Miuncheno konferencija, archyvinė nuotrauka

Prezidentė Miunchene susitiks su JAV viceprezidentu ir Google atstove

28
Tradicija tapusi Miuncheno konferencija, rengiama nuo 1964 metų, šiais metais skirta diskusijai apie Europos Sąjungos ateitį

VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko dviejų dienų darbo vizito į Miuncheną, kur  Europos politikai dalyvaus diskusijoje apie Europos Sąjungos ateitį, praneša Prezidentūros kanceliarija.

Šį vizitą Grybauskaitė planuoja išnaudoti ne tik susitikimui su JAV viceprezidentu Mike Pence (Maiku Pensu), bet ir su pasaulinio verslo atstovais. Būtent Miunchene prezidentė turi susitikti su "Google" kompanijos viceprezidente.

Kasmet į neformalias diskusijas Bavarijos sostinėje susirenka  aukščiausio lygio politikai, valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovai, užsienio bei gynybos ministrai, įtakingi politikos analitikai ir saugumo ekspertai.

Miunchene šalies vadovė taip pat susitiks su Kroatijos Prezidente Kolinda Grabar-Kitarovič, su kuria aptars atsaką saugumo iššūkiams, bendradarbiavimą NATO, ES energetinio saugumo stiprinimą. 

28
Tegai:
konferencija, Google, Europos Sąjunga, Dalia Grybauskaitė, Miunchenas
Dar šia tema
Prezidentė susitiko su NATO bataliono kariais Rukloje
Grybauskaitė išvyksta darbo vizito į Ukrainą
Varšuvoje Merkel aptars Europos bendradarbiavimo klausimus
Grybauskaitė dalyvaus Europos Vadovų Taryboje
Vyriausybės pastatas, archyvinė nuotrauka

Vyriausybė pritarė Nausėdos siūlymui dėl NPD, bet ne dėl GPM

(atnaujinta 16:32 2020.06.03)
Kaip pažymėjo finansų ministras, mažinant gyventojų pajamų mokesčio tarifą didžiausią naudą pajustų daugiau uždirbantys gyventojai

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 50 eurų — iki 400 eurų, tačiau nepritarė jo iniciatyvai laikinai 5 procentiniais punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). 

Ministrų kabinetas pritarė Finansų ministerijos parengtai išvadai, kurios prašė Seimo valdyba. 

"Siūlome nutarime pritarti pataisoms dėl NPD didinimo, kadangi didžiausią naudą pajustų mažiausiai uždirbantys asmenys, tai tikrai tikslingiau prisidėtų prie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo ir atitinkamai, galėtų pateisinti ir pagrįsti tuos papildomus 84 mln. eurų biudžeto pajamų netekimus", — trečiadienio posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka. 

Pasak jo, ministerija palaiko su darbo santykiais susijusios mokestinės naštos mažinimo kryptį, tačiau siūlo nemažinti gyventojų pajamų mokesčio. 

"Tarifo mažinimas visiems gyventojams neatitiktų nei Vyriausybės programos, nei tarptautinių institucijų rekomendacijų dėl skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo mokestinių priemonių pagalbą. Mažinant tarifą didžiausią naudą pajustų daugiau uždirbantys gyventojai", — sakė Šapoka. 

Kaip pažymėjo ministras, minimaliąją mėnesinę algą (MMA) uždirbančiam asmeniui GPM tarifo mažinimo nuo liepos 1 dienos nauda 2020 metais siektų 77 eurus, o uždirbančiam 4 tūkst. eurų — 1117 eurų, t. y. beveik 14,5 karto daugiau nei uždirbančiam MMA. 

Anot Šapokos, įstatymo projektu siekiama paskatinti vartojimą, tačiau būtent mažas pajamas gaunantys asmenys išleidžia didžiąją dalį papildomų pajamų, kai gaunantieji daugiau orientuojasi į taupymą.

