Laivėlis, archyvinė nuotrauka

Buvusiam Kauno merui iškelta byla dėl sveikinimų Pergalės dienos proga

71
(atnaujinta 12:22 2017.06.05)
Vytautui Šustauskui iškelta byla dėl socialiniuose tinkluose paskelbtų sveikinimų Pergalės dienos proga

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Buvęs Kauno meras Vytautas Šustauskas socialinio tinklo Facebook paskyroje pasveikino karo veteranus bei jų gimines Pergalės dienos proga. Dėl to jam iškelta byla.

Anot Šustausko, policijos pareigūnai gegužės 30 dieną, 17 valandą, atėjo į jo namus ir, apkaltinę sovietų atributikos reklama, "ne protokolą surašė, o pradėjo ikiteisminį tyrimą". Šio apsilankymo priežastis — anoniminis skambutis.

Anksčiau, rašo Šustauskas, kai jis buvo meras, nuo miesto tarybos visada buvo dedami vainikai ant karių kapų.

"Mano dėdukas, — pasakoja Šustauskas, — žuvo, baigiantis karui. Ordinus ir medalius, kuriuos jis gavo, atnešiu ir sukišiu į nasrus tam, kas pasirašė pradėti ikiteisminį tyrimą prieš mane". Žmonės, anot jo, turi teisę dalyvauti Pergalės dienos minėjime.

"Nesijaučiu padaręs nusikaltimo, kai savo FB (Facebook — Sputnik) sienoje pasveikinau karo veteranus, įdėdamas pergalės ordiną", — rašo jis.

Prieš Pergalės dieną Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) Facebook grasino išrašyti baudą automobilių su Pergalės dienos simbolika savininkams.

71
Tegai:
sovietinė simbolika, Pergalės diena, Vytautas Šustauskas, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė (261)
Dar šia tema
Lietuvos vardas Didžiosios Pergalės prieš fašizmą istorijoje
Visame pasaulyje Pergalės diena, Lietuvoje — gėjų eitynės
"Nemirtingųjų pulkas" pražygiavo Lietuvos žeme
Udalcovas: mūsų tėvai ir seneliai padovanojo mums daug taikaus gyvenimo metų
Kodėl Gegužės 9-oji jau nebe šventė Lietuvoje
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka nurodė nepripažinti Lietuvos ir Lenkijos universitetų diplomų Baltarusijoje

(atnaujinta 17:57 2020.10.29)
Baltarusijos lyderis mano, kad studentams užsienyje "praplaus smegenis" ir "pakiš" respublikai penktąją koloną

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl baltarusių gautų diplomų užsienio universitetuose nepripažinimo.

"Nurodžiau vyriausybei. Artimiausiu metu bus imtasi priemonių dėl užsienyje gautų diplomų nepripažinimo", — RIA Novosti cituoja Lukašenką.

Prezidentas pakomentavo kai kurių Baltarusijos studentų ketinimus išvykti studijuoti į užsienį. "Kažkas nori išvykti studijuoti į užsienį. Lenkai, lietuviai ir kiti ten skelbia (apie savo pasirengimą priimti baltarusius į savo universitetus). Be problemų. Rytoj išduosime bilietus, lai važiuoja. Bet tik lingvistiniame universitete moko užsienio kalbų. Patikėkite, Lenkijoje, Čekijoje ir net Lietuvoje žmonių, galinčių kalbėti užsienio, anglų ar vokiečių kalbomis, yra užtektinai", — pažymėjo Baltarusijos prezidentas.

Jis pridūrė, kad "ką ten paliks — vieną ar du žmones, ir tai fizikus, matematikus, talentingus".

"Jei jie [baltarusiai — Sputnik] nori ten mokytis, jiems ten smegenis praplaus, kaip tai daro lenkai mūsų ten besimokantiems bičiuliams, ir jie juos pakiš mums kaip penktąją koloną... To nebus", — pabrėžė Baltarusijos vadovas.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visos šalies įmonėse turėjo prasidėti masiniai streikai. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba kaip įprastai.

Tegai:
universitetai, Lietuva, Lenkija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva ir Latvija bendradarbiavimo per sieną programą tęs be Baltarusijos
Minskas paskelbė nesėkmingą Lietuvos taktiką BelAE atžvilgiu
"Vos tik krustels": Lukašenka pagrasino atsakyti Lietuvai ir Lenkijai
Aleksandras Lukašenka

"Vos tik krustels": Lukašenka pagrasino atsakyti Lietuvai ir Lenkijai

(atnaujinta 15:56 2020.10.29)
Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į esamą situaciją, ypatingą dėmesį būtina skirti vakarų krypčiai

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė apie būtinybę tinkamai reaguoti į galimas išorines grėsmes, praneša "BelTA". 

