Ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos Patriot, archyvinė nuotrauka

Mattisas neįvardijo sistemos "Patriot" dislokavimo Baltijos šalyse datos

25
(atnaujinta 08:15 2017.05.11)
Klausimas dėl ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos "Patriot" dislokavimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje turi būti sprendžiamas konsultacijų metu, pareiškė JAV gynybos ministras Jamesas Mattisas

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. JAV pasirengusios ginti Baltijos šalis ir dislokuoti čia gynybos sistemas, pareiškė trečiadienį JAV gynybos ministras Jamesas Mattisas, kuris yra atvykęs vizito į Lietuvą, praneša RIA Novosti.

Mattisas: jei prireiks JAV dislokus "Patriot" Baltijos šalyse

Per spaudos konferenciją po susitikimo Vilniuje su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite Mattisas sakė, kad JAV laiko būtinomis tas konkrečias priešraketines gynybos sistemas, kurios bus disokuotos Baltijos regione ir pažymėjo, kad išdėstytos bus tik gynybos sistemos, reikalingos "užtikrinti valstybių suverenitetą".

Tuo pačiu metu, atsakydamas į žurnalistų klausimus dėl galimo ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos "Patriot" dislokavimo Baltijos šalyse, Mattisas atsakė, kas šis klausimas turėtų būti išspręstas konsultacijų metu.

"Mes dislokuosime šias sistemas tada, kai nuspręsime, kad tai daryti būtina", — pridūrė Pentagono vadovas.

Savo ruožtu Grybauskaitė pabrėžė nuolatinio JAV karių buvimo, bei kitų papildomų gynybos priemonių būtinybę. Konkrečių detalių prezidentė neatskleidė, pridurdama, kad visi sprendimai bus priimami bendrų konsultacijų metu.

Lietuvoje šiuo metu yra dislokuota JAV karių kuopa, "Abrams" tankai ir "Bradley" pėstininkų kovos mašinos.

Oficialios informacijos nėra

NATO yra susirūpinusi dėl rugsėjį vyksiančių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų "Zapad-2017", pažymi Sputnik Estija.

Estijos gynybos ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad Rusija neva gali naudoti mokymus perkelti tūkstantį karių  nuolatinei dislokacijai Baltarusijoje, tam kad duotų  įspėjamąjį signalą NATO. Reaguodamas į tai, Rusijos ambasadorius Minske Aleksandras Surikovas pasakė, kad Rusijos kariai nesiruošia likti Baltarusijoje po manevrų.

Nemažai pareigūnų JAV, norėdami likti anonimiškais, pranešė, kad Pentagonas gali nukreipti į Baltijos šalis kompleksus "Patriot", kurie sustiprins Baltijos šalių gynybą Rusijos ir Baltarusijos pratybų metu. Buvo pabrėžta, kad kompleksų neplanuojama palikti Baltijos šalyse visam laikui, jie bus išvežti pasibaigus "Zapad-2017" manevrams. Tačiau oficialiai šių pranešimų niekas nepatvirtino, įskaitant vizito į Lietuvą su atvykusį Mattisą.

Putinas: Rusija niekada neieškojo priešų

Toks beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017-ųjų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu televizijos ir radijo transliacijos korporacija BBC pareiškė, kad Aljansas nemato tiesioginės grėsmės iš Rusijos rytiniam NATO flangui.

"Mes nesiekiame konfrontacijos su Rusija, mes nenorime naujojo Šaltojo karo, todėl sieksime konstruktyvaus dialogo", — pažymėjo jis.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos ― NATO pretekstas nepagrįstai didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.

Kalbėdamas Rusijos Federaliniame susirinkime 2016-aisiais, prezidentas Vladimiras Putinas 2016-ųjų gruodį pažymėjo, kad "kitaip nei kai kurie užsienio kolegos, kurie mato Rusijoją, kaip priešą, mes neieškome ir niekada neieškojome priešų".

25
Tegai:
karinės pratybos "Vakarai-2017", Jamesas Mattisas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Rusijos ambasada: Lietuva neketina gerinti santykių su Rusija
Baltieji rūmai: JAV reikalingas dialogas su Rusija
Socialdemokratai siūlo įvertinti Seimo narių ryšius su Rusija
Seimo vicepirmininkas Bastys atsistatydino dėl kaltinimų ryšiais su Rusija
Marin Le Pen: šaltasis karas su Rusija — grėsmė Europai
Lietuvos kariai

Nauja Lietuvos karių pamaina išvyko į karinę mokymo operaciją Ukrainoje

(atnaujinta 00:27 2021.01.24)
Tvirtinama, kad Baltijos šalis "teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms karinio mokymo ir rengimo srityje"

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Penktoji karinių instruktorių grupė iš Lietuvos išvyko į Ukrainą dalyvauti nacionalinėje karinėje mokymo operacijoje, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Grupė suformuota iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP), Mokymo doktrinų valdybos štabo, Karinių oro pajėgų aviacijos bazės ir Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių. Grupei vadovaus KASP štabo karininkas majoras Rytis Raudonis.

Kaip tvirtinama, Lietuva "teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms karinio mokymo ir rengimo srityje, padeda taikyti vakarietiškus standartus Ukrainos kariuomenėje, siekiančioje didinti tarpusavio sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis".

Be to, siekdama artinti Ukrainos kariuomenę prie vakarietiškų standartų ir suteikti galimybę mokytis dirbti pagal NATO procedūras, Lietuva kviečia Ukrainos karius mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiemet Lietuvos kariai ir toliau dalyvaus kitose tarptautinėse operacijose. Manoma, kad NATO, ES, JAV ir JT operacijose dalyvaus apie Lietuvos 170 karių.

Lietuva, kaip ir kitos NATO šalys, aktyviai kišasi į konfliktą Rytų Ukrainoje, kuris prasidėjo 2014 metų pavasarį.

Kaip pažymėta Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, NATO teikiama parama Kijevui daro destruktyvų ir provokuojantį poveikį situacijai Ukrainoje, o Šiaurės Atlanto aljansas prisideda prie įtampos didinimo. Tačiau, kaip pabrėžiama Rusijos ministerijoje, NATO, nepaisant visų pažadų remti Kijevą, negalės išspręsti svarbiausių problemų Ukrainoje ir įnešti stabilumo.

Tegai:
kariai, Ukraina, Krašto apsaugos ministerija
Dar šia tema
Kaliningrado srities vadovas atsakė į Lietuvos krašto apsaugos ministro pareiškimus
Lenkija pandemijos metu didina kariuomenę
Nausėda paskelbė apie ekstremalių situacijų valdymo sistemos trūkumus
Londonas

"Dieve, saugok karalienę": Lietuvos parlamentarai aptarė "Brexit" su JK ambasadoriumi

(atnaujinta 22:18 2021.01.22)
Lietuvos parlamentarai mano, kad Britanijos išstojimas iš ES bus proga sustiprinti šalių bendradarbiavimą

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) surengė bendrą susitikimą su Didžiosios Britanijos ambasadoriumi John Brian Olley. Apie tai Facebook pranešė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Posėdžio iniciatyva priklausė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkui Laurynui Kasčiūnui ir pačiam John Brian Olley.

"Jungtinės Karalystės karinis dalyvavimas Baltijos šalyse — pati didžiausia išorinė šios mūsų strateginės partnerės operacija pasaulyje (tūkstantis britų karių, tankai, koviniai sraigtasparniai, 6 kartus dalyvavimas NATO oro policijoje ir kt.). Telieka pasakyti God Save the Quenn ir padaryti viską, kad Brexit, kaip visi sutarėme bendrame posėdyje, būtų ne iššūkis, o dar didesnė galimybė pagilinti mūsų dvišalį bendradarbiavimą užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityje su Jungtine Karalyste", — rašė jis.

