F-16 Fighting Falcon, archyvinė nuotrauka

Šventė be oficiozo: prieš 13 metų Lietuva tapo NATO nare

57
(atnaujinta 22:20 2017.03.29)
2004 matų kovo 29 dieną virš Baltijos šalių išsiskleidė "NATO skėtis" — Šiaurės Atlanto Aljanso sąrašas pasipildė iš karto šešiomis buvusiomis "Varšuvos susitarimo" valstybėmis, tarp jų ir Lietuva

VILNIUS, kovo 29 — Sputnik, Aleksandras Lipovec. Šią dieną 2004 metais, praėjus 13 metų po Nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva tapo pilnaverte NATO nare. Prieš tai buvo ilgametės derybos, susitarimai ir Lietuvos kariuomenės, laivyno ir aviacijos reorganizavimas, siekiant atitikti NATO standartus.

"2004 metų kovo 29 dieną Šiauliuose buvo drėgna ir vėsu. Vidurdienį, lydimi aviacijos bazės Zonkiai spaudos tarnybos atstovų, mes, nedidelė žurnalistų, operatorių ir fotografų grupelė, išėjome į kilimo taką ir įsižiūrėjome į debesuotą dangų. Laukėme dvi valandas. Sušalome…" — prisimena žurnalistas Sergejus Perepelica.

Šią dieną Belgijos karinių oro pajėgų naikintuvų F-16 atvykimas vis buvo atidedamas. Operatoriai šildė kameras, fotografai valė objektyvus, žurnalistai vis įsiklausydavo — ar nesigirdi NATO naikintuvų reaktyvinėms turbinoms būdingo švilpimo. Ir štai jie pasirodė iš Vakarų pusės.

Lėktuvai — juodos dėmelės pilko dangaus fone — buvo matomi ne itin gerai. Operatoriams sunkiai pavykdavo užfiksuoti istorinį momentą.

"Paskutiniu momentu  pilotas smarkiai patraukė šturvalą į save ir F-16 staigiai pakilo į viršų. Dar keturis kartus jis bandė nusileisti ir tik iš penkto bandymo sėkmingai nusileido ir nuvažiavo iki stovėjimo vietos. Po 15 minučių nusileido ir antras lėktuvas", — pasakoja Perepelica.

Церемония прибытия истребителей F-22 в Литву
Naikintuvų F-22 atvykimas į Lietuvą, 2016 metai

Kaip prisipažino grandies vadovas pirmos spaudos konferencijos metu, kuri įvyko aviacijos bazės pastate, jis su baime nukreipė lėktuvą į tupimo taką, pastatytą pagal Sovietų, o ne NATO standartus. Bet viskas įvyko sėkmingai, ir pirmi NATO naikintuvai pradėjo saugoti Baltijos dangų.

Kitą dieną priešais Lietuvos Seimo pastatą įvyko Lietuvos kariuomenės padalinių paradas,  o vienas iš trijų vėliavos kotų pasipuošė NATO vėliava.

Церемония прибытия истребителей F-22 в Литву
© Photo : Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Naikintuv7 F-22 atvykimo ceremonija, 2016 metai

Nuo tų laikų kas pusmetį NATO šalys rotacijos būdu keičiasi "oro policija" Baltijos dangaus sargyboje.

O 2016 metais į Lietuvą atvyko Šiaurės Atlanto Aljanso sausumos pajėgos. Iš pradžių rotacijos sąlygomis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo dislokuotos Europos šalių ir JAV pėstininkų kuopos. Dabar, anot Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ir šalies prezidentės, Amerikos kariai liks Lietuvoje visiems laikams. Pagrindą tam sudarė dvišalis Vilniaus ir Vašingtono susitarimas.

Šiandien prisijungimo prie NATO 13 metinių proga Lietuvoje nevyko jokie oficialūs renginiai.

Lietuva — NATO dalis >>

Valstybės pirmieji asmenys organizavo darbo susitikimus, o kariai ir karininkai dalyvavo bendrose pratybose kartu su NATO "ginklų broliais".