Baltarusijos vadovas teigė, kad Gardine buvo iškeltos Lenkijos vėliavos. Pasak jo, už Baltarusijos ribų "NATO narės nenurimo, kad ir ką joms besakytum".

Šiuo atžvilgiu jis paminėjo savo neseniai vykusį pokalbį su JAV valstybės sekretoriumi Maiklu Pompėjumi. Lukašenka teigė, kad jie palaiko "gerus santykius", tačiau tai, ką jie apie tai rašo "Telegram" kanaluose, nėra tiesa.

"Jis iš manęs nieko nereikalavo, vyko labai šiltas, malonus pokalbis. Bet aš jam tiesiogiai, draugiškai pasakiau: "Maikai, nepaisant to, aš suprantu, kas vyksta." Ir aš jį perspėjau: jei tik kas nors krustels iš Lenkijos, Lietuvos ir, ko gero, Ukrainos (apie tai net nesvarstoma, jie neturi tam laiko), bet lenkai ir lietuviai, daugiausia lenkai (ką ten lietuviai — armijos nėra), — na, mes atsakysime", — sakė jis.

Lukašenka pažymėjo, jog atsakydamas į tai Pompėjas patikino, kad tai neįvyks.

"Aš sakau: gerai, aš tai girdėjau. Mes girdime, bet turime reaguoti. Aš dar nekalbu apie Minską, aš kalbu apie šiuos vakarinius regionus", — sakė valstybės vadovas.

Kaip pabrėžė prezidentas, būtina skirti ypatingą dėmesį vakarų krypčiai.

"Todėl neturėtumėte būti patenkinti šiais tikslais, kad jiems, lenkams, reikia visos Baltarusijos. Žinote, net jei visa NATO stos prieš Baltarusiją, jiems nepasiseks. Net jei mes būsime vieni, jiems nepavyks. Mes visi mirtume dėl savo šalies. Žinoma, neduok Dieve. Jie turėtų tai žinoti", — teigė Lukašenka.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai. 

Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visoje šalyje turėjo prasidėti masiniai streikai įmonėse. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba įprastu būdu.

Tegai:
Baltarusija, Lenkija, Aleksandras Lukašenka, Andrzejus Duda
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenka atskleidė, kas finansuoja streikų gamyklose "branduolį"
Politologas: už Lietuvos stovi šalys, finansuojančios protestą Baltarusijoje
Koronaviruso testas

Epidemiologė palygino organizmo imuninį atsaką į COVID-19 ir gripą

(atnaujinta 21:27 2020.10.29)
Ji patikslino, kad dėl tokio uždelsto imuninio atsako atsiranda sunkių plaučių pažeidimų ir pažeidžiamas vidinis kraujagyslių sluoksnis, kuris išprovokuoja trombų susidarymą

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Sergant koronavirusine infekcija, imuninis atsakas atsiranda vėliau nei sergant gripu, virusas sugeba daugintis ne tik viršutiniuose kvėpavimo takuose, bet ir prasiskverbia giliau, todėl dažnai pažeidžiami plaučiai, RIA Novosti sakė "Rospotrebnadzor" centrinio epidemiologijos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja klinikinės ir analitinės veiklos klausimais, profesorė Natalija Pšeničnaja.

"Gydant koronavirusą, interferono gamyba dažnai vėluoja, arčiau antros savaitės pradžios. Tai sukelia uždelstą imuninės sistemos atsaką, kai virusas išplito ne tik viršutiniuose kvėpavimo takuose, bet jau prasiskverbė į vidinius kvėpavimo takus. Šiuo metu įvyksta galingas interferono sintezės paleidimas, dėl kurio iškraipomas imuninės sistemos atsakas — išsiskiria didelis uždegimą skatinančių citokinų (uždegiminių mediatorių) kiekis, patologiškai aktyvuojasi makrofagai ir vystosi citokinų audra", — sakė ji.

Ekspertė patikslino, kad dėl tokio uždelsto imuninio atsako atsiranda sunkių plaučių pažeidimų ir pažeidžiamas vidinis kraujagyslių sluoksnis, kuris išprovokuoja trombų susidarymą.

Tuo pačiu metu, pasak jos, ligos eiga visiems yra skirtinga — vieniems ji tęsiasi esant normaliai temperatūrai arba pakyla 1–2 dienoms, daugeliui pacientų iš karto pasireiškia katariniai simptomai, kitiems liga pasireiškia kaip bendras silpnumas, raumenų skausmas, ir tik antrą savaitę prisideda kosulys ar dusulys.

Tegai:
gripas, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
NVSC turėjusius sąlytį su COVID-19 pacientais apie izoliaciją informuos SMS žinute
Merkel įvedė Vokietijoje karantiną nuo lapkričio