Astravo AE statybos, archyvinė nuotrauka

Vokietija palaiko Lietuvos siekį užtikrinti Astravo AE saugumą

25
(atnaujinta 11:12 2017.03.05)
Vokietijos užsienio reikalų ministras patvirtino, kad jo šalis visiškai palaiko Lietuvą Astravo AE saugumo klausimais

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis oficialaus vizito Lietuvoje metu, trečiadienį pareiškė, kad Vokietija palaiko Lietuvos siekimą užtikrinti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės saugumą, pranešė RIA Novosti.

"Mes gerai suprantame Lietuvos nerimą dėl statomos atominės elektrinės. Palaikome Lietuvos kreipimasį į TATENA, siekiant užtikrinti elektrinės saugumą", — Vilniuje spaudos konferencijos metu sakė Gabrielis.

Jis pridūrė, kad per visą savo politinę karjerą visuomet skeptiškai vertino atomines elektrines, nes jų energija yra brangi ir reikalauja subsidijų.

"Europoje nėra nei vienos elektrinės, kuri negautų subsidijų, būtent todėl mes turime pereiti prie atsinaujinusių energijos šaltinių", — pridūrė ministras.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministras Vladimiras Potupčikas pranešė, kad Baltarusija pateiks Europos Komisijai (EK) nacionalinį pranešimą dėl Astravo AE streso testų. Sausio 16-20 dienomis Baltarusijoje buvo atlikta Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) SEED misija.

Apie Astravo AE

50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia — 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuota įjungti 2019 metais, o antrasis reaktorius, pagal dabartinius planus, turėtų pradėti veikti 2020 metais. Baltarusijos AE statoma Gardino srities Astravo rajone. Projekto užsakovas — Respublikinė unitarinė įmonė "Belorusskaya AES", o projekto generalinis rangovas — Rusijos "Atomstroieksport", korporacijos "Rosatom" dalis.

25
Tegai:
elektra, Vokietija, Astravo atominė elektrinė (AE), saugumas, Astravas, Astravo AE, Sigmaras Gabrielis, Lietuva, Vilnius
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (536)
Dar šia tema
Lietuva siekia sustabdyti Astravo AE statybą su ES aplinkos ministrų pagalba
Minskas: mes neturime pretenzijų naujam Astravo AE reaktoriui
Lukašenko Lietuvai apie Astravo AE: tai bus mūsų bendra elektrinė
Balsavimas

Radviliškyje vyksta mero rinkimai anksto balsavo 10,53 procentų rinkėjų

(atnaujinta 13:06 2021.04.11)
Balandžio 11-ąją — pagrindinę rinkimų dieną, Radviliškio savivaldybės gyventojai galės balsuoti 28-iose rinkimų apylinkėse

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Per keturias išankstinio balsavimo dienas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimuose balsavo 3 251 rinkėjas arba 10,53 procento nuo visų į šios savivaldybės rinkėjų sąrašus įrašytų asmenų, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

VRK duomenimis, 1 042 rinkėjai pasinaudojo balsavimo iš anksto teise Radviliškio miesto kultūros centre balandžio 7-8 dienomis.

"Balandžio 7-9 dienomis buvo organizuojamas balsavimas specialiuose punktuose. Jo metu rinkimų komisijų nariai važiavo į sveikatos priežiūros įstaigas, globos namus, įkalinimo įstaigas, kuriose yra šios savivaldybės rinkėjų, ir sudarė jiems galimybę išreikšti savo politinę valią renkant Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narį – merą. Specialiuose punktuose iš viso balsavo 68 rinkėjai", — rašoma pranešime.

Balandžio 9-10 dienomis buvo organizuojamas balsavimas namuose. Šiomis dienomis balsavo neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi žmonės, sulaukę 70 metų ir vyresni asmenys bei rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl COVID-19 ir pateikę prašymus balsuoti namuose. Balsavimo namuose galimybe pasinaudojo 2 141 Radviliškio rajono savivaldybės gyventojas.

Balandžio 11-ąją — pagrindinę rinkimų dieną, Radviliškio savivaldybės gyventojai galės balsuoti 28-iose rinkimų apylinkėse.

Iš viso Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario– mero rinkimuose balsavimo teisę turi 30 858 rinkėjų.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, rinkimai, Radviliškio rajonas
Seimo rūmai

VRK skyrė pirmojo pusmečio finansavimą partijoms

(atnaujinta 00:11 2021.04.11)
Finansavimas partijoms paskirstomas pagal praėjusiuose rinkimuose gautą balsų skaičių

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė iš valstybės biudžeto politinėms partijoms skirti 2 751 000 eurų, praneša VRK spaudos tarnyba.

2 751 000 eurų asignavimų politinėms partijoms paskirstyta pagal tai, kiek kuri partija gavo rinkėjų balsų per praėjusius Savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus. Nustatyta, kad vieno rinkėjo balso 2021 m. I pusmečio finansinis koeficientas yra 0,59 euro centai. 

Iš viso 2021 m. valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms sudaro 5 502 000 eurų. Tam, kad gautų valstybės biudžeto asignavimų, partija rinkimuose turi surinkti daugiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų. 

