Prezidentė Dalia Gyrbauskaitė, archyvinė nuotrauka

Trys priežastys, dėl kurių Lietuva nepatenkinta pratybomis "Vakarai-2017"

467
(atnaujinta 16:27 2017.02.17)
Kariuomenės vadovas prisijungė prie diskusijos apie suplanuotas bendras Rusijos ir Baltarusijos pratybas. Savo vertinime jis nėra toks kategoriškas kaip šalies prezidentė arba Valstybės saugumo departamento direktorius

VILNIUS, vasario 15 — Sputnik. Rusija ir Baltarusija šių metų rugsėjį planuoja atlikti bendras karines pratybas "Vakarai-2017". Jos sukėlė aštrią Lietuvos valdžios institucijų kritiką. Sputnik Lietuva įvardija tris šio nepasitenkinimo priežastis.

Pirmoji priežastis: vyksta pasirengimas karui

Lietuvos vadovybė susirūpinusi "karinės agresijos iš Rytų augimu" ― apie tai dažnai kalba visais lygmenimis.

"Matome, kad grėsmių yra įvairių, jos auga, ir mes su nerimu laukiame pratybų "Vakarai-2017", kurių metu susitelks daug agresyvių pajėgų, vyks demonstratyvus pasiruošimas karui su Vakarais", — žurnalistams pasakė Grybauskaitė Baltijos šalių vadovų susitikime.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis pareiškė, kad šios pratybos taps pagrindiniu iššūkiu nacionaliniam saugumui.

"Mes iš viešosios erdvės turime duomenų ir apie užsakytus vagonus, ir karių dislokavimą, pateikiamus skaičius. ― Mastai ir pati kryptis kelia nerimą, nes visada tas "Vakarai" yra didelis klausimas. Šiais metais mes turime stebėti, į kurią pusę viskas krypsta", — pasakė Jauniškis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.

Antroji priežastis: "trūksta skaidrumo"

Lietuva, kuri nuo 2004 metų yra NATO narė, atidžiai stebi karinės įrangos judėjimą kaimyninėse šalyse bei karines pratybas netoli savo sienų.

Buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Oleka, komentuodamas mokymus "Vakarai-2013", pareiškė, kad jiems "trūksta skaidrumo". Lietuva tikisi, kad Rusija ateityje iš anksto teiks informacijos apie dalyvaujančių karių skaičių ir pratybų scenarijų, pranešė Olekas 2013-aisiais.

Savo nuomonę apie šių metų Rusijos ir Baltarusijos pratybas — "Vakarai-2017" — taip pat išsakė kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Savo pareiškime jis nebuvo toks kategoriškas kaip valstybės vadovė.

"Taip, dėl savo masto ir galimų scenarijų šios pratybos iš Lietuvos karių ir žvalgybos specialistų pareikalaus didesnio nei įprastai budrumo ir akylumo, tačiau visuomenei dėl jų iš anksto baimintis tikrai nėra reikalo", — parašė Žukas asmeninėje Facebook paskyroje.

Trečioji priežastis: svetimos pratybos užgožė savąsias

Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų bendros strateginės pratybos "Vakarai-2017" įvyks 2017 metų rugsėjį.

Būtent šiuo laiku, anot kariuomenės vado, pati Lietuva planuoja nemažai įvairaus lygmens kasmetinių nacionalinių ir tarptautinių karinių pratybų.

"Rugsėjo-spalio mėnesiais Lietuvoje intensyviai treniruosis ir mūsų kaimynai bei partneriai iš Skandinavijos", — pranešė Žukas.

Lietuvoje dažnai vyksta tarptautinės karinės pratybos. 

Nuo lapkričio 20 iki gruodžio 2 dienos Lietuvoje jau trečią kartą vyko tarptautinės pratybos "Iron Sword-2016" ("Geležinis kardas-2016"). Jose dalyvavo apie keturis tūkstančius sąjungininkų pajėgų karių iš vienuolikos NATO šalių.

Ankstesnės bendros Rusijos ir Baltarusijos pratybos vyko prieš ketverius metus, rugsėjo 20-26 dienomis.

Dar vienose pratybose — "Geležinis Vilkas-2016" — treniravosi daugiau nei penki tūkstančiai karių iš septynių NATO šalių. Šios pratybos — tarptautinių pratybų "Kardo kirtis" ("Saber Strike") dalis. Jos vyko nuo gegužės 27 iki birželio 23 dienos; dalyvavo apie dešimt tūkstančių karių iš 13 NATO ir partnerių šalių.

Pabrėžtina, kad pratybos "Geležinis Vilkas-2016" vyko Generolo Silvestro Žukausko poligone, esančiame Švenčionių rajone, netoli Baltarusijos.

Kaip teigia Rusijos vadovybė, būtent Šiaurės Atlanto aljanso karinių pajėgų stiprinimas Baltijos šalyse verčia imtis atsakomųjų priemonių.

"Kol kas mes vėl, kaip tai buvo Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, nematome teigiamos atsakomosios reakcijos. Priešingai, NATO didina savo agresyvią retoriką ir stiprina savo agresyvius veiksmus netoli mūsų sienos. Tokiomis sąlygomis mes privalome atkreipti ypatingą dėmesį į problemų, susijusių su mūsų šalies gynybiniu pajėgumu, sprendimą", — pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas Valstybės Dūmoje 2016-ųjų birželio 22 dieną.

467
Tegai:
karinės pratybos, karinės pratybos "Vakarai-2017", Jonas Vytautas Žukas, Darius Jauniškis, Juozas Olekas, Dalia Grybauskaitė
Temos:
Karinės pratybos "Zapad-2017" (37)
Dar šia tema
JAV kariai pražygiavo Latvijos miestuose
JAV oro desanto kariai atliks 50 kilometrų žygį pėsčiomis
JAV rotacinių pajėgų oro desanto kariai baigia misiją Lietuvoje
NATO priešakinio bataliono kariai iš Vokietijos atvyksta į Lietuvą
Seimo narys Petras Gražulis

Gražulis kaltinamas Lietuvos "kultūros plėtros" griovimu

(atnaujinta 20:35 2021.01.21)
Kultūros bendruomenės atstovai dėl Seimo nario Petro Gražulio kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Seimo Kultūros komitetas atsakė į kultūros ir meno sričių atstovų kreipimąsi dėl Seimo nario Petro Gražulio, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Petras Gražulis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Anksčiau kūrybinių profesijų atstovai respublikoje kreipėsi į parlamentą ir prašė neįtraukti Gražulio į Seimo Kultūros komitetą. Jų nuomone, jo veikla, pasirodymai, konfliktai didina izoliaciją ir trukdo tolesnei kultūros plėtrai.

Seimo Kultūros komitetas, reaguodamas į kultūros ir meno sričių atstovų kreipimąsi dėl Seimo nario Petro Gražulio paskyrimo Kultūros komiteto nariu, kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, taip pat Mišrią Seimo narių grupę dėl kultūros bendruomenės nuomonės įvertinimo ir sprendimų priėmimo dėl Seimo nario Petro Gražulio delegavimo į kitą Seimo struktūrinį padalinį. Mišri Seimo narių grupė iki šios dienos nepateikė Komitetui atsakymo.

Pagal Lietuvos Konstituciją parlamento struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, o kiekvienas parlamentaras turi būti komiteto narys ir dalyvauti to komiteto veikloje. Pažymėtina, kad dėl priklausymo vienam ar kitam komitetui sprendžia tik frakcija, kuriai Seimo narys priklauso.

Seimo statuto 621 straipsnis, nustatantis Komiteto veiklos sritis, nesuteikia Komitetui teisės spręsti dėl Seimo nario priklausymo konkrečiam komitetui, todėl dar kartą viešai raginame Mišrią Seimo narių grupę išgirsti kultūros bendruomenės išsakytus argumentus ir prisiimti politinę atsakomybę dėl Seimo nario Gražulio delegavimo į Kultūros komitetą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė sunkiai įsivaizduojanti, kuriam komitetui politikas "tiktų". Ji priminė, kad į Kultūros komitetą Gražulį delegavo Mišri frakcija. Tai yra jų kolegialus sprendimas, tai yra jų atsakomybės klausimas.

"Pritariu kultūros pasaulio atstovams, kurie sako, kad toks politikas nedaro garbės nei kultūrai, nei Seimui, nei Lietuvai. Tačiau tai ne pirmas, ir, deja, turbūt ne paskutinis politikas, kurio veikla ar pareiškimai nedaro garbės mūsų šaliai. Tokia yra demokratijos kaina. Mes ją giname teisėtais būdais. O rinkėjai sprendžia, kas vertas būti Seime", — savo Facebook paskyroje rašė pirmininkė.

Anksčiau panaikinus teisinę neliečiamybę Gražuliui STT apkaltino jį piktnaudžiavimu. Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Gražulis iš privačios bendrovės "Judex" nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario galimai siekė gauti turtinę naudą, neteisėtai veikdamas šios bendrovės interesais, siekdamas, kad bendrovei dėl nustatytų pažeidimų nebūtų uždrausta eksportuoti produkciją į užsienį.

Pats Gražulis neigė visus kaltinimus. Jis pareiškė, kad jo byla — politinė, ir užsakė ją tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Politikas pažymėjo, kad Lietuvos vadovo administracija jį įtraukia į šią bylą, nes jis buvo vienas iš parlamentinės komisijos, kuri turėjo paaiškinti skandalus su slaptais dokumentais, sukūrimo iniciatorių. Be to, pasak Gražulio, jis "gavo bylą" už tai, kad buvo nuolatinis Grybauskaitės kritikas.

Tegai:
Petras Gražulis, Kultūros komitetas, Seimas
URM vadovas Gabrielius Landsbergis

Ir apie Minską prisiminė: Landsbergis surengė pirmąją diskusiją su ES ambasadoriais

(atnaujinta 20:11 2021.01.21)
Susitikimo metu Landsbergis pažymėjo, kad ES turi rasti būdų, kaip padėti savo Rytų partneriams gauti vakcinas nuo COVID-19

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis surengė susitikimą su ES ambasadoriais Lietuvoje, praneša URM spaudos tarnyba.

