Šiaurės ir Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimas. Nuotrauka iš įvykio vietos

Suomija ir Švedija gali prisidėti prie NATO priešakinio bataliono

43
Lietuvos kariuomenės vadas pažymėjo, kad Suomija ir Švedija svarstys galimybes treniruotis kartu su į Lietuvą atvykstančiomis priešakinėmis NATO pajėgomis.

VILNIUS, saus 27 — Sputnik. Sausio 26 dieną Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas Helsinkyje (Suomijoje) dalyvavo kasmetiniame Šiaurės ir Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikime, praneša Lietuvos kariuomenė.

Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos kariuomenių vadai ir atstovai susitikimo metu aptarė aktualius regiono saugumo klausimus, bendrus karinio bendradarbiavimo projektus, dalyvavimą NATO ir ES karinėse operacijose ir pasirengimą gynybai.

Susitikime buvo aptariami praėjusių bei šių metų Baltijos ir Šiaurės šalių praktinio karinio bendradarbiavimo NORDEFCO (Nordic Defence Cooporetion) formate planai, diskutuota apie saugumo situaciją ir grėsmes regione, pasirengimą Baltijos šalyse priimti priešakines NATO pajėgas ir apie Šiaurės šalių pasirengimą Arkties regiono gynybai.

"Mums gera žinia yra ta, kad, siekiant prisidėti prie saugumo stiprinimo Baltijos jūros regione, Suomija ir Švedija svarstys galimybes treniruotis kartu su pas mus atvykstančiomis priešakinėmis NATO pajėgomis", — po susitikimo sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Baltijos ir Šiaurės šalių kariuomenių vadų susitikimai vyksta kartą per metus vis kitoje šio formato šalyje. Pernai sausį susitikimas vyko Estijoje.

Bendradarbiavimas gynybos srityje

Konstruktyvus bendradarbiavimas gynybos srityje Šiaurės Europos ir Baltijos šalių formate vyksta nuo Paramos Baltijos šalių saugumui forumo įkūrimo 1997-aisiais.

Atkūrus Lietuvos kariuomenę, Skandinavijos šalys ne kartą teikė pagalbą Lietuvai modernizuojant ginkluotę ir rengiant karius. Nemažai Lietuvos karių Skandinavijos valstybėse baigė įvairių sričių ilgalaikius kvalifikacijos kėlimo kursus. Nuo 2006 metų "Geležinio Vilko" brigada priskirta Danijos divizijai ir dalyvauja bendrose divizijos lygmens pratybose.

Šiaurės Europos šalys remia įvairius trišalius Baltijos valstybių karinio bendradarbiavimo projektus.

Norvegijos ir Danijos kariai ne kartą dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, Lietuvos kariai nuo 2010 metų drauge su Šiaurės Europos ir Baltijos šalių kariais budi ES kovinėse grupėse.

2015 metais jie budėjo Švedijos vadovaujamoje ES Šiaurės šalių kovinėje grupėje, praėjusių metų antrą pusmetį — Jungtinės Karalystės vadovaujamoje ES kovinėje grupėje, kartu su kariais iš Airijos, Latvijos, Suomijos ir Švedijos.

43
Tegai:
karinės operacijos, bendradarbiavimas gynybos srityje, kariuomenės vadas, Šiaurės ir Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimas, Jonas Vytautas Žukas, Helsinkis, Suomija
Dar šia tema
Lietuvos haubicos bus modernizuotos Vokietijoje
Žukas patvirtino gerų sąlygų užtikrinimą NATO batalionui
Tarptautinis NATO batalionas bus dislokuotas Rukloje
Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė ir Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kamińskis

Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą

(atnaujinta 22:02 2020.07.13)
Susitikimo metu taip pat buvo aptartas ir ES civilinės saugos pajėgumų "rescEU" centro (CBRN) steigimo respublikoje klausimas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Šiandien Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė susitiko su Lenkijos vidaus reikalų ministru Mariuszu Kamińskiu, praneša Vidaus reikalų ministerija.

Pažymima, kad dvišalio susitikimo metu buvo pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo vidaus reikalų srityje.

Jame numatomas Lietuvos ir Lenkijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas.

Tuo pačiu bus teikiama pagalba krizinėse situacijose ir pasienio teritorijose įvykus nelaimei, pavyzdžiui, kilus gaisrui.

"Man malonu su Jumis susitikti, džiaugiuosi, kad esate kartu itin sudėtingomis sąlygomis ir mums pavyko daug klausimų labai operatyviai išspręsti", — teigė Tamašunienė.

"Labai džiaugiamės bendradarbiavimu, tikimės, kad jis ir toliau bus toks sėkmingas. Esame pasiruošę dalytis žiniomis ir teikti pagalbą, nes žinome, kad taip pat iš Lietuvos galime jos sulaukti", — teigė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kamińskis.

Pabrėžiama, kad siekiant palengvinti praktinį abiejų šalių gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimą teikiant pasienio regionų paslaugas ir tokiu būdu užtikrinant gyvybių gelbėjimą, aplinkos ir turto apsaugą, abiejų šalių priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos artimiausiu metu ketina pasirašyti detalų savitarpio pagalbos susitarimą.