2020 metų spalį vyko rinkimai į Lietuvos Seimą. "Valstiečiai" Lietuvos vyriausybei vadovavo nuo 2016 iki 2020 metų. Parlamento rinkimuose jie pralaimėjo konservatorių partijai. LVŽS Seime gavo tik 32 mandatus.

Tegai:
finansavimas, partijos
Naikintuvai MIG-17

Karšti šaltojo karo patiekalai: JAV ir TSRS susirėmimai danguje

(atnaujinta 13:07 2021.04.11)
Kadangi sovietinis dangus buvo nelabai gerai saugomas, Amerikos lakūnai elgėsi įžūliai palei sovietų sienas — bombordavo tiek lauko aerodromus, tiek keleivinius lėktuvus

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Dvi kovotojų poros pakilo susitikti su sienos pažeidėju. Jie paleido įspėjamuosius šūvius — priešas atrėžė atsakomąja ugnimi. 1950 metų balandžio 8 dieną virš Sovietų Latvijos Liepojos uosto buvo numuštas JAV žvalgybinis lėktuvas, rašoma Sputnik radijo autorės Olgos Bugrovos medžiagoje.

Tai buvo pirmas kartas JAV ir Tarybų Sąjungos šaltojo karo istorijoje. JAV duomenimis, lėktuvas buvo keleivinis, beveik turistinis, skridęs iš Vokietijos į Švediją. Pilotas ir 9 keleiviai. Žuvusiųjų ilgai ieškojo jūroje, nerado nė vieno. Vėliau JAV pripažino, kad naikintuvas bombonešis "Korsar" tyčia pažeidė TSRS sieną.

Mes netyčia

Ore šaltasis karas lengvai virto karšta faze. Mušė vienas kitą be pokalbių. Tais pačiais 50-aisiais metais JAV patruliavimo lėktuvas numušė "MiG-15". Atsakymas atėjo beveik iš karto: panašų patrulinį lėktuvą "nusiuntė į žemę" sovietinis perėmėjas. Metų pabaigoje amerikiečiai neva per klaidą subombardavo sovietinį lauko aerodromą Primorskio krašte.

Tačiau tikrasis beteisiškumas prasidėjo 1952 metais, kai virš TSRS teritorijos buvo sunaikintas serijos "Il" keleivinis lėktuvas. Lėktuve buvo karių šeimos: skrido atostogų su vaikais ir žmonomis. Tas pats pasikartojo prie Vladivostoko 1953 metų liepą: vėl neginkluotas keleivinis "Il" ir vėl — sušaudymas. Tada TSRS pateikė ieškinį JAV. Bet, kaip visada, prasidėjo melas apie neteisingas koordinates ir pokalbiai tema "aš netyčia".

Per pirmuosius dešimt Šaltojo karo metų — 20 mirtinų avarijų ir vienas tikras oro mūšis (prieš keturis sovietinius naikintuvus). 14-oje iš 20 sienos pažeidimų epizodų sovietų pilotai numušė pažeidėjus.

Аэродром Североморск-3 в Мурманской области
© Sputnik / Павел Львов
Aerodromas Severomorsk-3 Murmansko srityje

Kiauras dangus

Amerikos lakūnų įžūlumas turėjo objektyvių priežasčių: sovietinis dangus buvo nelabai gerai saugomas. Pasakoja Oro gynybos pajėgų muziejaus direktorius karo istorikas Jurijus Knutovas:

"50-aisiais buvo daug oro sienos pažeidimų. TSRS nusileido JAV pagal naikintuvų aviacijos, kuri buvo apginkluota daugiausia patrankomis, technines charakteristikas; zenitinių raketų pajėgos TSRS pasirodė tik 1957 metais. Maskva buvo uždaryta oro gynybos sistemos skydu po to, kai U-2 iš Vokietijos ramiai nuskrido iki sovietų sostinę, nufotografavo Kremlių, kelias gynybos įmones ir nusileido Norvegijos aerodrome. Pažeidėjai veikė įžūliai, nesidrovėdami, tikėdamiesi, kad Tarybų Sąjunga pasiduos tokiam spaudimui. Todėl sovietų pilotams buvo pavesta sunaikinti žvalgą. Vykdydami įsakymą "numušti bet kokiomis priemonėmis", jie netgi taranavo".

Обломки американского самолёта-разведчика Lockheed U-2, пилотируемого Ф. Пауэрсом и сбитого 1 мая 1960 г
© Sputnik / Владимир Минкевич
Frensiso Pauerso pilotuojamo ir 1960 metų gegužės 1 d. numušto amerikiečių žvalgybinio lėktuvo "Lockheed U-2" nuolaužos

Nepaisant visų savo privalumų, JAV Karinės oro pajėgos patyrė didelių nuostolių palei sovietų sienas. Remiantis neseniai išslaptintais duomenimis, 1950–1970 metais buvo numušti 252 pilotai: 90 išgyveno, 24 mirusiųjų palaikai buvo palaidoti tėvynėje. Likę 138 yra laikomi dingusiais be žinios.

Tegai:
naikintuvai, TSRS, JAV, šaltasis karas