Diskusija vyko nuotoliniu būdu. Susitikime buvo aptarti aktualiausi ES ir užsienio politikos klausimai — COVID-19 vakcinavimas, žmogaus teisių padėtis Rusijoje, situacija Baltarusijoje, energetinis saugumas, transatlantiniai santykiai ir Azijos politika.

"Nuosekliai keliame tikslą stiprinti vieningą, geopolitiškai aktyvią, įtakingą Europos Sąjungą, kuri padėtų demokratinių pokyčių siekiančiai Baltarusijos pilietinei visuomenei, gintų Ukrainos teritorinį vientisumą, reaguotų į globalius žmogaus teisių pažeidimus, stiprintų teisės viršenybe grįstą tarptautinę bendriją", — sakė užsienio reikalų ministras.

Landsbergis taip pat paragino siekti ambicingesnių ES kaimynystės politikos tikslų ir reaguoti į artimesnių ryšių su ES siekiančių valstybių lūkesčius — tai ypač svarbu, rengiantis Rytų partnerystės viršūnių susitikimui.

"Europos Sąjunga turi rasti būdų padėti Rytų partnerėms apsirūpinti COVID-19 vakcinomis. Tai ne tik geros kaimynystės, bet ir geopolitinis bei ES patikimumo klausimas", — sakė Landsbergis.

Ministras taip pat pristatė Lietuvos požiūrį į nesaugią Baltarusijos atominę elektrinę, pabrėžė keliamas grėsmes, informavo apie Lietuvos dialogą su kaimynais dėl baltarusiškos elektros energijos nepirkimo.

Situacija dėl vakcinos

Anksčiau Lietuva kartu su daugeliu kitų šalių jau ragino Europos Komisiją paspartinti "BioNTech" ir "Pfizer" vakcinos nuo koronaviruso pristatymą. Šešių šalių sveikatos apsaugos ministrai pasirašė bendrą laišką, kuriame išreiškė "didelį susirūpinimą" dėl pristatymo vėlavimo. Prieš tai Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad vakcinų gamintojai "BioNTech" ir "Pfizer" į šalį pristatys pusę žadėtų vakcinos dozių. Be to, tiekimas buvo sumažintas visoms ES šalims.

Ginčas dėl Astravo AE

BelAE yra netoli Astravo miesto, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.

Sausio 13 dieną Vyriausybė nutarė sudaryti komisiją, kuri koordinuotų ir užtikrintų efektyvią elektros tinklų sinchronizaciją bei priemones, skirtas "Astravo atominės elektrinės grėsmių mažinimui".

Tegai:
Rusija, BelAe, ambasadoriai, ES, Gabrielius Landsbergis, Užsienio reikalų ministerija (URM)
Dar šia tema
Paaiškėjo, kada į BeAE galės atvykti ekspertai iš Europos Sąjungos 
Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai
Nausėda paskelbė apie ekstremalių situacijų valdymo sistemos trūkumus
Žalioji arbata, archyvinė nuotrauka

Nurodytos keturios mitybos taisyklės ilgesniam gyvenimui

(atnaujinta 21:31 2021.01.21)
Mitybos specialisto teigimu, keturių taisyklių laikymasis padidina ilgo gyvenimo galimybes

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Mitybos specialistas Markas Gilbertas pasikalbėjo su "Express" apie mitybos gaires, kurios gali pagerinti sveikatą ir prailginti gyvenimą.

Pirmasis žingsnis yra sumažinti bendrą kalorijų kiekį. Mažo kaloringumo dieta gali sulėtinti senėjimą ir apsaugoti nuo vėžio, diabeto ir Alzheimerio ligos, sakė ekspertas.

Ne mažiau svarbu yra vitamino D pusiausvyra organizme. Kaip paaiškino specialistas, šio vitamino kiekis organizme yra atvirkščiai proporcingas mirties rizikai.

"Vitaminas D yra glaudžiai susijęs su imunitetu ir padeda mūsų T ląstelių imuniniam atsakui", — paaiškino jis.

Gilbertas taip pat rekomendavo į dietą įtraukti uogas, nes jos gerina širdies būklę, stiprina imunitetą ir mažina kraujospūdį. Be to, uogos skatina normalią kraujotaką ir neleidžia kauptis cholesteroliui.

Norėdami sumažinti 2 tipo diabeto riziką, reguliariai gerkite žaliąją arbatą.

Visų keturių taisyklių laikymasis net per trumpą laiką žymiai pagerina bendrą žmogaus būklę, o ilgainiui tai žymiai padidina galimybę prailginti gyvenimą, apibendrino ekspertas.

Tegai:
sveikata, mityba
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Dar šia tema
Ką daryti persivalgius ar apsinuodijus
Gydytoja įvardijo rytinius sveikatai pavojingus įpročius
Mokslininkai atrado naują vėžio susidarymo mechanizmą