Taip pat šalys teiks abipusiškai suderintą operatyvinę pagalbą ir tais atvejais, kai reikia organizuoti pasienio kontrolės priemones, esant koronaviruso pandemijai ar kitoms ypatingoms aplinkybėms. Taip pat partneriai teiks vieni kitiems informaciją ir konsultacijas, kurios bus reikalingos sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą bei nustatyti bendrus iššūkius, galimas grėsmes, taip pat keisis patirtimi ir geriausia praktika užtikrindami išorės ir vidaus sienų saugumą.

"Mūsų tikslas — nuoseklus partnerystės stiprinimas ir savalaikė abipusė pagalba, kad įvykus nelaimei tarnybos galėtų teikti viena kitai paramą, siekdamos susidoroti su kylančiais iššūkiais", — teigė Rita Tamašunienė.

Šio susitikimo metu taip pat buvo aptartas ir ES civilinės saugos pajėgumų "rescEU" centro (CBRN) steigimo respublikoje klausimas.

Tegai:
ES, bendradarbiavimas, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
URM: Lietuva prisideda prie JAV pastangų kovoje su koronavirusu
Lietuvos prezidentas sveikina Dudą su pergale Lenkijos prezidento rinkimuose
Lietuvos generalinės prokuratūros pastatas, archyvinė nuotrauka

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas Panevėžio mero atžvilgiu

(atnaujinta 21:57 2020.07.13)
Dalį ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos prokuratūra numato pateikti įvertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Panevėžio apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo pareikšti Panevėžio miesto savivaldybės merui Ryčiui Mykolui Račkauskui, jo patarėjai Gintarei Maskoliūnienei ir verslininkui Gintarui Jurgėlai. 

Apie tai praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Tokį sprendimą tyrimui vadovavusi prokurorė priėmė įvertinusi Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų byloje surinktus duomenis. 

Dalį ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos prokuratūra artimiausiu metu numato pateikti įvertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai.

Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 metų gegužės mėnesį, gavus pirminius duomenis apie galimai padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tyrimo metu buvo atliktos įtariamųjų ir liudytojų apklausos, iš įvairių institucijų gauti ir tirti dokumentai, skirtos užduotys specialistams ir gauti jų atsakymai. Bylos medžiagą sudaro 46 tomai, apklausta apie 50 asmenų.

Iš šio didelės apimties ikiteisminio tyrimo anksčiau buvo atskirtos dvi baudžiamosios bylos, kurios šiuo metu nagrinėjamos pirmos instancijos teismuose. Šiaulių apygardos teismas nagrinėja bylą, kurioje Panevėžio miesto meras ir jo patarėja kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla dėl kyšininkavimo vykdant savivaldybės projektą, kur kaltinimai dėl kyšininkavimo pareikšti vienos bendrovės vadovui V. S.

Tegai:
tyrimas, Panevėžys
Dar šia tema
Vilniaus meras papasakojo, ko pandemija turėtų išmokyti Lietuvą
Maskvos meras įvardijo "tikrąjį" užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičių
Klaipėdos meras apsidžiaugė dėl ligoninės patikros COVID-19 fone
Международный праздник День огурца

Kokia šiandien diena: liepos 14-osios šventės

(atnaujinta 22:43 2020.07.13)
Šią dieną Lietuvoje minima Agurkų diena. Natūralu, kad tokią šventę pasiūlė Kėdainiai, kurie kaip agurkų sostinė garsėjo nuo seno

Liepos 14 yra 195-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 196-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 170 dienų.

Liepos 14-ąją Kėdainių kraštas paskelbė Agurkų diena. Pirmą kartą pagerbti agurkų augintojus sumanyta dar 1997 metais. Agurkų šventė švenčiama liepos viduryje, nes tuo metu agurkai atpinga ir prasideda konservavimo ir šių daržovių ruošimo žiemai laikas.

Kėdainiai kaip agurkų sostinė garsėjo nuo seno. Kad čia auginami agurkai, minima jau XVII a., karaliaus Jono Sobieskio laikais (1674 metais). Agurkų auginimo verslas klestėjo carinės Rusijos laikais, tarpukario Lietuvoje bei sovietmečiu.

Beje, Jungtinėse Amerikos Valstijose lapkričio 14-ąją minima raugintų agurkų diena. Manoma, kad tarp 1800 ir 1900 metų į Ameriką atvykę žydai čia išpopuliarino raugintus agurkus.

Katalikai liepos 14-ąją mini Šv. Kamilį Lelietį (1550–1614), kunigą. Jis gimė Abrucuose. Jau nuo jaunystės tarnavo kariuomenėje, dalyvavo karuose su Turkija, vėliau dirbo ligoninėse. Buvo linkęs į pasaulietinį gyvenimą. Galiausiai atsivertė ir atsidavė nepagydomų ligonių slaugai ligoninėje, tarsi slaugytų patį Kristų. Šv. Pilypo Nėrio paskatintas tapo kunigu, Romoje padėjo pamatus Reguliarių kunigų kongregacijai ligoniams slaugyti.

Šią dieną savo vardadienį švenčia Eigilė, Liberata, Liberatas, Vydas.

Tegai:
šventės, šventė