Авиабаза ВВС Литвы в Шяуляе

Šiaulių Aviacijos bazėje apsilankė Nyderlandų karinių oro pajėgų vadas

31
(atnaujinta 12:12 2017.02.06)
Baltijos šalių oro erdvės saugumą nuo šių metų užtikrina 120 karių iš Nyderlandų, todėl Nyderlandų KOP vadas generolas leitenantas Dennis Luyt aplankė karinių oro pajėgų Aviacijos bazę, aptarė NATO oro policijos misiją, susitiko su kariais.

VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. Vasario 3 dieną Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose lankėsi Nyderlandų karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Dennis Luyt, praneša Lietuvos kariuomenė. 

Svečias su Aviacijos bazės vadu pulkininku Mariumi Matulaičiu aptarė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse, taip pat susitiko su Lietuvos ir Baltijos šalių oro erdvę saugančiais Nyderlandų karinių oro pajėgų kontingento kariais.

Визит командующего ВВС Нидерландов
Aviacijos bazėje Šiauliuose sutinka Nyderlandų karinių oro pajėgų vadą generolą leitenantą Dennį Luytą

Vizito metu taip pat vyko Nyderlandų karinių oro pajėgų vyriausiojo puskarininkio seržanto majoro Fred Bruins ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vyriausiojo puskarininkio seržanto majoro Alvydo Tamošiūno bei Aviacijos bazės vyriausiojo puskarininkio seržanto majoro Nerijaus Petravičiaus susitikimas. Jo metu vyriausieji puskarininkiai trumpai pristatė šalių kareivių ir puskarininkių rengimo sistemą, aptarė pagrindines aktualijas ir galimas bendradarbiavimo plėtojimo temas.

Nyderlandų kontingentas Baltijos šalių oro erdvės saugumą užtikrina nuo šių metų pradžios patruliuodami keturiais naikintuvais F-16. Dauguma Nyderlandų karinių oro pajėgų kontingento karių atvykę iš nuolatinių dislokacijos vietų Volkel ir Leeuwarden Aviacijos bazių, o pamainą sudaro apie 120 įvairių specialybių karių.

Nyderlandų kontingentui tai trečia tokia misija mūsų regione — prieš tai ją atliko 2005 metais iš Šiaulių Aviacijos bazės ir 2014 metais iš Lenkijos Malbork bazės.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse pradėta vykdyti nuo 2004 metų kovo, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvavo jau 17 sąjungininkių šalių. Nyderlandų kontingento misija bus 43-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 metų.

31
Tegai:
aviacijos bazė, NATO oro policijos misija, Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos, Marius Matulaitis, Dennis Luyt, Šiauliai, Lietuva
Temos:
Lietuva — NATO dalis (179)
Dar šia tema
Belgijos kariai atsisveikino su Lietuva
Šiaulių Aviacijos bazėje nusileis "NATO akys ore"
"Oro policija" septynis kartus per savaitę lydėjo Rusijos orlaivius
Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

Tichanovskaja paragino JAV senatą priimti įstatymą dėl sankcijų Minskui

(atnaujinta 17:11 2020.12.05)
Tichanovskaja padėkojo už dabartinės JAV administracijos, kuri neseniai išplėtė sankcijas Baltarusijos valstybės pareigūnams, pastangas

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paragino JAV senatą skubiai patvirtinti įstatymo projektą, kuriuo būtų išplėsti JAV prezidento įgaliojimai įvesti sankcijas Baltarusijai.

"Mums reikia daugiau pagalbos iš JAV net ir šiuo sunkiu pereinamuoju laikotarpiu. Aš raginu JAV Kongresą nedelsiant priimti įstatymo projektą dėl "Baltarusijos demokratijos, žmogaus teisių ir suvereniteto" (Belarus Democracy, Human Rights, and Sovereignty Act)", —  Tikhanovskaja parašė straipsnyje, paskelbtame "The Washington Post".

Tichanovskaja padėkojo ES ir JAV už "aktyvią moralinę ir techninę paramą" ir "dabartinės JAV administracijos, kuri neseniai išplėtė sankcijas Baltarusijos valstybės pareigūnams, pastangas".

Lapkričio mėnesį JAV Atstovų rūmai pritarė įstatymo projektui, įgalinančiam JAV prezidentą apriboti Baltarusijos rinkimų komiteto narių ir pareigūnų, laikomų Amerikoje atsakingais už spaudimą žiniasklaidai, atvykimą. Kaip rašoma Kongreso svetainėje, įstatymo projektas taip pat išplečia pagalbos Baltarusijai galimybes ir apima pagalbą "kovojant su interneto cenzūra", paramą moterims ir politiniams pabėgėliams.

Jei jis bus patvirtintas, JAV prezidentas galės užblokuoti bet kurios užsienio valstybės piliečio, kuris yra Baltarusijos VRK narys, vyriausybės pareigūno, atsakingo už veiksmus prieš nepriklausomą žiniasklaidą, Sąjunginės valstybės pareigūno ar Rusijos fizinio asmens, aktyviai dalyvavusio veiksmuose prieš žiniasklaidą ar pažeidimus, vizą. žmogaus teisių, susijusių su padėtimi respublikoje.

Anksčiau Baltarusijos opozicijos atstovai, kurie nesutiko su prezidento rinkimų rezultatais, paskelbė apie valdžios tranzito koordinavimo tarybos sukūrimą. Opozicija mano, kad buvusi kandidatė Svetlana Tikhanovskaja laimėjo rinkimus, reikalauja skirti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia. Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose, oficialiais valstybės CRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1% balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Sklaidydami veiksmus prieš protestuotojus, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tebevyksta, didžiausios — sekmadieniais.

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, JAV, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
"Norėčiau nuvykti": Tichanovskaja paskelbė norinti aplankyti Rusiją
Lavrovas pakomentavo grasinimus Baltarusiją atjungti nuo SWIFT
Lukašenka pranešė apie NATO karinių pajėgų stiprinimą šalia KSSO sienų
Lukašenka: NATO kuria grupuotę "vakarų Baltarusijos žemėms užgrobti" 
Tichanovskaja teigė esanti pasirengusi pereinamuoju laikotarpiu vadovauti Baltarusijai
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Linkevičius paragino Baltarusijos vadovybę "liautis pažeidinėti žmogaus tieses"

(atnaujinta 16:06 2020.12.05)
Linkevičius dalyvavo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos interaktyviame dialoge dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos nuotolinėje sesijoje pasisakęs laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius paragino tarptautinę bendruomenę ir toliau visapusiškai dalyvauti sprendžiant rimtus žmogaus teisių pažeidimus Baltarusioje, praneša Užsienio reikalų ministerijos (URM) spaudos tarnyba.

"Nors rugsėjo mėnesį vykusioje JT Žmogus teisių tarybos 45-oje sesijoje buvo išreikštas tarptautinės bendruomenės susirūpinimas žmogaus teisių padėtimi Baltarusijoje,  smurtas prieš taikius demonstrantus, žurnalistų sulaikymai, neteisėti įkalinimai, kankinimai, priverstiniai žmonių dingimai, represijos prieš politinę opoziciją ir pilietinę visuomenę  tapo dar žiauresni", — sakė Linkevičius.

Lietuva dar kartą pareikalavo, kad Baltarusija "liautųsi pažeidinėjus žmogaus tieses, atliktų skubius, išsamius ir nepriklausomus tyrimus dėl Romano Bondarenko nužudymo ir kitų su protestais susijusių baltarusių civilių mirčių, o kaltus asmenis patrauktų atsakomybėn".

Baltarusijos vadovybė buvo dar kartą paraginta žmogaus teisių klausimais bendradarbiauti su JT institucijomis.

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais šalies CRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo surinkęs 80,1 proc. balsų Aleksandras Lukašenka, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Į Lietuvą buvusi kandidatė išvyko netrukus po rinkimų. Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią. Tichanovskaja yra įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Tuo tarpu buvusi kandidatė lankosi Vakarų Europos šalyse ir susitinka su šių šalių valdžios atstovais.

Sklaidydamos protestuotojus, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, Baltarusijos saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, ašarines dujas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — sekmadieniais.

Lietuvos politikai mano, kad praėjusių prezidento rinkimų rezultatai buvo "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant Lukašenką.

Tegai:
JTO Žmogaus teisių taryba, Linas Linkevičius, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenka pranešė apie NATO karinių pajėgų stiprinimą šalia KSSO sienų
Lietuvoje patvirtintos nemokamos vizos baltarusiams
Lukašenka: NATO kuria grupuotę "vakarų Baltarusijos žemėms užgrobti" 
JTO, archyvinė nuotrauka

Alkis ir migracija: JT prognozuoja "katastrofiškus 2021 metus"

(atnaujinta 17:25 2020.12.05)
Dėl COVID-19 pandemijos išaugo žmonių skaičius, kuriems gresia mirtis nuo bado, nuo 135 milijonų iki 270 milijonų žmonių

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Ateinančiais 2021 metais pasauliui gresia sunkiausia humanitarinė krizė per 75 metus, jei šalys neteiks reikiamo finansavimo, sakė Davidas Beasley, JT Pasaulio maisto programos (WFP) direktorius, parneša RIA Novosti.

Jis pažymėjo, kad per pastaruosius ketverius metus, daugiausia dėl ginkluotų konfliktų, prie bado slenksčio esančių žmonių skaičius išaugo nuo 80 milijonų iki 135 milijonų.

"Tačiau dėl COVID žmonių, kurie tiesiogine to žodžio prasme eina link mirties nuo bado, skaičius išaugo nuo 135 milijonų iki 270 milijonų", —  sakė Beasley specialiame JT Generalinės asamblėjos posėdyje, skirtame kovai su COVID-19.

Anot jo, "2021 metai bus tiesiog pražūtingi, remiantis tuo, ką matome šiame etape".

"Kadangi mes išleidome 19 trilijonų dolerių, šių pinigų greičiausiai nebus ir 2021 metais. Vyksta ekonomikos nuosmukis, o poreikiai padvigubėjo", — pabrėžė jis.

"Dabar pažodžiui žvelgiame į 2021-uosius, kurie taps sunkiausios humanitarinės krizės metais nuo Jungtinių Tautų įkūrimo momento", — sakė Beasley.

Tačiau, pasak jo, jei pavyks surinkti reikalingas lėšas, tada bus galima išvengti destabilizacijos, bado ir migracijos.

"Kaip sakau daugeliui savo draugų ir lyderių visame pasaulyje, kitais metais mes negalėsime visko finansuoti. Taigi turime teikti pirmenybę destabilizacijos, bado ir migracijos problemoms", — sakė WFP vadovas.

Jis pažymėjo, kad jei pavyks investuoti į šių problemų sprendimą, "mes galėsime išgyventi 2021 metus".

Tegai:
krizė, prognozė, Jungtinių Tautų organizacija (JTO)
Dar šia tema
Mokslininkai įvardijo medžiagą, veiksmingą prieš COVID-19
Per ankstyvas senėjimas — dar viena COVID-19 pasekmė
Atskleista Rusijos vakcinos nuo COVID-19 nedidelės kainos priežastis