Amerikos kariai, archyvinė nuotrauka

Seimas ratifikavo susitarimą dėl JAV karių statuso Lietuvoje

71
(atnaujinta 16:42 2017.02.14)
Seimas vienbalsiai antradienio posėdžio metu patvirtino susitarimą su JAV dėl bendradarbiavimo gynybos srityje

VILNIUS, vasario 14 — Sputnik. Antradienį Seimas skubos tvarka ratifikavo Lietuvos ir JAV susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, kuris buvo pasirašytas šių metų sausio 17 dieną, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Už tai vienbalsiai balsavo 111 Seimo narių.

Vasario 6 dieną Leituvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Tarptautinių sutarčių įstatymu pritarė susitarimui ir perdavė jį Seimo ratifikavimui.

Šią sutartį sausio 17 dieną pasirašė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir JAV ambasadorė Anne Hall.

Kalbėdamas Seimo posėdžio metu krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas teigė, kad valdžia turi dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintas šalies ir jos gyventojų saugumas.

"Tam reikalinga tiek mūsų pačių politinė valia ir pastangos, tiek sąjungininkų parama atgrasyti, o prireikus ir kartu kovoti. Visų pirma JAV parama", — sakė Umbrasas.

Viceministras pabrėžė, kad JAV yra pagrindinis saugumo garantas ir Lietuvos strateginė partnerė gynybos ir saugumo srityje.

Susitarimas detaliai nustato JAV karių, civilių komponento, išlaikytinių ir rangovų statuso klausimus Lietuvos Respublikoje, tokius kaip atvykimas, išvykimas, galimybė patekti į karinės infrastruktūros objektus karinio bendradarbiavimo tikslais,  mokesčiai, jurisdikcija, karinis paštas, vairuotojų pažymėjimų pripažinimas, transporto priemonių registracija, judėjimas ir kita.

Taip pat Umbrasas patvirtino, kad susitarime detaliai aptariamas JAV karių, civilio komponento ir rangovų statusas Lietuvoje. Tarp patvirtintų principų yra atvykimas, išvykimas, galimybė patekti į karinės infrastruktūros objektus karinio bendradarbiavimo tikslais, mokesčiai, jurisdikcija, karinis paštas, vairuotojo pažymėjimo pripažinimas, transporto priemonių registracija, judėjimas ir kiti dalykai.

Šiuo  metu NATO valstybių narių karinių pajėgų statuso klausimus Lietuvoje reguliuoja 1951 metų birželio 19 dienos Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimas dėl jų karinių pajėgų statuso. Prieš daugiau nei 50 metų sudarytas susitarimas neapima visų šiuolaikinio karinio bendradarbiavimo formų.

SOFA susitarimas

Dvišaliai susitarimai dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, karininkų ir diplomatų vadinami dvišale SOFA sutartimi, rengiami JAV iniciatyva. Jos apibrėžia JAV karių ir jų šeimos narių statusą. Lietuvos pasirašoma sutartis įsigalios, kai ji bus ratifikuota Seime. Pagal Lietuvos ir JAV sutartį, JAV suteikiama teisė teisti nusikaltusius karius, bet numatoma išimtis, kad Lietuva gali perimti jurisdikciją itin svarbiais atvejais. Susitarimu taip pat numatoma JAV teisė naudotis tam tikrais kariniais objektais, jiems išliekant Lietuvos nuosavybe.

Lietuvoje JAV nuo 2014 metų dislokuoja apie kuopą karių. Pratyboms taip pat dažnai lankysis batalionas iš šiemet Lenkijoje dislokuojamos brigados.

2017 metų sausio mėnesį tokį susitarimą pasirašė Latvija ir Estija.

71
Tegai:
SOFA susitarimas, JAV kariai, Seimas, Lietuva
Temos:
Lietuva — NATO dalis (179)
Dar šia tema
JAV kariai pražygiavo Latvijos miestuose
JAV kariai bendraus su Estijos vaikais
Draugiškas JAV karinio laivo "vizitas" Klaipėdoje
JAV oro desanto kariai atliks 50 kilometrų žygį pėsčiomis
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

ES paskelbė datą, kada Lukašenka "nustoja" būti prezidentu

(atnaujinta 20:21 2020.09.19)
Europos Parlamentas palaiko sankcijų įvedimą Baltarusijos pareigūnams ir rusams, pritariantiems Lukašenkos režimui, taip pat siūlo visiškai įšaldyti bet kokį finansavimą Minskui iš Europos pusės

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Parlamentas pareiškė, kad nuo lapkričio 5 dienos nustos laikyti Aleksandrą Lukašenką Baltarusijos vadovu.

"Kai pasibaigs <...> dabartinio autoritarinio lyderio Aleksandro Lukašenkos kadencija, Parlamentas jo nebepripažins šalies prezidentu", — sakoma rezoliucijoje.

Šiame dokumente Europos Parlamentas Baltarusijos opozicijos koordinacinę tarybą taip pat pripažino "laikinuoju žmonių atstovu" ir palaikė naujų rinkimų rengimą. EP taip pat palaikė galimas sankcijas prieš Lukašenką.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigė esanti nusivylusi Europos Parlamento veiksmais. Ministerija taip pat pažymėjo, kad struktūra, laikanti save objektyvia ir demokratiška, nerado politinės valios "pažvelgti toliau savo nosies". Respublikos Taryba rezoliucijos priėmimą pavadino kišimusi į valstybės vidaus reikalus. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat apibūdino dokumentą panašiai. Jis rezoliuciją pavadino bandymu pakeisti šalies valdžią.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
ES, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje
Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Vestuvės, archyvinė nuotrauka

Koronavirusu užsikrėtusi moteris sudalyvavo anūko vestuvėse ir mirė

(atnaujinta 23:16 2020.09.19)
Moters giminaičiai tiksliai nenurodė, kokia buvo tiksli senolės mirties priežastis

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. COVID-19 užsikrėtusi moteris mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai sudalyvavo anūko vestuvėse, pranešė "The Sun".

Jaunavedžiai internete paskelbė bendrą nuotrauką su močiute ir vartotojai juos sukritikavo dėl neatsakingo požiūrio į kitų sveikatą.

Gindamasi vyro nuotaka parašė, kad "močiutė stovėjo toli nuo svečių, o paskelbta nuotrauka buvo vienintelė, kurioje jie buvo kartu".

Ji sakė, kad tai buvo paskutinė jų bendra nuotrauka.

Nuotaka nenurodė pagyvenusios moters mirties priežasties, tačiau visi, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, turi izoliuotis, kad būtų išvengta jo plitimo, pažymima straipsnyje.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
NVSC reikalauja skubiai spręsti COVID-19 tyrimų Radviliškyje klausimą