Darbininkas, archyvinė nuotrauka

Seimo nariai pasisako darbo rinkos apsaugą nuo užsieniečių

20
Parlamentarų teigimu, užsieniečiai nemoka su darbo santykiais susijusių mokesčių, tačiau naudojasi įstaigų, kurios egzistuoja Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita, paslaugomis

VILNIUS, kovo 21 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis ir Paulius Saudargas kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, prašydami taisyti įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties ir įvertinti šio įstatymo keliamas rizikas, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 58 straipsnio "Užsieniečio atleidimas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti" pakeitimas, kuris nustato, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti jeigu yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė.

"Kreipėmės į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną su prašymu įvertinti šio įstatymo kylančias rizikas: dėl nelygiavertės konkurencijos su trečiosios šalies piliečiais galimai mažės už tokius pat darbus mokamas atlyginimas Lietuvos Respublikos piliečiams; dėl nemokamų su darbo santykiais susijusių mokesčių, tačiau sveikatos sutrikdymo atveju komandiruojamam asmeniui vis vien būtų teikiama skubioji medicininė pagalba Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita; komandiruojamam trečiosios šalies piliečiui nereikia leidimo dirbti, todėl nėra tinkamai įvertinama, ar tokios pačios kvalifikacijos darbų negali atlikti asmuo, registruotas Lietuvos darbo biržoje", — komentavo Kasčiūnas

Ažubalis teigia, kad po šio teisės akto pakeitimo matomos neigiamos tendencijos, kai į Lietuvos vizų tarnybas Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir kitose trečiose valstybėse kreipiasi ne tik įmonės, įdarbinusios Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojus (suvirintojus, tolimųjų reisų vairuotojus, siuvėjus), bet ir kitų profesijų (maisto pramonės, statybų sektoriaus) darbuotojus, kurių profesijų atstovų Lietuvoje netrūksta.

Patvirtintas trūkstamų Lietuvoje profesijų sąrašas>>

Ši tendencija atsispindi Lietuvos išduotų nacionalinių vizų statistikoje — 2016 metų sausio-vasario mėnėsiais išduota per dviejų tūkstančių Nacionalinių vizų, kai 2017 metais tuo pačiu laikotarpiu išduota net keturi tūkstančiai vizų.

Nesureglamentavus Nacionalinių vizų išdavimo į Lietuvą darbo tikslais komandiruojamiems užsieniečiams tvarkos, besikreipiančių asmenų srautas gali dar labiau išaugti.

"Lietuvoje veiklą vykdančios įmonės, sudariusios paslaugų teikimo sutartis su trečioje šalyje įsteigta įmone, sumoka jai tik už suteiktas paslaugas. Tokiu būdu mažinamos išlaidos, kurios kitu atveju būtų skiriamos mokesčiams susijusiems su darbo santykiais (gyventojų pajamų mokesčiui, socialinio draudimo, sveikatos draudimo įmokoms)", — tikina Pavilionis.

Saudargas teigia, kad ši įstatymo nuostata pasiūlyta Lietuvos pramoninkų konfederacijos iniciatyva. Suprantama, kad tam tikrose srityse Lietuvoje trūksta kvalifikuotų ir pigiai apmokamų darbuotojų. Tačiau bendroje diskusijoje tarp suinteresuotų socialinių partnerių turi būti surastas bendras kompromisas ir sureguliuoti kylančios grėsmės ir žala Lietuvos darbo rinkai.

Amksčiau vidaus reikalų ministrija siūlė sudaryti geresnes sąlygas Lietuvoje dirbti ketinantiems aukštos kvalifikacijos užsienio specialistams.

20
Tegai:
darbo rinka, užsieniečiai, Seimas, Lietuva
Dar šia tema
Darbo kodekso projekte numatyti nauji reikalavimai darbdaviui
Emigrantai grįžtų į Lietuvą dėl dvigubos pilietybės