį dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato nužudyta 14 civilių. Šimtai žmonių buvo sužeisti.

Sausio 13-osios byla

Sausio 13-osios bylą Vilniaus apygardos teismas jau nagrinėja beveik metus, šiuo metu vyksta nukentėjusiųjų apklausos. 

Dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami 65 asmenys, teisiamųjų suole sėdi tik du iš jų, kitų atžvilgiu procesas vyksta už akių. Dauguma teisiamųjų — Rusijos piliečiai.

1991 metų sausio 13-osios naktį dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato nužudyta 14 civilių. Šimtai žmonių buvo sužeisti.

Praėjusią savaitę Lietuvoje paminėtos 26-osios šio tragiško įvykio metinės.

Sausio 13-osios bylą teismas ketina toliau nagrinėti pirmadienį, toliau apklausiami nukentėjusieji.

140
Tegai:
Sausio 13-osios byla, Vilniaus apygardos teismas, Michailas Gorbačiovas, Rusija
Temos:
Sausio 13-osios byla (90)
Dar šia tema
Landsbergis kviečia rusus į Sausio 13-osios minėjimą
Prasideda nukentėjusiųjų apklausa Sausio 13-osios byloje
Kaltinamieji Sausio 13-osios byloje nori dalyvauti teismo procese
Edita Rudelienė

VTEK informavo, kad šiurkštų pažeidimą Rudelienei gali tekti sumokėti baudą

(atnaujinta 14:38 2020.10.01)
Šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Netinkamai derinusiai viešuosius ir privačiuosius interesus Trakų rajono savivaldybės merei Editai Rudelienei gali tekti sumokėti iki 1600 eurų siekiančią baudą, rašo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

VTEK nustatė, kad, nepraėjus metams po paskutinį kartą valstybės politikei konstatuoto pažeidimo, ji vėl pateko į interesų konfliktą. Tokiu elgesiu Rudelienė šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo reikalavimus (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Taip pat nustatyta, kad merė pakartotinai sprendė su savo bendraturčiu susijusius klausimus.

"Šių metų sausį Rudelienė pasirašė atsakymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašiusiai suteikti informacijos apie šį asmenį, kaip pretenduojantį vadovauti vienai Vilniaus gimnazijai. Anksčiau merės bendraturtis ėjo vienos Trakų rajono gimnazijos direktoriaus pareigas, todėl prašyta charakterizuoti jį kaip vadovą", — rašoma pranešime.

Politikės šeima ir minėtas asmuo lygiomis dalimis valdo du žemės sklypus. Pagal Civilinį kodeksą, buvimas bendraturčiais — tai civilinis teisinis santykis, dėl kurio kyla tam tikros teisės ir pareigos. Todėl nepasibaigusiais turtiniais santykiais tiesiogiai su Rudeliene susijęs asmuo laikytinas tokiu, kuris merei kelia interesų konfliktą.

Valstybės politikams ir kitiems deklaruojantiems asmenims draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu jos susijusios su jų privačiais interesais.

Esant tokiam atvejui asmuo privalo nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant minėtąsias tarnybines pareigas. Todėl merė turėjo nusišalinti, bet to nepadarė.

Klausimus dėl interesų konfliktą keliančio bendraturčio Rudelienė sprendė ne pirmą kartą. Praėjusių metų spalio pradžioje VTEK nustatė, kad jo vadovavimo vienai Trakų rajono gimnazijai metu merė pasirašydavo jo darbo sutarties pakeitimus, sprendė klausimus dėl jo atostogų, algos koeficiento ir kita. Tuomet ji taip pat nenusišalino.

Priminta, kad šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą.

Toks pažeidimas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą nuo 600 iki 1600 eurų. Surašytą administracinio nusižengimo protokolą VTEK pateiks nagrinėti teismui, kuris spręs, kokio dydžio baudą skirti merei.

Tyrimą VTEK atliko suabejojusi Trakų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimu. Pastaroji buvo nusprendusi, kad merė minėtoje situacijoje į interesų konfliktą nepateko.

Tegai:
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), merai, Trakų rajonas
Dar šia tema
Vilniuje įrengs vaizdo kameras, skirtas nustatyti atliekų tvarkymo pažeidėjus
Neteisėta medžioklė medžiotojams kainavo beveik 4000 eurų ir visureigį
Lietuvoje startavo akcija "Garažiukas": tikrinami automobilius remontuojantys asmenys
Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

Tichanovskaja palaikė idėją, kad Putinas dalyvautų derybose su Minsku

(atnaujinta 14:22 2020.10.01)
Anksčiau Tichanovskaja sakė, kad Baltarusijos opozicijos atstovai teigė Makronui, jog jie yra pasirengę dialogui su Rusijos valdžia ir šis bendravimas jiems yra svarbus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Svetlana Tichanovskaja sakė, kad "būtų puiku", jei Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pakviestų kolegą iš Rusijos Vladimirą Putiną dalyvauti derybose su Baltarusijos valdžios institucijomis kaip tarpininką, rašo RIA Novosti.

"Mes visada sakėme, kad vis dar esame atviri dialogui. Mes norėtume, kad kaimyninės šalys pirmiausia būtų tarpininkės šiose derybose su valdžios institucijomis", — sakė ji interviu radijo stočiai RTL.

"Būtų puiku, jei prezidentas Makronas galėtų pakviesti, pavyzdžiui, p. Putiną dalyvauti ir būti tarpininku šiose derybose", — pridūrė ji.

Vilniuje viešėjęs Makronas antradienio rytą susitiko su Tichanovskaja. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad šis susitikimas yra jų teisė ir Kremlius tai gerbia. Anksčiau Tichanovskaja sakė, kad Baltarusijos opozicijos atstovai teigė Makronui, jog jie yra pasirengę dialogui su Rusijos valdžia ir šis bendravimas jiems yra svarbus. Be to, pasak jos, Prancūzijos lyderis palaiko šį norą ir yra pasirengęs "padėti visais įmanomais būdais".

Nuo rugpjūčio 9 dienos visoje Baltarusijoje vyksta didžiuliai opozicijos protestai, jie prasidėjo iškart po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Baltarusijos opozicija laiko Tichanovskają nugalėtoja ir reikalauja paskirti naujus rinkimus. Pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Pirmosiomis dienomis Baltarusijoje protesto veiksmus slopino saugumo pajėgos: pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rinkimų rezultatais. Tada teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, kad išsklaidytų mitingus.

Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Rugsėjo 23 dieną įvyko Aleksandro Lukašenkos inauguracija, išprovokavusi protesto akciją, kurią teisėsaugos pareigūnai vėl išsklaidė panaudodami jėgą.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja Lukašenkos inauguraciją pavadino "išėjimu į pensiją"
Prancūzijos prezidentas susitiks su Tichanovskaja Lietuvoje, "jei ji paprašys"
Žiniasklaida sužinojo apie Tichanovskajos planus susitikti su Merkel
Baltarusijos URM Tichanovskają pavadino "nauja Lietuvos įžymybe"
Dviračių takai

Šalčininkuose bus įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas

(atnaujinta 14:40 2020.10.01)
Pabrėžiama, kad šiame mieste nėra vietinio viešojo transporto sistemos, todėl gyventojai daugiausia juda savo automobiliais ir taip didina neigiamą poveikį aplinkai

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Susisiekimo ministro Jaroslav Narkevič įsakymu skirta ES fondo lėšų Šalčininkuose pėsčiųjų ir dviračių takui įrengti, praneša Susisiekimo ministerija.

Pabrėžiama, kad šiame mieste nėra vietinio viešojo transporto sistemos, todėl gyventojai daugiausia juda savo automobiliais ir taip didina neigiamą poveikį aplinkai. 

"Įrengti taką — modernus būdas spręsti miesto transporto sistemos problemas, oro taršą. Naujai nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas susijungs su Šalčininkų mieste esančiais takais. Inicijuojamas projektas yra labai svarbus, nes naujas takas skirtas privažiavimui prie gyvenamųjų namų, rekreacinių zonų, o taip pat šalia tako įsikūrusioms įstaigoms, verslo subjektams", — teigia ministras.

Pažymima, kad įgyvendinus projektą Šalčininkų gyventojai galės patogiau judėti pėsčiomis ar dviračiais.

Kaip teigiama, projekto metu planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką Šalčininkų m. 0,241 km (kairė Vilniaus g. pusė) ir 0,257 km (dešinė Vilniaus g. pusė) ilgio. Planuojamas bendras pėsčiųjų ir dviračių tako ilgis siekia apie 0,498 km.

Tegai:
pėstieji, dviračių takai
Dar šia tema
Pentagonas paskelbė užklausą tarybinės ginkluotės muliažams pirkti
VRM siūlo pertvarkyti ekstremalių situacijų valdymą