Saulius Skvernelis Vyriausybės posėdyje, archyvinė nuotrauka

Skvernelis pristatė savo Vyriausybės ataskaitą

41
(atnaujinta 12:52 2017.04.18)
Antradienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pristatė Vyriausybės metinę ataskaitą

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Antradienį, balandžio 18 dieną, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pristatė Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą, kurioje pateikiamas padėties įvertinimas septynioliktajai Vyriausybei pradėjus darbą 2016 metų pabaigoje, o ne atsiskaitoma už buvusios Vyriausybės veiklos rezultatus.

Skurdas ir socialinė atskirtis

Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad socialinėje srityje didžiausią susirūpinimą kelia skurdo ir socialinės atskirties rodikliai.

"2015 metų duomenimis asmenų, patiriančių skurdo riziką, socialinę atskirtį šalyje buvo daugiau negu 29%. Tuo tarpu pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES ir auga nuo 2012 metų. 2015 metais 20% turtingiausių žmonių pajamos šalyje buvo septynis su puse didesnės nei 20% neturtingiausių žmonių", — kalbėjo Skvernelis.

Smurtas

Pasak premjero, itin didelė problema Lietuvoje ir toliau lieka smurtas ir patyčios.

Per metus iškeliama apie 1,5 tūkst bylų dėl nusikalstamos veikos prieš vaikus >>

"Bent kartą per du mėnesius patyčias mokykloje patiria net 57% vienuolikos metų ir 49% penkiolikos metų mokinių. Nors gimstamumo rodiklis palyginti su 2011 metais šiek tiek pakilo, tačiau tai vis tiek neužtikrina natūralios gyventojų kaitos. Vienai moteriai tenka 1,7 vaiko", — sakė premjeras.

Nedarbas mažėja

Tačiau, Skvernelio tvirtinimu, ne visi rodikliai prastėja — nuo 2011 metų nuosekliai mažėja gyventojų nedarbas ir auga užimtumo lygis, užimtumo rodiklis jau yra šiek tiek didesnis nei ES šalių vidurkis.

"Dabartinė Vyriausybė socialines problemas užsibrėžusi spręsti konkrečiais darbais. Jau gegužės mėnesį teiksime Seimui Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektą, siekdami padėti asmenims, netekusiems darbo, saugiau jaustis dėl savo ir šeimos materialinės padėties darbo netekimo atveju. Ilginsime nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo trukmę nuo šešių iki devynių mėnesių. Taip pat siūlysime papildyti Užimtumo įstatymą nauja darbo įgūdžių įgijimo priemone, kad padidintume bedarbių galimybes greičiau įsilieti į darbo rinką, sustiprinus jų socialinius ir darbo įgūdžius. Siekiant mažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, įvertinsime socialines išmokas ir susiesime jas su minimaliu vartojimo krepšeliu", — apie būsimus darbus kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Ministras pirmininkas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant socialinių įmonių veiklos problemas ir siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, pasinaudoti socialinės įmonės statuso suteikiamomis lengvatomis, jau artimiausiu metu Seimą pasieks naujos redakcijos Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Darbo akcentai

Tarp svarbių darbų Skvernelis taip pat akcentavo Darbo kodekso pataisas, kuriomis sudaromos sąlygos įtvirtinti lanksčius darbo santykius išlaikant darbuotojų ir darbdavių interesų pusiausvyrą, išmokos vaikui įteisinimą, mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos įgyvendinimą, klasės krepšelio įtvirtinimą, mokytojų darbo sąlygų gerinimą, nacionalinio saugumo klausimus ir kt.

Skvernelis vieną iš svarbiausių ES ir Lietuvos nacionalinių tikslų paminėjo energijos vartojimo efektyvumo didinimą, prioritetiniu įvardijamą išmaniosios apskaitos ir energijos suvartojimo valdymo sistemų diegimą.

Savižudybių ir korupcijos problemos

Pristatydamas veiklos ataskaitą premjeras įvardijo, kad vienas svarbiausių rodiklių, atspindinčių visuomenės psichikos sveikatos būklę, yra savižudybių skaičius.