"Biudžeto pajamų netekimai pusei metų sudarytų apie 400 mln. eurų, o įvertinus pagrįstą riziką, kad tarifo sumažinimo laikotarpis gali būti pratęstas — paprastai iki šiol Lietuvoje taip ir vykdavo — netekimai visiems metams sudarytų apie 715 mln. eurų", — teigė Šapoka. 

Pasak ministro, tokį netekimą tektų kompensuoti smarkiai didinant valstybės skolinimąsi, dėl ko tikrai išaugtų ne tik pati skola, bet ir jos tvarkymo išlaidos, kadangi investuojantys į Vyriausybės vertybinius popierius įvertintų rizikos padidėjimą, o tai ateityje atsispindėtų arba mokesčių didinimu, arba viešųjų išlaidų mažinimu. 

Anksčiau prezidentas siūlė laikinai sumažinti GPM tarifą visoms pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių nuo 20 iki 15 proc. Taip pat šalies vadovas siūlo padidinti NPD nuo 350 iki 400 eurų šiais metais. 

Tegai:
Gitanas Nausėda, vyriausybė, gyventojų pajamų mokestis, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD)
Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Vakcinos nuo koronaviruso sukūrimas

Ekspertas: žvalgybos duomenys gali padėti sukurti vakciną nuo COVID-19

(atnaujinta 12:17 2020.06.03)
Greičiausiai sukurti vaistą nuo koronaviruso ir užkirsti kelią grėsmei gyventojams sugebės tos šalys, kurios turi daugiausia informacijos apie kitų šalių įdirbį šioje srityje, mano ekspertas Vitalijus Vechovas

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Žvalgybos duomenys gali padėti sukurti vakciną nuo koronaviruso COVID-19, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekspertas informacijos saugumo srityje, Maskvos Baumano valstybinio technikos universiteto Skaitmeninės kriminalistikos katedros profesorius Vitalijus Vechovas.

Karinės žvalgybos pagalba sustiprinti medicininę žvalgybą būtų labai naudinga, spaudos konferencijoje pasakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Jis pažymėjo, kad pandemija parodė, jog reikia tam tikro žvilgsnio į priekį, vertinant įvairius aspektus, susijusius su rizika sveikatai.

Profesorius Vitalijus Vechovas pareiškė, kad nėra atskiros medicininės žvalgybos sąvokos, yra specializuotos struktūros, kurios gauna žvalgybos duomenis iš įvairių sričių.

"Tiesą sakant, pirmaujančių pasaulio šalių žvalgybos veikla šioje srityje buvo vykdoma gana ilgą laiką, iš pačių pradžių, nuo tada, kai buvo suformuotos specialiosios tarnybos. Jos dirba siekdamos gauti žvalgybinės informacijos įvairiomis kryptimis — ir ekonomikos, mokslo ir technologijų plėtros, biologijos, biologinės saugos, be kito ko ir savo šalių gyventojų atžvilgiu, srityse. Ir čia nėra nieko naujo, tai yra viena iš viso pasaulio karinės žvalgybos veikimo sričių. <...> Kas turi maksimalią žvalgybos informaciją apie draugų ir priešų pasiekimus kuriant kokį nors naują ginklą ar atoveiksmį šiam ginklui... Šiuo atveju kalbama apie virusus ir vakcinas... Atitinkamai, tos šalys galės greičiau sukurti atitinkamas veiksmingas vakcinas ir užkirsti kelią jų gyventojams galinčiai kilti grėsmei".

Tegai:
Lietuva, vakcina, COVID-19, žvalgyba
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusija PSO pasiūlė aštuonias vakcinas nuo koronaviruso
Rusijoje įvardyta vakcinos nuo COVID-19 klinikinių tyrimų pradžios data
Kinija įvertino JAV pareiškimus dėl KLR noro pavogti vakciną nuo COVID-19
Vilnius

PSO: antroji COVID-19 banga gali būti pražūtinga

(atnaujinta 16:18 2020.06.03)
Rusija pradėjo stabilizuoti COVID-19 plitimą, Europos gali laukti antroji ligos banga, kada pasirodys vakcina — nežinoma

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Egzistuoja aiški antrosios COVID-19 bangos grėsmė, sakė internetinės trumposios konferencijos metu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuro direktorius Hansas Kliugė.