Pavilionis taip pat sakė, kad kitą savaitę Užsienio reikalų komitete bus svarstomi ekonominiai santykiai su JK ir galimybė sustiprinti bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikoje.

JK ir Europos Sąjunga baigė pereinamąjį "Brexit" laikotarpį ir įsigaliojo šalių susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo. Didžioji Britanija tapo nepriklausoma po 47 metų narystės ES ir 4,5 metų po "Brexit" referendumo.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad piliečiai, kurie jau yra Jungtinėje Karalystėje ir yra gavę vieną iš dviejų ES piliečiams ir jų šeimos nariams (nuolatiniams ar iš anksto apgyvendintiems) suteiktus gyventojo statusus, nepajus jokių pokyčių.

Tegai:
Lietuva, Didžioji Britanija
Pentagonas

NYT: Pentagonas perka duomenis apie žmonių judėjimą be teismo leidimo

(atnaujinta 14:23 2021.01.24)
Anot leidinio, kariškiai duomenis apie buvimo vietą kartais naudoja teisėsaugos tikslais "šalies teritorijoje", o kartais ir žvalgybos tikslais už JAV ribų

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Pentagono žvalgybos valdyba jau keletą metų perka rinkoje prieinamas duomenų bazes su informacija apie amerikiečių ir užsieniečių buvimo vietą ir judėjimus, negaudama teismo orderio, rašo "New York Times" su nuoroda į dokumentus, pateiktus į atsaką į senatoriaus Rono Vaideno paklausimą.

Remiantis dokumentais, valdybos darbuotojai, atlikdami penkis tyrimus, per pastaruosius dvejus su puse metų stebėjo amerikiečių judėjimą naudodamiesi įsigyta duomenų baze, kurioje informacija gaunama iš išmaniųjų telefonų programų.

Anot leidinio, tai atveria spragą Amerikos įstatymuose: nors valdžios institucijos turi prašyti orderio, kad priverstų telefonų bendroves perduoti savo klientų buvimo vietos duomenis, vyriausybė vietoj to gali pirkti panašius duomenis iš tarpininkų be teismo.

Anksčiau žiniasklaida jau pranešė, kad JAV valdžios institucijos tokius duomenis kartais naudoja teisėsaugos tikslais "šalies teritorijoje", pavyzdžiui, imigracijos tyrimuose.

"Taip pat yra žinoma, kad kartais kariškiai duomenis apie buvimo vietą naudoja žvalgybos tikslais", — rašo laikraštis.

Leidinys pažymi, kad valdyba ,"turbūt, pirmiausia perka ir naudoja duomenis apie buvimo vietą, atlikdama su užsieniečiais užsienyje susijusius tyrimus", kad aptiktų grėsmes visame pasaulyje dislokuotoms JAV kariuomenės dalims.

Duomenų brokeriai, iš kurių žvalgyba perka bazes, "neišskiria amerikiečių ir užsienio vartotojų" — filtruoja informaciją ir išskiria į atskirą duomenų bazę esančius JAV teritorijoje užsieniečius jau pati valdyba, pažymi laikraštis. Tada, kad gautų leidimą turėti prieigą prie duomenų bazės su informacija apie amerikiečius, analitikai turi prašyti specialaus leidimo, kuris buvo išduotas penkis kartus per pastaruosius dvejus su puse metų, rašo "New York Times".

Senatorius Vaidenas ketina priimti teisės aktus, kad apsaugotų amerikiečių buvimo vietos duomenis. Jis apibūdino šią praktiką kaip konstitucinių teisių į privatumą pažeidimą. Leidinys nenurodo, informacija apie kurių valstybių piliečius už JAV ribų tokiu būdu gauna valdyba.

Tegai:
duomenų apsauga, žvalgyba, Pentagonas, JAV