"Lietuvoje jis vis dar lieka itin didelis. 2016 metais šimtui tūkstančių gyventojų teko 29 savižudybės. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis 12 savižudybių šimtui tūkstančių gyventojų. Moksliškai įrodyta, kad savižudybių riziką didinantys veiksniai yra alkoholis, narkotikai, psichikos sutrikimai, patyčios ir depresija. Vyriausybė jau ėmėsi užtikrintų veiksmų siekdama sumažinti alkoholio prieinamumą, pritarė ir pateikė Seimui išvadą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų. Taip pat dirbama, siekiant reorganizuoti priklausomybių centrus, peržiūrima psichikos sveikatos centrų veikla", — pažymėjo Vyriausybės vadovas.

Premjeras akcentavo dėmesį į Lietuvos poziciją pagal korupcijos suvokimo indeksą. Per metus šalis iš 32 vietos nukrito į 38 vietą iš 176 valstybių. Anot Skvernelio, rodiklių mažėjimas rodo, kad Lietuvoje trūko reikšmingų antikorupcinių pertvarkų.

Ministrui pirmininkui Skverneliui pristačius Vyriausybės ataskaitą toliau ją svarstys Seimo komitetai. Balandžio 27 dieną Seimo posėdyje numatoma surengti specialią diskusiją, kurios pabaigoje, kaip įtvirtinta Seimo statute, Seimas gali priimti rezoliuciją.

41
Tegai:
ataskaita, Vyriausybė, Seimas, Saulius Skvernelis, Lietuva
Dar šia tema
Vyriausybė: siekiame sumažinti kompensuojamųjų vaistų kainas
Vyriausybė skatins lietuvius aktyviau naudotis alternatyviu kuru
Vyriausybė sieks alkoholio pardavimo ir vartojimo amžiaus didinimo
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus

(atnaujinta 17:27 2020.07.07)
Apklausa vyko birželio 18–26 dienomis. Joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis Lietuvos gyventojų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Didžiausią šansą laimėti Seimo rinkimus, jei jie vyktų dabar, turėtų opozicinė partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai". Apie tai praneša TASS su nuoroda į "Spinter tyrimų" apklausą.

Kad patektų į Seimą, partijai reikia surinkti mažiausiai 5 procentus balsų, rinkimų blokui — 7 procentus. Konservatoriai galėtų gauti 16,4 proc.

Antroje vietoje buvo valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurios rezultatas — 12,9 proc. 8,8 proc. respondentų balsuotų už socialdemokratų partiją, 5,2 proc. — už Darbo partiją. Penktoje vietoje liko Liberalų sąjūdis, kuris gautų penkių procentų palaikymą.

Tuo tarpu 16,7 proc. respondentų nebalsuotų. Dar 18,1 proc. respondentų neapsisprendė dėl savo favoritų.

Apklausa vyko nuo birželio 18 iki 26 dienos, joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė rengti balsavimą internetu.

Tegai:
Seimo rinkimai
Dar šia tema
Lietuvos Seimas baigė pavasario sesiją
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Nausėda: Paleckio pavardė tapo "išdavystės simboliu" Lietuvoje

(atnaujinta 14:29 2020.07.07)
Tuo tarpu buvusį "Socialistinio liaudies fronto" lyderį paleisti reikalavo net stambūs Lietuvos politikai. Tarp jų — daugiau nei 50 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad buvusio "Socialistinio liaudies fronto" lyderio Algirdo Paleckio pavardė tapo "išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu". Apie tai pasakė interviu leidiniui "Obzor".

Lietuvos vadovas teigė, kad lojalus ar nelojalus piliečių požiūris priklauso nuo to, ar žmogus jaučiasi valstybės dalimi, ar gali dalyvauti priimant sprendimus, bei nuo to, ar atsižvelgiama į jo nuomonę ir interesus.

Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos istorija žino daugelį nelietuvių, "atidavusių savo gyvybes" už Respubliką. Kaip pavyzdį jis paminėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariškį ir valstybės tarnautoją, kunigaikštį Konstantiną Ostrogiškį.

"Galiu prisiminti totorius, karaimus, rusakalbius, kurie nuo senų laikų ištikimai tarnavo ir vis dar tarnauja Lietuvos armijoje, baltarusius ir rusus, kovojusius kartu su Lietuvos partizanais, taip pat tuos, kurie 1990 metų kovo 11 dieną pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą — Nikolajų Medvedevą, Emanuelį Zingerį, Česlovą Okinčicą ir kitus. <...> Ir, deja, turime tikrų lietuvių, kurių pavardės tapo išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu: Algirdas Paleckis, Antanas Sniečkus, Juozas Markulis... Sovietmečiais buvo daug lietuvių naikinimo batalionuose, skundikų, kolaborantų", — teigė valstybės vadovas.

