Ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos Patriot, archyvinė nuotrauka

Mattisas neįvardijo sistemos "Patriot" dislokavimo Baltijos šalyse datos

24
(atnaujinta 08:15 2017.05.11)
Klausimas dėl ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos "Patriot" dislokavimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje turi būti sprendžiamas konsultacijų metu, pareiškė JAV gynybos ministras Jamesas Mattisas

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. JAV pasirengusios ginti Baltijos šalis ir dislokuoti čia gynybos sistemas, pareiškė trečiadienį JAV gynybos ministras Jamesas Mattisas, kuris yra atvykęs vizito į Lietuvą, praneša RIA Novosti.

Mattisas: jei prireiks JAV dislokus "Patriot" Baltijos šalyse

Per spaudos konferenciją po susitikimo Vilniuje su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite Mattisas sakė, kad JAV laiko būtinomis tas konkrečias priešraketines gynybos sistemas, kurios bus disokuotos Baltijos regione ir pažymėjo, kad išdėstytos bus tik gynybos sistemos, reikalingos "užtikrinti valstybių suverenitetą".

Tuo pačiu metu, atsakydamas į žurnalistų klausimus dėl galimo ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos "Patriot" dislokavimo Baltijos šalyse, Mattisas atsakė, kas šis klausimas turėtų būti išspręstas konsultacijų metu.

"Mes dislokuosime šias sistemas tada, kai nuspręsime, kad tai daryti būtina", — pridūrė Pentagono vadovas.

Savo ruožtu Grybauskaitė pabrėžė nuolatinio JAV karių buvimo, bei kitų papildomų gynybos priemonių būtinybę. Konkrečių detalių prezidentė neatskleidė, pridurdama, kad visi sprendimai bus priimami bendrų konsultacijų metu.

Lietuvoje šiuo metu yra dislokuota JAV karių kuopa, "Abrams" tankai ir "Bradley" pėstininkų kovos mašinos.

Oficialios informacijos nėra

NATO yra susirūpinusi dėl rugsėjį vyksiančių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų "Zapad-2017", pažymi Sputnik Estija.

Estijos gynybos ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad Rusija neva gali naudoti mokymus perkelti tūkstantį karių  nuolatinei dislokacijai Baltarusijoje, tam kad duotų  įspėjamąjį signalą NATO. Reaguodamas į tai, Rusijos ambasadorius Minske Aleksandras Surikovas pasakė, kad Rusijos kariai nesiruošia likti Baltarusijoje po manevrų.

Nemažai pareigūnų JAV, norėdami likti anonimiškais, pranešė, kad Pentagonas gali nukreipti į Baltijos šalis kompleksus "Patriot", kurie sustiprins Baltijos šalių gynybą Rusijos ir Baltarusijos pratybų metu. Buvo pabrėžta, kad kompleksų neplanuojama palikti Baltijos šalyse visam laikui, jie bus išvežti pasibaigus "Zapad-2017" manevrams. Tačiau oficialiai šių pranešimų niekas nepatvirtino, įskaitant vizito į Lietuvą su atvykusį Mattisą.

Putinas: Rusija niekada neieškojo priešų

Toks beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017-ųjų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu televizijos ir radijo transliacijos korporacija BBC pareiškė, kad Aljansas nemato tiesioginės grėsmės iš Rusijos rytiniam NATO flangui.

"Mes nesiekiame konfrontacijos su Rusija, mes nenorime naujojo Šaltojo karo, todėl sieksime konstruktyvaus dialogo", — pažymėjo jis.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos ― NATO pretekstas nepagrįstai didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.

Kalbėdamas Rusijos Federaliniame susirinkime 2016-aisiais, prezidentas Vladimiras Putinas 2016-ųjų gruodį pažymėjo, kad "kitaip nei kai kurie užsienio kolegos, kurie mato Rusijoją, kaip priešą, mes neieškome ir niekada neieškojome priešų".

24
Tegai:
karinės pratybos "Vakarai-2017", Jamesas Mattisas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Rusijos ambasada: Lietuva neketina gerinti santykių su Rusija
Baltieji rūmai: JAV reikalingas dialogas su Rusija
Socialdemokratai siūlo įvertinti Seimo narių ryšius su Rusija
Seimo vicepirmininkas Bastys atsistatydino dėl kaltinimų ryšiais su Rusija
Marin Le Pen: šaltasis karas su Rusija — grėsmė Europai
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE kalusimu

(atnaujinta 18:14 2020.07.10)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10  — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvo prezidento Gitano Nuasėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingo Europos Sąjungos vadovybės žodžio derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen, ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai apsikeitė preliminariais pasiūlymais ir juos diskutuoja, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato tikisi Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai žmogiškai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši pozicija nerado supratimo Baltarusijoje. Ši konfrontacijos pozicija nerado supratimo net tarp artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji supratimą ras Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu ir jie absoliučiai nesusiteklę Vilniuje ... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu ES.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis: Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti valstybė

(atnaujinta 17:57 2020.07.10)
Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą

VILNIUS, liepos 10 - Sputnik. Vyriausybė Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti savo žinion, penktadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Vyriausybė privalo įgyvendinti Seimo priimtus įstatymus, kaip įgyvendina visus , taip ir šitą įgyvendina. <...> Manau, kad turime pasiruošti. Jeigu norime priimti tuos esminius sprendimus, tai Vyriausybė turi perimti aikštę valstybės žinion – su konkurečiu sprendimu, kas ten turi būti padaryta. Jeigu mes kalbame apie Vyčio paminklo pastatymą, tą žingsnį padarytume, kada turėtume visą projektą, sprendimus ir finansavimą", - kalbėjo Skvernelis prieš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos tarybos posėdį Naisiuose.

Premjeras mano, kad naujo konkurso Vyčio skulptūrai skelbti nereikėtų - galima panaudoti projektą, kuris konkurse dėl paminklo Lukiškių aikštėje užėmė antrąją vietą.

"Yra įvairiausių variantų. Buvo paskelbtas konkursas. Buvo pirmoji vieta. Dabar (paminklas - Sputnik) pastatytas Kaune. Antra vieta – tikrai modernus, stilizuotas Vyčio paminklas, jis galėtų būti. Bet čia kol kas tik mano asmeninė nuomonė. Bet kokiu atveju Vyriausybė priims kolegialų sprendimą", - sakė Skvernelis.

Jis taip pat sakė, kad neįsivaizduoja tokio varianto, kad iš Kauno Vyčio skulptūra keliautų į Vilnių. 

"Tikrai – ne. Tai mano asmeninė nuomonė, tikrai – ne galutinė, bet manau, kad mes galėtume kalbėtis. Yra antra vieta. Stilizuotas Vytis, manau, kad Vilniui tikrai prie jo modernumo tiktų", - kalbėjo premjeras.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Dokumentu įtvirtinama, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.

Be to, aikštės memorialiniai akcentai turi atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę ir žuvusių kovotojų atminimą. Aikštės naudojimas ir jos tvarkymas negali užgožti jos memorialinės funkcijos.

Tegai:
Lukiškių aikštė, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną
LVŽS kreipėsi į VRK dėl Lukiškių aikštėje įrengto pliažo
Žmonės

Kokia šiandien diena: liepos 11-osios šventės

(atnaujinta 18:18 2020.07.10)
Šeštadienį, liepos 11-ąją minima Pasaulinė populiacijos diena, taip pat šią dieną katalikai mini Šv. Benediktą

Liepos 11 yra 192-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiemet, keliamaisiais metais — 193-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 173 dienos.

Prieš 33 metus (1987 metais) liepos 11 dieną žmonių skaičius visame pasaulyje viršijo 5 milijardus ir po dviejų metų Jungtinių tautų organizacija rekomendavo šią dieną paskelbti Pasaulio gyventojų diena.

Vėliau, 2002 metais buvo numatoma, kad pasaulyje žmonių skaičius augs nekontroliuojamai. Bvo paskelbtos prognozės, kad 2050 metais visame pasaulyje gyvens 10,9 milijardo žmonių, tačiau dabar prognozuojama, jog šiais metais šis skaičius neviršys 9 milijardų. 

Skaičiaus mažėjimui įtakos turi ligos. Prognozuojama, kad iki 2050 metų nuo AIDS mirs 278 milijonai žmonių, dėl kurių mirties negims 178 milijonai vaikų.

Pranešama, kad daugiausia žmonių gyvens vargingiausiose pasaulio vietose: Afrikoje ir Azijoje, gimstamumas mažės, o daugės vyresnio amžiaus žmonių.

Liepos 11-oji skirta susimąstyti apie žmonijos gimstamumo, mirtingumo, apgyvendinimo, migravimo, išsilavinimo ir kitokias problemas.

Taip pat šiandien minima Šv. Benedikto, Europos globėjo, šventė.

Šv. Benediktas (480–547) buvo abatas. Gimė turtingo žemvaldžio šeimoje, taip apt studijavo Romoje, vėliau paniro į vienatvę, atsidavė maldai ir atgailai.

Aplink save subūrė bendraminčių būrį ir 539 metais Monte Kasine (tarp Romos ir Neapolio) įkūrė benediktinų vienuolyną. Tuo pačiu, Benedikto parašyta Regula tapo gyvenimo pagrindu tūkstančiams vienuolių ir jo sekėjai išplito po visą Europą. 1964 metais jis paskelbtas Europos globėju.

Liepos 11 dieną vardadienį švenčia Pijus, Kiprijonas, Kipras, Benediktas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai