Seimo posėdis. Archyvinė nuotrauka

Seimo narė: smurtą šeimose atsakingi ministrai neturi bendros vizijos

19
(atnaujinta 10:48 2017.02.08)
Seimo narė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad jei Vyriausybė nesutars dėl fizinių bausmių sąvokos, jokios naujos strategijos neveiks.

VILNIUS, saus 31 — Sputnik. Antradienį Seimo posėdžio metu liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Vyriausybei nesutariant dėl elementaraus smurto prieš vaikus ir fizinių bausmių apibrėžimo, negalima net pradėti svarstyti atnaujintos valstybinės smurto prevencijos strategijos.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija šiandien susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu bei vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu aptarti artimiausio plano, kas bus daroma siekiant užkirsti kelią smurtui prieš vaikus.

"Tragiškiems įvykiams niekas nesiruošė, tačiau blogiausia, kad už smurto šeimose pažabojimą atsakingi ministrai neturi bendros vizijos, kas bus ir turi būti daroma. Kiekviena ministerija į problemos sprendimą žvelgia atskirai", — susitikimo metu sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Žmogaus teisių komiteto narė Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, vien kaltųjų paieškos nepadės Lietuvai pakilti iš dugno, kuriame Europos kontekste "esame pagal vaikų mirčių statistiką".

"Pirmas dalykas — būtina aiškiai įstatymu apibrėžti, kas yra smurtas, kokios jo formos ir uždrausti fizines bausmes. Jei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesugeba padaryti net šito darbo, jei čia bus ieškoma taip vadinamų "kompromisų" — jokios naujos strategijos kovoje prieš smurtą neveiks", — pridūrė Čmilytė-Nielsen.

Liberalė susitikime su socialinės apsaugos ir darbo bei vidaus reikalų ministrais akcentavo, kad netoleruotina, kai smurto bylų tyrėjai visiškai ignoruoja pagrįstas medikų išvadas, kai apklausiant vaiką nedalyvauja psichologai ir kai nežinoma, kokios institucijos turėtų pasirūpinti nukentėjusiu vaiku.

Tragedija Kėdainiuose: keturmetis mirė nuo patirtų sumušimų>>

Liberalai siūlo skubiai patvirtinti artimiausių veiksmų prieš smurtą planą.

Liberalų planas

Pirma, skubiai priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurios užtikrins vaiko interesus.

Antra, užtikrinti geresnes darbo ir finansines sąlygas socialiniams darbuotojams, kad jie galėtų realiai pasirūpinti šeimomis.

Trečia, šeimoms turi būti teikiama kompleksinė ir reguliari pagalba, būtinos individualios šeimos vertinimo metodikos.

Ketvirta, įteisinti profesionalių globėjų institutą, sudaryti galimybes nevyriausybinėms organizacijoms atlikti profesionalių globėjų ir vaiko teisių apsaugos specialistų darbą.

Penkta, būtina užtikrinti smurto aukų apsaugą, plėsti ir stiprinti specializuotos pagalbos centrų tinklą.

Šešta, turi įsigalioti bendri smurto artimoje aplinkoje, kurioje auga vaikas, atpažinimo kriterijai, kuriais galėtų remtis ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojai.

Septinta, būtina įsteigti krizių centrus moterims ir vyrams, įgyvendinti specialias elgesio keitimo ir nesmurtinio problemų sprendimo programas.

Aštunta, visose mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose turi būti diegiamos efektyviausios patyčių prevencijos programos, stiprinančias vaikų socialinius įgūdžius, įtraukiančios tėvus ir bendruomenes. 

19
Tegai:
smurtas prieš vaikus, smurtas šeimoje, Liberalų sąjūdis, Seimas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuva, Vilnius
Temos:
Vaikų apsauga Lietuvoje (80)
Dar šia tema
Neleisk sunkumams užaugti: vaikus drąsina dalintis skaudžiais išgyvenimais
Prokuratūra vykdys griežtesnę smurto prieš vaikus tyrimų kontrolę
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja papasakojo apie savo gyvenimo sąlygas Lietuvoje

(atnaujinta 20:34 2020.10.22)
Moteris interviu metu taip pat pasakojo, ką sakė savo vaikams apie persikėlimą į kaimyninę respubliką

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja teigė, kad butas, kuriame ji gyvena su vaikais Lietuvoje, mokamas per labdaros fondus. Apie tai ji pasakojo laidoje "A, pogovorit?" žurnalistei Irinai Šichman.

Tichanovskajos paklausta, ar ji nuomojasi būstą, ar jį suteikė vyriausybė.

"Tai labdaros fondai. Aš gyvenu su vaikais, jie eina į mokyklą", — sakė moteris.

Pasak Tichanovskajos, ji persikėlimą į Lietuvą vaikams paaiškino siedama situaciją su koronavirusu. Taip pat ji priduria, kad ši istorija iš dalies skirta jauniausiai dukrai paaiškinti, kodėl jie nelanko darželio.

"Baltarusijoje turime koronavirusą ir išvažiavome iš ten, kad nesusirgtume", — paaiškino ji.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Tichanovskaja.

Po rinkimų Tichanovskaja išvyko į Lietuvą. O Baltarusijoje jos iniciatyva opozicija sukūrė Koordinacinę tarybą (KT). Opozicija Tichanovskają laiko išrinktąja vadove, reikalauja skirti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia.

Pirmosiomis protestų Baltarusijoje dienomis veiksmai virto smurtiniais protestuotojų ir teisėsaugos institucijų susidūrimais. Opozicija ragina tęsti protestus, valdžia reikalauja nutraukti neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga priėmė keletą sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms, kurias tada palaikė Šveicarija, kuri nėra ES narė, tačiau laikėsi jos sankcijų politikos.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad vykstantys protestai šalyje koordinuojami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad riaušėms vadovauja JAV, o europiečiai "žaidžia išvien". Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Tegai:
politika, Lietuva, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Sustabdykite lėktuvą, Briuselis nori išlipti — ES užsienio politikos kančios
"Liko penkios dienos". Tichanovskaja kreipėsi į Baltarusijos jėgos struktūras
Seimo rinkimai

Lietuvos lenkai kreipėsi į teismą dėl rinkimų rezultatų atšaukimo

(atnaujinta 17:28 2020.10.22)
LLRA-KŠS ir Darbo partijos atstovai dėl anksčiau šią savaitę nustatytų pažeidimų paprašė Vyriausiosios rinkimų komisijos panaikinti rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir perskaičiuoti balsus visoje Lietuvoje

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. LLRA-KŠS prašo teismo panaikinti rinkimų rezultatus Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje, rašo leidinys Ekspress nedelia.

Konservatorė Agnė Bilotaitė (29,27 % balsų) ir Laisvės partijos kandidatė Rita Balčiūnienė (11,92 %) šioje apygardoje pateko į antrąjį turą.

Trečią vietą šioje apygardoje užėmė LLRA-KŠS atstovė Renata Cytacka, surinkusi 11,22 % balsų.

LLRA-KŠS kartu su Cytacka prašo teismo nutraukti pakartotinį balsavimą šioje apygardoje, taip pat įpareigoti VRK teikti informaciją apie žinomus pažeidimus rinkimų metu.

LLRA-KŠS ir Darbo partijos atstovai dėl anksčiau šią savaitę nustatytų pažeidimų paprašė Vyriausiosios rinkimų komisijos panaikinti rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir perskaičiuoti balsus visoje Lietuvoje.

Pasak politikų, abejonių kelia biuleteniai, rasti balsadėžėse be antspaudų, didelis negaliojančių biuletenių skaičius ir tai, kad reitingo balai keliuose biuleteniuose buvo užrašyti tuo pačiu rašikliu, ta pačia ranka.

Trakų Vokės apylinkėje ir Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje nustatyta, kad maždaug dešimtadalis visų balsų nebuvo suskaičiuoti arba suskaičiuoti netinkamai. VRK atleido šios apygardos rinkimų komisijos pirmininką dėl prastos rinkimų darbo organizavimo kokybės.

Antrasis Lietuvos Seimo rinkimų turas vyks sekmadienį, spalio 25 dieną.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
rinkimai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą
LLRA-KŠS kandidatė pareiškė apie "beprecedentį persekiojimą" rinkimų metu
VRK atidėjo sprendimą dėl LLRA-KŠS skundo, susijusio su Seimo rinkimais
Veido kaukės, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje sulaikyta per 254 tūkst. nesaugių veido kaukių ir respiratorių

Muitinės pareigūnai dalyvavo tarptautinėje operacijoje, skirtoje užkirsti kelią saugumo reikalavimų neatitinkančių produktų ir medicininių priemonių patekimui į rinką

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Lietuvos muitinė, bendradarbiaujant su rinkos priežiūros institucijomis, neišleido per 254 tūkst. vienetų nesaugių apsauginių veido kaukių ir respiratorių, praneša Muitinės spaudos tarnyba.

Minėtas saugumo reikalavimų neatitinkančias prekes buvo bandoma importuoti iš Kinijos ir Singapūro ir vėliau platinti Lietuvoje.

Pranešama, kad saugos reikalavimų neatitinkančios, suklastotos bei neoriginalios  medicininės priemonės ir farmacijos produktai kelia pavojų sveikatai bei gyvybei, neužtikrina tinkamo gydymo, trikdo ligų plitimo kontrolę.

Lietuvos muitinė šiais metais dalyvavo Pasaulio muitinių organizacijos koordinuojamoje operacijoje "STOP", skirtoje užkirsti kelią saugumo reikalavimų neatitinkančių bei neoriginalių farmacijos produktų ir medicininių priemonių patekimui į rinką.

Daugiau nei 2 mėnesius trukusioje "STOP" operacijoje dalyvavo 99 šalių policijos, muitinės, rinkos priežiūros institucijų ir privataus sektoriaus atstovai. Operacijoje buvo sulaikyta virš 3 mln. vienetų nesaugių ir pavojingų prekių – apsauginių veido kaukių, respiratorių, kitų asmens apsaugos priemonių, testų, termometrų, vaistinių preparatų, dezinfekcinio skysčio ir kt.

Tegai:
muitinė, Lietuva, kaukės
Dar šia tema
Lietuvos oro uostai papasakojo, kokios veido kaukės tinka kelionei lėktuvu
Virusologas: susirgti COVID-19 gali asmuo, turintis bet kokią kraujo grupę
Prognozuojama, kad pirmadienį bendras COVID-19 atvejų skaičius gali viršyti 10 000