Nausėda pareiškė, kad kasdieniame gyvenime dėl įvairių priežasčių, ypač prieš rinkimus, kai kurie žmonės pasirenka ne vienijantį, o atskiriantį kelią. Tačiau kartu prezidentas neatmetė, kad šių žmonių gyvenime gali kilti problemų, kurių valstybė vis dar neišsprendžia arba skiria per mažai dėmesio.

Valerijus Ivanovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Стефанов

"Todėl dialogo kelias yra nepaprastai svarbus. Kuo daugiau ir atviriau kalbėsimės tarpusavyje, tuo greičiau išspręsime šias problemas. Todėl aš ir mano patarėjai domimės aktualiais tautinių bendruomenių klausimais ir ieškome būdų jiems išspręsti", — sakė jis.

Komentuodamas situaciją su tautinėmis mažumomis Lietuvoje, šalies vadovas teigė nenorintis skirstyti piliečių pagal tautybę, tačiau mano, kad svarbu sudaryti šalyje sąlygas gimtosios kalbos ir kultūros plėtrai.

"Mes pasirenkame integracijos, o ne asimiliacijos kelią, nes pasitikime savo piliečiais, nes manome, kad skirtumai ir jų supratimas praturtina žmones. Tikimės, kad tik tokiu būdu galėsime statyti tiltus ir kurti stiprią pilietinę visuomenę", — sakė prezidentas.

Nausėdos teigimu, pagrindiniai Lietuvos principai yra pagarba įstatymams ir žmogaus laisvė.

Paleckio byla

2018 metų pabaigoje paaiškėjo, kad prieš Algirdą Paleckį ir Deimantą Bertauską iškelta "šnipinėjimo" byla. Jie kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais", taip pat "šnipinėjimu" Rusijos žvalgybos naudai.

Paleckis ne kartą yra teigęs savo nekaltumą. Baudžiamojo persekiojimo priežastimi jis laiko Lietuvos valdžios kerštą už susidomėjimą 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat už bendravimą su rusais.

Kaip pažymėjo pats politikas, jis nebendravo su Rusijos žvalgybos tarnybomis, tik rašė knygą apie sausio 13 dienos įvykius ir atliko žurnalistinį tyrimą, apklausdamas tų įvykių dalyvius, kurie dabar gyvena Rusijoje.

Paleisti Paleckį reikalavo net garsūs Lietuvos politikai. Tarp jų — daugiau nei 60 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų. 

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą. Paleckio byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti birželio 1 dieną.

Birželio mėnesį Šiaulių apygardos teismas nutarė pakeisti Paleckiui intensyvios priežiūros sąlygas, įpareigodamas jį nuo 17:00 iki 7:00 būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Vilniuje, neišvykti už Vilniaus ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose.

Kitame teismo posėdyje, kuris įvyks birželio 22 dieną, numatoma apklausti verslininką Deimantą Bertauską.

Tegai:
Lietuva, Gitanas Nausėda, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje
Dar šia tema
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
"Štai ir visas kriminalas": Paleckis paaiškino, kodėl jis yra persekiojamas Lietuvoje
Žydėjimas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 8-osios šventės

(atnaujinta 23:20 2020.07.07)
Trečiadienį, liepos 8-ąją, minima Tarptautinė alergijos diena, be to, šią dieną katalikai mini Šv. Kilijoną, Šv. Kolonatą ir Šv. Totnaną

Liepos 8 yra 189-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 190-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 176 dienos.

Trečiadienį minima Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis, organizuojamos įvairios visuotinės akcijos.

Alergija — ypač jautri žmogaus organizmo reakcija į jį patekusį alergeną, į kurį įprastai žmonės nereaguoja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas, netgi šaltis.

Alergiškumą skatina didėjanti aplinkos tarša, nenatūralūs maisto produktai, vaistų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas, netgi stresas. Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti.

Manoma, kad alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma).

Katalikai šią dieną mini Šv. Kilijoną, kuris buvo vyskupas, kankinys, taip pat Šv. Kolonatą — kunigą, kankinį, ir Šv. Totnaną, kuris buvo diakonas, kankinys.

Liepos 8 dieną vardadienį švenčia Vaitautas, Valmantė, Arnoldas, Elžbieta, Elzė, Virginija, Virga, Arnas, Arentas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai