Karinių jūrų pajėgų laivai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos karinių laivų įgulos treniruojasi pratybose "Baltijos tvirtovė 2017"

32
(atnaujinta 13:41 2017.05.20)
Estijos teritoriniuose vandenyse vyksta tarptautinės pratybos "Baltic Fortress 17", kuriose dalyvauja ir Lietuvos kariniai laivai

VILNIUS, gegužės 20 — Sputnik. Lietuvos Karinių jūrų pajėgų laivai N42 "Jotvingis", M54 "Kuršis" ir P12 "Dzūkas" kartu su kitų Baltijos šalių valstybių kariniais laivais dalyvauja kasmetinėse tarptautinėse pratybose Baltijos jūroje "Baltic Fortress 2017" ("Baltijos tvirtovė 2017"), kurios vyksta Estijos teritoriniuose vandenyse, praneša Lietuvos kariuomenė.

Pratybos vyksta gegužės 17-29 dienomis pagal sukurtą tarptautinės saugumo krizinės situacijos scenarijų, kai NATO sąjungininkai bendromis jūrų pajėgomis ėmėsi veiksmų suteikti pagalbą saugumo krizę patyrusiam sąjungininkui.

Lėktuvnešis Admiral Kuznecov patruliuoja Sirijos krantus
Видео: Министерство обороны РФ

Pratybų metu tobulinami laivų įgulų įgūdžiai krizinės kovinės situacijos sąlygomis: atliekamas laivų manevravimas, laivų konvojavimas ir laivų sulaikymas jūroje, ryšių procedūros, gynyba nuo antvandeninių taikinių, minų medžiojimo procedūros, paieškos ir gelbėjimo mokymai bei gynybos nuo asimetrinės grėsmės mokymai, kovos už laivo gyvybingumą mokymai.

Pratybose taip pat dalyvauja Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų štabo karininkų kurso klausytojai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Mokslus Rygos karo akademijoje pradėjusiems metų pradžioje šios pratybos yra vertinamosios kaip baigiamasis kurso etapas. Mokymų metu stebimas ir tobulinamas štabo karininkų reagavimas į besikeičiančią situaciją imituojant karinę operaciją jūroje pagal karinio konflikto scenarijų.

Pratybos "Baltijos tvirtovė" — tai 2008 metais pradėtos ir kasmetinėmis tapusios tarptautinės pratybos, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas tarptautinių Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų štabo karininkų kurso klausytojams, remiantis NATO procedūromis ir vartojant operacinę anglų kalbą, planuoti pratybas ir realių karinių mokymų jūroje aplinkoje praktikuoti štabo procedūras įvairių pratybų štabų lygmenyje.

Penkis mėnesius trunkančiuose tarptautiniuose Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų štabo karininkų kursuose šiemet dalyvavo du Lietuvos karinių jūrų pajėgų klausytojai.

Pajėgų didinimas

Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos.

Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.

"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, mes nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirais kanalais dialogui", — taip pat pažymėjo Stoltenbergas.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas nepagrįstai didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.

32
Tegai:
kariniai laivai, Baltic Fortress 17, Estija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva iš Danijos įsigijo naują patrulinį laivą
Klaipėdos uoste švartuojasi NATO priešmininiai laivai
Rusijos atsakymas į notą: karo laivai ir lėktuvai nekelia grėsmės civiliams
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Nausėda vyks į Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje

(atnaujinta 18:24 2020.07.14)
Po oficialios mūšio minėjimo ceremonijos vyks Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų dvišalis susitikimas

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda vyks į 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje, Griunvalde, rašoma Prezidentūros pranešime.

Šventinėje ceremonijoje, vyksiančioje istorinėje mūšio vietoje, šalies vadovas sakys sveikinimo kalbą.

Pranešama, kad prie Griunvaldo paminklo prezidentai padės vainiką mūšio aukoms atminti, taip pat numatomas Lenkijai dovanojamo simbolinio paminklinio akmens atidengimas. Šis paminklas – Lietuvos dovana Lenkijai – skirtas Žalgirio mūšyje kovojusiems Lietuvos karžygiams ir bendrai Lietuvos ir Lenkijos tautų pergalei atminti.

Po oficialios mūšio minėjimo ceremonijos vyks Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų dvišalis susitikimas. Planuojama aptarti regiono saugumo situaciją, transatlantinį bendradarbiavimą, bendrus infrastruktūros projektus elektros tinklų sinchronizacijos, transporto srityse.

Istorinėse Žalgirio mūšio minėjimo iškilmėse dalyvaus ir Lietuvos bei Lenkijos valstybių Ministrai Pirmininkai.

Tegai:
Lenkija, Gitanas Nausėda
Viktoras Pranckietis, archyvinė nuotrauka

Pranckietis: balsavimo internetu per Seimo rinkimus nebus

(atnaujinta 22:03 2020.07.14)
Anot Seimo pirmininko, surengti tokį balsavimą būtų neatsakinga, ypač, kai pasiruošimui reikia daugiau laiko

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad per artėjančius Lietuvos Seimo rinkimus rinkėjai neturės galimybės balsuoti internetu, praneša TASS.

Jis tai pasakė po šio klausimo aptarimo su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovybe.

Pranckietis aiškino, kad tokio balsavimo organizavimas būtų neatsakingas žingsnis, vien sistemai išbandyti prireiktų trijų mėnesių.

"Įsitikinau, kad tokio balsavimo nebus ir nereikėtų sukelti žmonėms nereikalingų lūkesčių ir nesakyti, kad tokie rinkimai turi būti", — sakė Seimo pirmininkas.

Seimo rinkimai Lietuvoje turėtų būti surengti šių metų spalio 11 dieną. kad patektų į Seimą, partijoms reikia įveikti penkių procentų barjerą, tačiau koalicijos sąrašui riba yra aukštesnė — septyni procentai.

Numatoma, kad bus prailgintas išankstinio balsavimo laikas, padaugės rinkimų apylinkių. Taip pat svarstoma balsavimo internetu iniciatyva. Šiuo metu ši tvarka patvirtinta tik užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams.

Tegai:
Viktoras Pranckietis, rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seime pritarta siūlymui įteisinti balsavimą internetu
Vyriausybė pritarė balsavimo pakeitimams per rinkimus
Ministrų kabinetas pritaria internetiniam balsavimui
Gydytoja tikrina pacientą, archyvinė nuotrauka

Britų mokslininkai išsiaiškino, kad COVID-19 gali sukelti širdies ligas

(atnaujinta 15:49 2020.07.14)
Pažymima, kad kvėpavimo takų virusinių infekcijų gebėjimas paveikti širdį buvo žinomas jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad pas tiek daug pacientų, sergančių COVID-19, sutrikusi širdies veikla

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Britų mokslininkai padarė išvadą, kad naujo tipo koronavirusinė infekcija gali neigiamai paveikti širdį ir sukelti patologinius organo funkcijos pokyčius, pranešė "Sky News".

Edinburgo universiteto, kurio tyrimas buvo paskelbtas "European Heart Journal", kardiologijos medicinos žurnale, mokslininkai ištyrė 1261 pacientą, sergantį koronavirusu iš 69 šalių. Jie padarė išvadą, kad 55% atvejų pacientams buvo nustatyti patologiniai širdies darbo pokyčiai, o kas septintasis parodė sunkios disfunkcijos požymius.

Pažymima, kad dauguma pacientų (901 žmogus) nepatyrė širdies problemų prieš užsikrėtę koronavirusu. Tarp šios grupės pacientų patologiniai pokyčiai buvo užregistruoti 46% žmonių, o sunkūs širdies veiklos sutrikimai — 13% atvejų.

"COVID-19 yra sudėtinga, daugiasisteminė liga, galinti stipriai paveikti įvairias kūno dalis, įskaitant širdį. Mūsų darbas parodė, kad šie nuskaitymai [echokardiogramos — Sputnik] yra svarbios — jos padėjo pagerinti pacientų, kuriems tai atlikta, gydymą," — sakė tyrimo grupės vadovas profesorius Markas Dvekas.

Jis pažymėjo, kad kvėpavimo takų virusinių infekcijų gebėjimas paveikti širdį buvo žinomas jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad pas tiek daug pacientų, sergančių COVID-19, sutrikusi širdies veikla.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,9 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 569 tūkst. žmonių.

Tegai:
Didžioji Britanija, koronavirusas, širdis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO dar negavo oficialaus laiško iš JAV dėl išėjimo iš organizacijos
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis