Oficialios Rusijos URM atstovės Marijos Zacharovos brifingas. Archyvinė nuotrauka

Zacharova: Lietuva vėl išpūtė antirusišką retoriką

134
(atnaujinta 14:28 2017.01.28)
Šalyje dvejus metus truko ikiteisminis tyrimas dėl Vilniaus moksleivių dalyvavimo sukarintoje sporto stovykloje "Sojuz" Rusijoje.

VILNIUS, saus 28 — Sputnik. Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė Marija Zacharova kas savaitę vykstančių trumpųjų spaudos konferencijų metu pakomentavo situaciją, susijusią su Lietuvoje vykdytu tyrimu, kuris buvo pradėtas po Vilniaus gimnazijos moksleivių apsilankymo Rusijoje 2014 metais.

Anot diplomatės, pradėto tyrimo nepagrįstumas ir politizavimas buvo suprantami iškart.

Zacharova pabrėžė, kad panašūs Lietuvos veiksmai dar kartą demonstruoja "antirusiškos retorikos hiperbolizaciją".

2014 metų spalio pradžioje Lietuvos žiniasklaida pranešė, kad 10 moksleivių grupė iš Vilniaus rusų gimnazijos dalyvavo sukarintos sporto organizacijos "Sojuz" suvažiavime.

Informacinės agentūros Rossija segodnia vadovas Dmitrijus Kiseliovas. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Валерий Мельников

Informacija apie moksleivių kelionę sukėlė Lietuvos valdžios pasipiktinimą — ji prilygino vaikų išvežimą atostogų "penktos kolonos" išauginimui Lietuvoje. Valdžia susirūpino, kad moksleivių poilsis Rusijos stovykloje galėjo "įtakoti Lietuvą".

Generalinė prokuratūra dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą, mokyklose buvo padarytos kratos. Kratų metu buvo paimti kompiuteriai, mobilieji telefonai, vaizdo kameros. Taip pat buvo apklausti liudytojai ir atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Po atliktos analizės Lietuvos generalinė prokuratūra padarė išvadas, kad nėra faktinių duomenų, kurie patvirtintų tokius įtarimus.

"Įvertinus surinktus duomenis, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų pateiktas išvadas, kitus gautus dokumentus ir konstatavus, kad nėra faktinių duomenų, kurie patvirtintų pradinius įtarimus apie pagalbą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, Vilniaus apygardos prokuratūroje priimtas nutarimas nutraukti šį ikiteisminį tyrimą", — pranešė Lietuvos generalinė prokuratūra.

Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai. Nutarimas nutraukti tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, pažymėta medžiagoje.

134
Tegai:
moksleiviai, vasaros stovykla, Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuvos generalinė prokuratūra, Marija Zacharova, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
JAV žvalgyba: Rusijos kibernetinis kišimasis kelia "didelę grėsmę"
Lietuvos ir Estijos prezidentės sutaria: Rusija ― grėsmė Europos saugumui
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda paragino Prancūziją ir Rusiją tapti tarpininkėmis dialoge Minske

(atnaujinta 14:40 2020.09.28)
Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė sankcijų būtinybę ir išreiškė viltį, kad šis klausimas bus išspręstas kitame ES viršūnių susitikime

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Europos šalys, įskaitant Prancūziją ir Rusiją, turėtų tapti tarpininkėmis padedant užmegzti taikų Baltarusijos valdžios ir pilietinės visuomenės dialogą, pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Apie tai praneša RIA Novosti su nuoroda į Lietuvos vadovo interviu Prancūzijos laikraščiui "Le Figaro".

"Manau, kad mums atsiveria didelės pažangos galimybės reaguojant į įvykius Baltarusijoje. Norėčiau paskatinti Europos valstybes, o ypač Prancūziją, taip pat ir Rusiją, imtis tarpininkų vaidmens siekiant pradėti taikų dialogą tarp Minsko valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės." — sakė valstybės vadovas.

Anot Nausėdos, Lietuva jau dėjo tokias pastangas, tačiau norėtų, kad prie jos prisijungtų ir kitos valstybės.

Lietuvos vadovo teigimu, "laikas eina, ir situacija bet kada gali pasikeisti", tad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka gali sutikti pradėti dialogą, tačiau kol kas būtina įvesti sankcijas. Nausėda pridūrė, kad praėjusiame ES viršūnių susitikime "mums nepavyko susitarti".

"Viliuosi, kad šis klausimas bus išspręstas artimiausiame viršūnių susitikime. Turime pademonstruoti solidarumą, kad išsaugotume Europos įvaizdį ir pasitikėjimą Europa." — sakė jis.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makonas pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų. Įvykius Baltarusijoje jis pavadino "valdžios krize", nes valdžia nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. 

Reaguodamas į tai, Baltarusijos lyderis Prancūzijos prezidentą pavadino "nebrandžiu politiku", priminė apie "geltonąsias liemenes" ir pasiūlė Minską kaip platformą deryboms dėl valdžios perdavimo su "Black Lives Matter" grupių atstovais ir musulmonais, protestuojančiais Marselyje ir Lione.

Tegai:
Rusija, Minskas, Prancūzija, Gitanas Nausėda
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją
Pranešama, kiek tonų naftos produktų Baltarusija galės tiekti per Rusijos uostus
Į šalį dėl humanitarinių priežasčių leista atvykti 326 Baltarusijos piliečiams
Protestai Minske

Į šalį dėl humanitarinių priežasčių leista atvykti 326 Baltarusijos piliečiams

(atnaujinta 13:51 2020.09.28)
Baltarusijos Respublikos piliečiai, siekiantys atvykti į šalį dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, turi kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijoje

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Šiuo metu išduoti 326 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką humanitariniais tikslais, rašo Vidaus reikalų ministerija.

Ministerijos duomenimis, 81 Baltarusijos pilietis jau yra Lietuvoje, 26 Baltarusijos piliečiai paprašė prieglobsčio.

"Nuo rugpjūčio 11 d. pradėjom taikyti išimtį ir išduodame leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos. Atvykstančiųjų skaičius nuolat kinta, kasdien sulaukiame prašymų suteikti leidimą atvykti į Lietuvą, tačiau taip pat matome, kad daug Baltarusijos piliečių ta galimybe dar nepasinaudojo, net neabejoju, kad priimti sprendimą palikti šalį yra labai sudėtinga. Taip pat šie žmonės gali grįžti į savo šalį, jeigu jiems negrės pavojus", — sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Primenama, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai, siekiantys atvykti į šalį dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, turi kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijoje dėl Šengeno vizos išdavimo ir pateikti ypatingas humanitarines priežastis patvirtinančią informaciją.

Šengeno viza leidžia atvykti į Šengeno teritoriją ir būti vizoje nurodytą laiką, bet ne daugiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį nuo pirmo atvykimo į Šengeno valstybių narių teritoriją datos.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Anksčiau Baltijos šalių sąrašo variante buvo 30 Baltarusijos piliečių, tarp jų ir kaimyninės valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka.

Vėliau buvo pranešta, kad šios šalys išplės asmeninių sankcijų prieš Baltarusijos režimą sąrašą, įtraukdamos į jį apie šimtą žmonių.

Atsakydamas į tai, Baltarusijos lyderis nurodė vyriausybei perorientuoti Baltarusijos krovinių srautą iš Lietuvos uostų. Be to, anksčiau jis teigė, kad Baltarusija buvo priversta "uždaryti sienas iš vakarų".

Tegai:
humanitarinė pagalba, prezidento rinkimai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Baltarusijos krovinių išėjimas iš Klaipėdos gali smarkiai paveikti Lietuvos įmones
Lukašenka inauguruotas — ką darys Lietuva ir ES?
Makronas paragino Lukašenką pasitraukti iš prezidento posto