57
Tegai:
aviacijos bazė, F-16 "Fighting Falcon", oro policija, gynyba, NATO, Šiauliai
Dar šia tema
"Oro policija" septynis kartus per savaitę lydėjo Rusijos orlaivius
Šiaulių Aviacijos bazėje apsilankė Nyderlandų karinių oro pajėgų vadas
Šiaulių Aviacijos bazėje nusileis "NATO akys ore"
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"

(atnaujinta 13:18 2021.05.08)
Šalies vadovo nuomone, skiepijimo pažymėjimo įvedimas leistų greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad į Europos Sąjungoje svarstomą vadinamojo žaliojo paso koncepciją įtraukti tik Bendrijoje patvirtintas vakcinas yra "logiškas žingsnis", praneša "Ekspress-nedelia". 

Lietuvos vadovas dalyvauja neformalioje Europos Vadovų Taryboje Portugalijos Portu mieste. Atsakydamas į žurnalistų klausimą, jis išsakė savo nuomonę apie "žaliąjį pasą".

"Tai yra labai logiškas ir nuoseklus sprendimas: jei mes manome, kad tikrai galime laikyti patikimomis ir saugiomis tas vakcinas, kurias patvirtino Europos medicinos agentūra, tai natūralu, kad ir žaliojo skaitmeninio sertifikato ar paso naudojimas turėtų būti susietas su tomis pačiomis vakcinomis. Mano manymu, tai logiškas žingsnis", – sakė Nausėda.

Prezidentas taip pat pridūrė, kad yra "didelis žaliojo paso šalininkas", nes tai suteikia galimybę greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pastaruoju metu ES aukšto rango pareigūnai sakė, kad europinis sertifikatas galėtų būti patvirtintas birželį, prasidedant vasaros atostogų sezonui.

Šiuo metu centralizuotai visoje ES leidžiami keturi preparatai: "Pfizer"/"BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson". Lietuvos valdžia ne kartą pareiškė, kad neplanuoja įsigyti "Sputnik V", nepaisant to, kad Europos vaistų agentūra (EVA) tai vertina.

Anksčiau vyriausybė nusprendė išduoti vadinamąjį galimybės pasą žmonėms, sergantiems koronavirusu, pasiskiepijusiems ar turintiems neigiamus testus.

Galimybės pasą taip pat galės gauti žmonės, kuriems PGR arba antigeno testais buvo patvirtinta, kad jie turi COVID-19. Vyriausybės sprendimu galimybių pasas bus įvestas gegužės 24 dieną.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas. Nepaisant šiek tiek sušvelninimo, dauguma apribojimų galioja iki vasaros pradžios.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 256 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Putinas palygino rusiškas COVID-19 vakcinas su Kalašnikovo automatu
NYT: JAV gali išbrokuoti 70 milijonų vakcinos nuo COVID-19 "J&J" dozių
Baltarusija sukūrė savo vakciną nuo COVID-19
Lietuvos profesorius papasakojo, kaip vakcinacija paveikia užkrečiamumą COVID-19
Lietuvos vadovas ES viršūnių susitikime

Nausėda paragino ES lyderius išreikšti solidarumą su Čekija

(atnaujinta 15:49 2021.05.08)
Lietuvos prezidentas paragino ES lyderius pasekti Lietuvos ir kitų bendraminčių pavyzdžiu priimant "ryžtingus solidarius sprendimus"

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino ES lyderius sekti Lietuvos ir kitų šalių pavyzdžiu ir išreikšti solidarumą su Čekija.

Lietuvos vadovas dalyvavo ES viršūnių susitikime, kuriame buvo aptartas solidarus atsakas Rusijai po įvykių Čekijoje.

Саммит стран-участниц Евросоюза в Порту
ES viršūnių susitikimas

Kaip praneša Prezidentūros spaudos tarnyba, Lietuva išreiškė paramą Čekijai, šiai šaliai išsiuntus "su diplomatine priedanga dirbusius Rusijos žvalgybos agentus". Lietuvos prezidentas paragino ES lyderius pasekti Lietuvos ir kitų bendraminčių pavyzdžiu priimant "ryžtingus solidarius sprendimus".

Nausėda taip pat pakvietė ES lyderius vieningai išreikšti solidarumą su Ukraina, kovojančia už savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Lietuvos vadovas pažymėjo, kad ES turi priimti konkrečius sprendimus siekiant "užkirsti kelią Rusijos agresyviai politikai kaimyninių valstybių atžvilgiu".

Šalies vadovas ragino numatyti efektyvias ir konkrečias paramos priemones karą išgyvenančiai Ukrainai.

Pranešama, kad plačiau ES santykių su Rusija klausimu planuojama diskutuoti gegužės 25–26 d. vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.

Praha apkaltino Rusijos Federacijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime ir iš šalies išsiuntė 18 Rusijos ambasados ​​darbuotojų. Atsakydama į tai, Maskva paskelbė 20 Čekijos diplomatinės atstovybės darbuotojų persona non grata, teigdama, kad kaltinimai dėl sprogimo buvo absurdiški, nepagrįsti, toli gražu nesuprantami ir keliantys pasipiktinimą.

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, nepagrįsti kaltinimai Rusijai yra dalis didelės kampanijos, kurią Vakarai pradėjo prieš Maskvą.

Anksčiau Baltijos šalys išsiuntė Rusijos diplomatus iš solidarumo su Čekija. Lietuva išsiuntė du ambasados ​​darbuotojus, Latvija ir Estija — po vieną. Baltijos šalys pareiškė, kad šis sprendimas buvo priimtas iš solidarumo su Čekija, kuri anksčiau Rusijos specialiąsias tarnybas apkaltino dalyvavimu sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda, Čekija
Dar šia tema
Baltijos šalys tikisi ES vienybės solidarumo su Čekija klausimu
Kremlius: Rusija netoleruos to, kas išdarinėjama Čekijoje
Čekijos generolas sukritikavo valdžios institucijas dėl kaltinimų Rusijai
Sosnovskio barščiai, archyvinė nuotrauka

Vilniuje planuojama sunaikinti 99 proc. Sosnovskio barščių populiacijos

(atnaujinta 16:49 2021.05.08)
Šį pavasarį pradedamas įgyvendinti veiksmų planas, kuris itin efektyviai mažins šio augalo plotus, kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Per 2 metus Vilniuje bus sunaikinta 99 proc. Sosnovskio barščių populiacijos, praneša spaudos tarnyba.

Kontroliuodama Sosnovskio barščių populiaciją Vilniaus teritorijose, savivaldybė ėmėsi naujo, kelis metus truksiančio, invazinio augalo gausos reguliavimo plano iki 2022-ųjų.

Iki šiol su Sosnovskio barščiais kovota priemonėmis, kurios šio invazinio augalo plitimą pristabdydavo, tačiau iki galo nesunaikindavo. 

Šį pavasarį pradedamas įgyvendinti visas veiksmų planas, kuris mažins šio augalo plotus itin efektyviai.

Sosnovskio barščių naikinimo plane – purškimas herbicidais, kasimas Verkių-Pavilnių parkų teritorijoje ir šalia vandens telkinių bei šienavimas.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje Sosnovskio barščio populiacija aptinkama 18 ha teritorijoje (133 vietose), kur yra užfiksuoti plotai ar invaziniai augalai, tačiau šie plotai nuolat kinta. Teritorija yra urbanizuota, ją supa parkai, saugomos teritorijos, miškai, pievos bei atviri ūkiniu požiūriu nenaudojami plotai, kuriuose Sosnovskio barščiai gali nesunkiai plisti, todėl svarbu kuo skubiau kontroliuoti populiaciją ir neleisti jai išplisti į gretimus plotus. Purškimo darbai pradedami jau šį savaitgalį.

Iš Aplinkos ministerijos ir Savivaldybės biudžeto lėšų kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų.

Šį piktžolė ir invazinė rūšis yra paplitusi Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje. Sosnovskio barščių sultyse yra medžiagos, kuri, patekusi ant odos (pavyzdžiui, žmogui ją palietus) ir paveikus saulės spinduliams, sukelia stiprius, net III laipsnio nudegimus.

Tegai:
Sosnovskio barščiai, Vilnius
Dar šia tema
Skirtos lėšos Sosnovskio barščiui naikinti