Televizoriaus pultelis, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje apsilankys Rusijos televizijos "TVCI" vadovybė

28
(atnaujinta 13:40 2017.03.28)
"TVCI" kanalo vadovai atvyks į Lietuvą kovo 29 dieną, siekiant aptarti su LRTK galimus Lietuvos įstatymo pažeidimus

VILNIUS, kovo 28 — Sputnik. Trečiadienį, kovo 29 dieną, į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pasitarimą pasiaiškinti dėl galimai padarytų Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimų planuoja atvykti Rusijos televizijos kompanijos "TVCI" generalinio direktoriaus pavaduotojas Anton Balashov ir tarptautinių distribucijų skyriaus vadovas Sergey Piriev, praneša LRTK spaudos tarnyba.

Pasitarimo metu LRTK numato išklausyti paaiškinimus dėl nustatytų įstatymo pažeidimų, pateikti LRTK poziciją bei paaiškinti transliuojamo ir retransliuojamo turinio teisinio reguliavimo Lietuvoje principus. Be to LRTK atstovai ketina pareikalauti, kad televizijos kompanijos rengiamose Lietuvoje retransliuojamose televizijos programose nebūtų skleidžiama draudžiamo turinio informacija, apsikeisti nuomonėmis, bei užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą, kad būtų išvengta panašių pažeidimų ateityje.

LRTK nustatė, kad šios kompanijos tarptautinės televizijos programos versijos "TVCI" 2017 metų sausio 27 dieną transliuotoje laidoje "Įvykių centre su Ana Prochorova" paskelbta informacija pažeidė Lietuvos Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio nuostatas, draudžiančias platinti dezinformaciją bei kurstyti neapykantą.

"Įvykių centre su Ana Prochorova" — informacinė laida, kurioje, šalia kitų apžvelgiamų įvykių pasaulyje, buvo transliuotas reportažas apie 1991 metų sausio 13-osios įvykius Lietuvoje, kuriame buvo paskleista vienpusiška ir neobjektyvi, Lietuvos valstybę šmeižianti, nepriklausomybės gynėjų, jų šeimų ir kitų laisvės kovų dalyvių veiklą menkinanti, pateiktais duomenimis manipuliuojanti informacija", — rašoma LRTK pranešime.

Šių metų vasario 22 dieną posėdyje apsvarsčiusi ir įvertinusi paskelbtą informaciją, LRTK nusprendė kreiptis į šį Rusijos Federacijos transliuotoją, nurodydama iki kovo 24 dienos pasiaiškinti dėl padarytų pažeidimų.

Savo atsiųstame rašte "TVCI" generalinė direktorė Julija Bystritskaya padarytų pažeidimų nepripažino ir, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad savo veikloje kompanija laikosi nacionalinės ir tarptautinės teisės normų bei aukščiausių šiuolaikinės žurnalistikos standartų, jos žurnalistai gerbia Lietuvos žmones ir jos valstybingumą taip, kaip ir kitas šalis ir tautas. Ji taip pat pabrėžė, kad tikisi abipusio supratimo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo.

2016 metų lapkritį komisija jau buvo nutraukusi trims mėnesiams Rusijos televizijos kanalo "RTR Planeta" transliavimą.

Be to, Komisijos sprendimu "Pirmais Baltijas Kanals" neleidžiama vartoti Lietuvos vardo prekių ženkluose, naudojamuose televizijos programoje "Lietuvos laikas" ir rusų kalba transliuojamoje programoje "Litovskoje vremia".

2017 sausio mėnesį buvo pranešta, kad Baltic News Service nutraukia sutartį su Sputnik Lietuva. Kovo mėnesį Naujienų agentūros LETA ir BNS vienašališkai nutraukė sutartis su Sputnik Latvija ir Sputnik Estija redakcijomis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Baltijos šalių valdžią turint sukoordinuotą liniją dėl Rusijos žiniasklaidos. Anot Rusijos diplomatų, Baltijos šalių puldinėjimai "ryškiai rodo, kuo iš tikrųjų vertos Rygos, Talino ir Vilniaus demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymasis".

28
Tegai:
kanalas, TVCI, televizija, televizijos laida, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, RTR Planeta, Lietuva
Dar šia tema
Komisija tiria rusiškos produkcijos mastą Lietuvos televizijoje
Apklausa: beveik 90% lietuvių apie užsienio politiką sužino iš televizijos
Naujos pataisos: mažiau rusiškos produkcijos televizijoje
Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

Tichanovskaja paragino JAV senatą priimti įstatymą dėl sankcijų Minskui

(atnaujinta 17:11 2020.12.05)
Tichanovskaja padėkojo už dabartinės JAV administracijos, kuri neseniai išplėtė sankcijas Baltarusijos valstybės pareigūnams, pastangas

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paragino JAV senatą skubiai patvirtinti įstatymo projektą, kuriuo būtų išplėsti JAV prezidento įgaliojimai įvesti sankcijas Baltarusijai.