"Šiandien Europos regione yra daugiau nei 2,2 mln. COVID-19 atvejų, daugiau nei 181 tūkst. žmonių mirė. Nepaisant to, kad kasdienių atvejų skaičius sumažėjo perpus, palyginus su balandžio mėnesiu, rizika išlieka aukšta. Kai kuriose šalyse matome laipsnišką stabilizaciją arba naujų atvejų skaičiaus sumažėjimą. Rusijos Federacija ir Ukraina eina šiuo keliu", — sakė Kliugė.

ES šalys pamažu atveria sienas viena su kita. Nuo šiol atvykus į Lietuvą iš šalių, kuriose 14 dienų COVID-19 susirgimų skaičius neviršija 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, nebūtina laikytis dviejų savaičių saviizoliacijos laikotarpio. Tačiau PSO Europos biuro direktorius pabrėžė, kad grėsmė neišnyko.

"Antroji banga nėra neišvengiama, tačiau vis daugiau šalių panaikina apribojimus. Yra akivaizdi antrosios COVID-19 infekcijos bangos grėsmė. Jei nesustabdysime plitimo, gali prasidėti antroji banga ir ji gali tapti labai pražūtinga", — sakė Kliugė.

Jis pažymėjo, kad "šiandien mūsų padėtis nėra geresnė, nei buvo metų pradžioje", ir pabrėžė, kad COVID-19 virusas "liks su mumis ilgam, bent jau iki tol, kol pasirodys saugi vakcina ar gydymo metodas". Tuo tarpu nei vieno, nei kito dar nėra.

"Įdedamos didelės pastangos, kad vakcina būtų sukurta greičiau. Į šį darbą įtraukti garsūs mokslininkai ir geriausi mokslo tyrinėtojai bei farmacijos kompanijos iš viso pasaulio", — nurodė jis.

Jis pažadėjo, kad kai tik pasirodys vakcina, PSO padarys viską, kad ji būtų paskirstyta sąžiningai. Tačiau dar neaišku, kada tiksliai tai įvyks.

Taip pat, pasak jo, ruošiamasi užsikrėtusių koronavirusų gydymo metodas.

"Mes ir toliau palaikome šalis sprendžiant tokias problemas, kaip pacientų, sergančių COVID, valdymas, laboratorinė diagnostika, epidemiologija, epidemiologinė priežiūra, logistika ir medžiagų tiekimas", — teigė Kliugė.

Atskirai jis pabrėžė, kad PSO yra dėkinga Rusijai už pagalbą kovojant su infekcijos plitimu. Rusijos karo gydytojai padėjo Italijai, Serbijai, Bosnijai ir Hercegovinai bei Armėnijai kovoje su COVID-19. Iš viso rusų specialistai dezinfekavo 140 gyvenviečių užsienyje, apdorojo daugiau nei 3 milijonus kvadratinių metrų pastatų ir statinių paviršių, taip pat apie 1 milijoną kvadratinių metrų plotų ir kelių.

"Esu dėkingas mūsų partneriams Rusijos Federacijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje už indėlį į mūsų operatyvinį darbą, už medicinos paslaugų grupių, mobilių laboratorijų ir specialistų aprūpinimą", — sakė Kliugė.

Anksčiau apie tai, kad antroji COVID-19 banga Europoje yra neišvengiama, perspėjo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) vadovė Andrė Amon.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 379 tūkst. žmonių.

 

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO tiria informaciją apie besimptomius COVID-19 nešiotojus
JT: pandemija atskleidė didėjančią nelygybę
Per parą nustatyti tik du koronaviruso atvejai