"Mums reikia daugiau pagalbos iš JAV net ir šiuo sunkiu pereinamuoju laikotarpiu. Aš raginu JAV Kongresą nedelsiant priimti įstatymo projektą dėl "Baltarusijos demokratijos, žmogaus teisių ir suvereniteto" (Belarus Democracy, Human Rights, and Sovereignty Act)", —  Tikhanovskaja parašė straipsnyje, paskelbtame "The Washington Post".

Tichanovskaja padėkojo ES ir JAV už "aktyvią moralinę ir techninę paramą" ir "dabartinės JAV administracijos, kuri neseniai išplėtė sankcijas Baltarusijos valstybės pareigūnams, pastangas".

Lapkričio mėnesį JAV Atstovų rūmai pritarė įstatymo projektui, įgalinančiam JAV prezidentą apriboti Baltarusijos rinkimų komiteto narių ir pareigūnų, laikomų Amerikoje atsakingais už spaudimą žiniasklaidai, atvykimą. Kaip rašoma Kongreso svetainėje, įstatymo projektas taip pat išplečia pagalbos Baltarusijai galimybes ir apima pagalbą "kovojant su interneto cenzūra", paramą moterims ir politiniams pabėgėliams.

Jei jis bus patvirtintas, JAV prezidentas galės užblokuoti bet kurios užsienio valstybės piliečio, kuris yra Baltarusijos VRK narys, vyriausybės pareigūno, atsakingo už veiksmus prieš nepriklausomą žiniasklaidą, Sąjunginės valstybės pareigūno ar Rusijos fizinio asmens, aktyviai dalyvavusio veiksmuose prieš žiniasklaidą ar pažeidimus, vizą. žmogaus teisių, susijusių su padėtimi respublikoje.

Anksčiau Baltarusijos opozicijos atstovai, kurie nesutiko su prezidento rinkimų rezultatais, paskelbė apie valdžios tranzito koordinavimo tarybos sukūrimą. Opozicija mano, kad buvusi kandidatė Svetlana Tikhanovskaja laimėjo rinkimus, reikalauja skirti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia. Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose, oficialiais valstybės CRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1% balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Sklaidydami veiksmus prieš protestuotojus, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tebevyksta, didžiausios — sekmadieniais.

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, JAV, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
"Norėčiau nuvykti": Tichanovskaja paskelbė norinti aplankyti Rusiją
Lavrovas pakomentavo grasinimus Baltarusiją atjungti nuo SWIFT
Lukašenka pranešė apie NATO karinių pajėgų stiprinimą šalia KSSO sienų
Lukašenka: NATO kuria grupuotę "vakarų Baltarusijos žemėms užgrobti" 
Tichanovskaja teigė esanti pasirengusi pereinamuoju laikotarpiu vadovauti Baltarusijai
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Linkevičius paragino Baltarusijos vadovybę "liautis pažeidinėti žmogaus tieses"

(atnaujinta 16:06 2020.12.05)
Linkevičius dalyvavo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos interaktyviame dialoge dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos nuotolinėje sesijoje pasisakęs laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius paragino tarptautinę bendruomenę ir toliau visapusiškai dalyvauti sprendžiant rimtus žmogaus teisių pažeidimus Baltarusioje, praneša Užsienio reikalų ministerijos (URM) spaudos tarnyba.

"Nors rugsėjo mėnesį vykusioje JT Žmogus teisių tarybos 45-oje sesijoje buvo išreikštas tarptautinės bendruomenės susirūpinimas žmogaus teisių padėtimi Baltarusijoje,  smurtas prieš taikius demonstrantus, žurnalistų sulaikymai, neteisėti įkalinimai, kankinimai, priverstiniai žmonių dingimai, represijos prieš politinę opoziciją ir pilietinę visuomenę  tapo dar žiauresni", — sakė Linkevičius.

Lietuva dar kartą pareikalavo, kad Baltarusija "liautųsi pažeidinėjus žmogaus tieses, atliktų skubius, išsamius ir nepriklausomus tyrimus dėl Romano Bondarenko nužudymo ir kitų su protestais susijusių baltarusių civilių mirčių, o kaltus asmenis patrauktų atsakomybėn".

Baltarusijos vadovybė buvo dar kartą paraginta žmogaus teisių klausimais bendradarbiauti su JT institucijomis.

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais šalies CRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo surinkęs 80,1 proc. balsų Aleksandras Lukašenka, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Į Lietuvą buvusi kandidatė išvyko netrukus po rinkimų. Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią. Tichanovskaja yra įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Tuo tarpu buvusi kandidatė lankosi Vakarų Europos šalyse ir susitinka su šių šalių valdžios atstovais.

Sklaidydamos protestuotojus, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, Baltarusijos saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, ašarines dujas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — sekmadieniais.

Lietuvos politikai mano, kad praėjusių prezidento rinkimų rezultatai buvo "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant Lukašenką.

Tegai:
JTO Žmogaus teisių taryba, Linas Linkevičius, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenka pranešė apie NATO karinių pajėgų stiprinimą šalia KSSO sienų
Lietuvoje patvirtintos nemokamos vizos baltarusiams
Lukašenka: NATO kuria grupuotę "vakarų Baltarusijos žemėms užgrobti"