Informacinė agentūra Sputnik, archyvinė nuotrauka

Vilniaus teismas atmetė MIA "Rossija segodnia" ieškinį agentūrai BNS

54
(atnaujinta 13:01 2017.06.30)
Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad Baltijos naujienų agentūra (BNS) turėjo teisę nutraukti informacinių paslaugų teikimo sutartį su Sputnik Lietuva; teismo sprendime nėra argumentų ir nuorodų į atsakovo pateiktus įrodymus ir faktus

VILNIUS, birželio 9 — Sputnik. Pirmosios instancijos — Vilniaus apygardos — teismas atmetė MIA "Rossija segodnia" ieškinį naujienų agentūrai BNS (Baltic News Service) ir paskyrė sumokėti teismo išlaidas, kurios sudaro 1497,38 eurų.

Primename, kad kovo 1 dieną naujienų agentūros LETA ir BNS vienašališkai nutraukė sutartis su Sputnik Latvija ir Sputnik Estija redakcijomis.

Anksčiau Informacinė agentūra ir radijas Sputnik Lietuva nuo dabar jau buvusio naujienų agentūros BNS (Baltic News Service) vadovo Tomo Balžeko gavo oficialų laišką, kuriame buvo pranešama apie naujienų srauto pardavimo Sputnik sutarties nutraukimą.

Oficialiame laiške buvo rašoma, kad "BNS vienašališkai, nepasibaigus terminui nutraukia BNS naujienų srauto pardavimo sutartį", bei nebuvo paaiškinta, kodėl komercinė agentūra priėmė tokį netikėtą sprendimą, ir ar jis buvo politiškai ar dar kaip nors motyvuotas.

Savo sprendimą teismas paaiškino tuo, kad "nors sutartyje (kurią atsakovas vienašališkai nutraukė) buvo nurodytos blanketinės vienašališkos sutarties nutraukimo dispozicijos, surinkti įrodymai teigia, kad ieškovas, skleisdamas melagingą informaciją, veikė nesąžiningai ir neteisėtai atsakovo atžvilgiu".

Tačiau sprendime nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas skleidė "melagingą informaciją", bei nuorodų į tai, kokias Lietuvos įstatymo nuostatas pažeidė agentūra, ir kodėl tai buvo "neteisėta".

"Teismo praktikos ir teisės normų atžvilgiu akivaizdu, kad ieškovas pažeidė visuomenės informacijos skleidimo principus", — teigiama teismo sprendime.

Tačiau kodėl visuomenės informacijos skleidimo lietuvišku principu pažeidimas (net jeigu jis, tarkime, iš tiesų egzistavo) iš ieškovo pusės suteikia atsakovui — agentūrai BNS — teisę nutraukti sutartį nenurodoma.

"Ieškovas akivaizdžiai pažeidė Lietuvos valstybės, užsienio šalių bei visuomenės ir jos dalies interesus, nes kartu su BNS informacija, kurią skleidė ieškovo kanalas „Sputnik", buvo platinama propogandinė ir melaginga informacija apie istorinius įvykius, pavyzdžiui, apie Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje. Todėl atsakovas, vertindamas savo informacijos skleidėjo reputaciją, turėjo teisę nutraukti sutartį", — teigia teismas.

Į klausimus, kokiu pagrindu teismas nusprendė, kad tam tikros visuomenės dalies interesų pažeidimas suteikia lietuviams teisę nutraukti pagal įstatymus galiojančią sutartį, atsakymų niekas nesulaukė. Teismo sprendime nenurodyti motyvai ar kokios nors nuorodos į atsakovo pateiktus įrodymus ir faktus.

Tačiau atsakymą pateikė Lietuvos žiniasklaida. Ji paaiškino, kad problema kilo dėl Dmitrijaus Kiseliovo,  MIA "Rossija segodnia", kurios dalis yra "Sputnik" vadovo. Kiseliovas davė intervių Sputnik Lietuvą ir išsakė savo požiūrį į 1991 metų Sausio 13-osios įvykius Vilniuje.

"Vėliau teismo proceso metu buvo nustatyta, kad Vilniuje visgi šaudyta nuo stogo abiem kryptimis. Snaiperių taktika — šaudyti į žmones iš dviejų pusių, kaip tai buvo daroma ir Maidane. Žudomi milicininkai ir civiliai, kad po to būtų galima pasakyti: susišaudymai, kraujas, maištas", — pasakojo jis.

"Žodžio laisvės diapazonas Vakarų Europoje, Europos Sąjungoje labiau apribotas, negu Rusijoje. Jis apribotas politinio korektiškumo ir neslepiamos rusofobijos…", — taip pat pasakojo Kiseliovas interviu, ir šie žodžiai, matyt, sukėlė sąmyšį Vilniuje.

Netiesiogiai tai patvirtino ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Birželio 8 dieną prezidentė skaitė kasmetinį pranešimą ir gana atvirai apibūdino žiniasklaidos vaidmenį šiuolaikinėje Lietuvos valstybėje.

"O juk kaip ir prieš šimtą metų žiniasklaida yra mūsų ginklas, Tėvynės sargas ir tiesos kardas. Neretai — vienintelis valstybės ramstis, kovojant su korupcija, informacinėmis atakomis, socialiniu nejautrumu. Lietuvos "elfai", stabdantys priešiškus "trolius" ir melagingas naujienas virtualioje erdvėje, sulaukė net tarptautinio dėmesio, nes jie užtikrina saugumą ir atsparumą realiu laiku. Laisva, saugi žiniasklaida ir sąmoningi piliečiai — tai priešakinė linija jau vykstančiame informaciniame kare", — sakė Grybauskaitė.

Sutarties nutraukimas atrodytų absurdiškai paprastoje situacijoje, bet jis visai atitinka karo laiko logiką. Metų pradžioje Seimas patvirtino nacionalinio saugumo strategiją. Dokumente rašoma apie skirtingas grėsmes valstybei, tarp kurių užsimenama ir apie informacinę grėsmę.

"Turime atlikti ir savo namų darbus — prisidėti prie bendros Europos saugumo aplinkos kūrimo, investuoti į saugumą savo šalies ir regiono mastu", — teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Specialiosios pajėgos tuo pat metu perspėjo tautą, kad ji "gyvena karo sąlygomis. Informacinio karo, ekonominio spaudimo". Apie tai užsiminė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis. Jis pats laukia iš tautiečių didesnio patriotizmo ir pagalbos VSD, informacijos apie įtarimus asmenis ir planuojamus renginius, komentatorius internete, kurie dirba ne Lietuvos interesų naudai; apie melagingų ir iškraipytų naujienų skleidimo faktus žiniasklaidoje. Kitaip tariant, tiesiogiai paragino bijoti ir įskųsti.

Įvykių kronika

2017 metų sausį Informacinė agentūra ir radijas Sputnik Lietuva nuo naujienų agentūros BNS (Baltic News Service) vadovo Tomo Balžeko gavo oficialų laišką, kuriame pranešama apie naujienų srauto pardavimo Sputnik sutarties nutraukimą.

Oficialiame laiške rašoma, kad "BNS vienašališkai, nepasibaigus terminui nutraukia BNS naujienų srauto pardavimo sutartį". Remiantis gautu laišku, informacinių paslaugų teikimas Sputnik Lietuva bus nutrauktas 2017 metų vasario 1 dieną.

Informacinės agentūros ir radijo Sputnik spaudos tarnyba pareiškė, kad "bendradarbiavimo nutraukimas tapo staigmena, Sputnik Lietuva visus įsipareigojimus vykdė tinkamai ir laiku. BNS veiksmų teisėtumą Sputnik teisininkai ketina patikslinti teisme, kol kas sutarties nutraukimas, atrodo, politiškai motyvuotas".

"Išankstinis sutarties nutraukimas iš BNS pusės yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kompanija BNS neturėjo teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti sutartį. Tokios teisės jai nesuteikia nei įstatymas, nei sutarties nuostatos", — pasakė Andrej Blagodyrenko, NVS ir Baltijos šalių Sputnik vadovas.

2017 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti ieškinį su reikalavimu Baltijos naujienų agentūros (Baltic News Service / BNS) veiksmus Sputnik Lietuva atžvilgiu pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais.

Primename, kad nutraukus sutartį su Sputnik Lietuva, naujienų agentūros LETA ir BNS vienašališkai nutraukė sutartis su Sputnik Latvija ir Sputnik Estija redakcijomis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Baltijos šalių valdžią turint sukoordinuotą liniją, susijusią su Rusijos žiniasklaida. Anot Rusijos diplomatų, Baltijos šalių puolimai "aiškiai rodo, ko iš tikrųjų vertas Rygos, Talino ir Vilniaus demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymasis".

Komentuodama Lietuvos valdžios požiūrį į Sputnik Lietuvą, Vyriausioji televizijos kanalo "RT" ir tarptautinės informacinės agentūros "Russia Today" redaktorė Margarita Simonian teigė, kad "taip ir bus, kol šalis gyvens pagal totalitarinius įstatymus, tuo pat metu skelbdama laisvę ir demokratiją".

"Mes visada būsime disidentinis leidinys, nes kovojame su totalitaristiniu požiūriu, visų pirma, su nepakantumu kitaip manantiems žmonėms, kurių balsas esame mes", — sakė Simonian.

Sputnik (sputniknews.com) — naujienų agentūra ir radijas su įvairialypėmis redakcijomis dešimtyse pasaulio šalių. Sputnik apima tinklalapius, analoginę ir skaitmeninę radijo transliaciją, mobiliąsias programėles ir socialinių tinklų paskyras. Sputnik visą parą transliuoja naujienas anglų, arabų, ispanų ir kinų kalbomis.

54
Tegai:
propaganda, žodžio laisvė, informacinis karas, teismas, Valstybės saugumo departamentas (VSD), BNS, Informacinė agentūra "Rossija segodnia", Vilniaus apygardos teismas, Tomas Balžekas, Margarita Simonian, Dmitrijus Kiseliovas, Darius Jauniškis, Lietuva
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (109)
Dar šia tema
Lietuva kaltina televizijos kanalą "TVCI" dezinformacija
Teisėsauga uždraudė "Pirmais Baltijas Kanals" vartoti Lietuvos vardą
Linkevičius: žodžio laisvė — stipriausias atsakas kovojant su propaganda
Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos pastatas, archyvinė nuotrauka
 

Lietuvos valstybinė rinkimų komisija patvirtino balsavimo dėl Seimo rinkimų tvarką

(atnaujinta 11:19 2020.08.06)
Rinkimų komisijos nariai, savanoriai, stebėtojai ir patys rinkėjai rinkimų apylinkėse turės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Koronaviruso pandemijos metu Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino balsavimo dėl artėjančių Seimo rinkimų tvarką. Apie tai pranešė departamento spaudos tarnyba.

Ši procedūra apibūdina pagrindines rinkimų personalo rekomendacijas ir instrukcijas dėl apsaugos priemonių naudojimo, rankų ir paviršių dezinfekavimo rinkimų apylinkėse ir kitų saugumo priemonių.

Rinkimų komisijos nariai privalės dėvėti apsaugines kaukes nuo atvykimo į rinkimų apylinkę dienos, kol bus suskaičiuoti visi balsai. Šis reikalavimas taip pat taikomas rinkimų stebėtojams ir asmenims, norintiems savanoriauti ir padėti rinkimuose tvarkyti rinkimų apylinkių lankytojų srautus.

VRK taip pat nutarė, kad rinkėjai rinkimų apylinkėse privalo dėvėti apsaugines priemones, dengiančias nosį ir burną. Jie bus paprašyti ateiti su kaukėmis, atsinešti rašiklį, suplanuoti laiką balsuoti ryte, kai bus mažiau rinkėjų, pasinaudos proga balsuoti iš anksto ir išlaikys socialinį atstumą su kitais rinkėjais.

"Kasdien stebime su koronavirusu susijusią situaciją ir atsakingai ruošiamės balsavimą Seimo rinkimuose organizuoti kaip įmanoma saugesnėje aplinkoje", — teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Anot jos, kiekvienoje rinkimų apygardoje planuojama turėti papildomą skaičių apsauginių kaukių, kurias rinkimų komisijų nariai galėtų suteikti rinkėjams, jei vienas iš rinkėjų ateitų balsuoti be kaukės.

Dėl papildomų asmeninių apsaugos priemonių aprūpinimo VRK jau konsultuojasi su Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, kuri planuoja jas skirti iš valstybės rezervo, kad balsavimo procesas Seimo rinkimuose būtų saugus tiek rinkėjams, tiek rinkimuose dirbantiems žmonėms.

Rinkimai į Lietuvos parlamentą įvyks 2020 metų spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Taip pat manoma, kad bus pailgintas preliminarus balsavimo laikas, padaugės rinkimų apylinkių. Jei bus paskelbta ypatinga padėtis, balsuoti iš anksto bus galima spalio 5–9 dienomis.

Kalbant apie kandidatus, norint patekti į Seimą, partijoms reikia įveikti penkių procentų barjerą, tačiau koalicijos sąraše riba yra aukštesnė — 7 procentai.

Tegai:
rinkimai, Seimas, Vyriausioji rinkimų komisija
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Lietuva gavo Rusijos SGD partiją
Du broliai neapskaitė beveik 180 tūkst. eurų pajamų, gautų iš automobilių prekybos
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga

Ekspertas: opozicija bando diskredituoti Verygą prieš Seimo rinkimus

(atnaujinta 17:54 2020.08.05)
Konservatorių partija bando panaudoti situaciją savo rinkimų tikslams, kad sumažintų vieno iš "valstiečių" lyderių populiarumą, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Dabar Lietuvoje yra priešrinkiminis laikotarpis, o sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra vienas iš lyderiaujančių partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" veidas, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas Vadimas Volovojus.

"Kovos su pandemija fone jis įgijo populiarumą ir, žinoma, visa ši situacija, taip sakant, yra priešrinkiminis balzamas pagrindinių konkurentų, konservatorių partijos, sieloms. Žinoma, jie pradeda naudoti šią situaciją savo naudai, todėl nenuostabu, kad jie reikalauja pono Verygos atsistatydinimo, kad tokiu būdu maksimaliai sumažintų populiarumą ir diskredituotų sveikatos apsaugos ministrą kaip vieną iš "valstiečių" lyderių, kad apskritai sumažintų jų populiarumą artėjančiuose rinkimuose", — sakė jis.

Anot Volovojaus, Verygai teks prisiimti tam tikrą atsakomybę, tačiau neatsistatydinti. Tuo tarpu politologas mano, kad konservatorius motyvuoja noras panaudoti situaciją savo rinkimų tikslams.

Seimo narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, ragindama ministrą prisiimti politinę atsakomybę už sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei pareikštus įtarimus bei ministeriją krečiančius skandalus.

Taip pat ji pareiškė, kad sveikatos apsaugos ministras turėtų atsistatydinti visų skandalų aplink ministeriją fone.

Tegai:
atsistatydinimas, Seimo rinkimai, Aurelijus Veryga
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Netinka ministro pareigoms": Juknevičienė apie Verygos vaidmenį jo viceministrės byloje
Nuotrauka iš eismo įvykio, kurį sukėlė aktorius Michailas Jefremovas

Liudytojas papasakojo apie Jefremovo elgesį po mirtinos avarijos

(atnaujinta 14:18 2020.08.06)
Dar vienas įvykio liudininkas teismo posėdžio metu pareiškė, kad aktorius galėjo atsitrenkti į jo automobilį dar prieš mirtiną susidūrimą su Zacharovu

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Mirtinos avarijos, kurioje dalyvavo Michailas Jefremovas, liudytojas teisme pasakojo apie aktoriaus elgesį po avarijos.

Pasak jo, menininką išlaipino iš vairuotojo vietos, po ko jis perėjo bulvarą ir atsisėdo ant šaligatvio. Po kelių minučių aktorius priėjo prie avarijos liudininkų ir paprašė cigaretės.

Aktorius Michailas Jefremovas
© Sputnik / Пресс-служба Пресненского суда

"Parūkė, pažiūrėjo į savo automobilį, numojo ranka. Nuėjo prie Zacharovo automobilio ir paklausė, ar viskas gerai. Tada, nesisėsdamas į savo automobilį, nuėjo į kelių policijos darbuotojų automobilį", — cituoja vyrą "REN TV".

Liudytojas taip pat pridūrė, kad jam pasirodė, jog automobilyje yra dar vienas asmuo.

Kitas įvykio liudininkas teismo posėdžio metu pareiškė, kad Jefremovas galėjo atsitrenkti į jo automobilį dar prieš mirtiną susidūrimą su Zacharovo "Lada". Pasak jo, aktorius "chamiškai" vairavo savo automobilį — išvažiuodavo į "priešingą juostą" ir kelis kartus staiga stabdė.

Mirtinas eismo įvykis Maskvos centre

Birželio pradžioje Michailas Jefremovas, vairuodamas "Jeep Grand Cherokee", kirto dvigubą ištisinę liniją Smolensko aikštėje, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į furgoną "Lada". Vairuotojas, vienos iš internetinių parduotuvių kurjeris Sergejus Zacharovas buvo hospitalizuotas į ligoninę dėl galvos traumos. Ryte vyras mirė.

Tyrimo duomenimis, avarijos metu aktorius buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Vėliau jo kraujyje rasta narkotikų pėdsakų. Pirmojo tardymo metu Jefremovas "labiau murmėjo, nei kalbėjo" ir negalėjo prisiminti, kas nutiko. Tačiau, kaip tuomet sakė advokatas Vitalijus Černyševas, menininkas "neneigė savo dalyvavimo" (tai užfiksuota bylos medžiagoje).

Po kelių dienų Jefremovas paskelbė vaizdo žinutę, kurioje prašė velionio šeimos atleidimo, tačiau Zacharovo artimieji nepriėmė atsiprašymo ir atsisakė piniginės kompensacijos. Netrukus Jefremovo gynėjas teigė surinkęs pakankamai aktoriaus nekaltumo įrodymų ir pažadėjo, kad vykstant teismo procesui bus sensacija.

Tyrimo metu aktorius jau atsisakė pripažinti kaltę dėl avarijos, pasinaudodamas Konstitucijos 51 straipsniu, kuris leidžia neduoti parodymų prieš save.

Dabar jam yra skirtas namų areštas, jam gresia nuo penkerių iki 12 metų kalėjimo.

Tegai:
eismo įvykis, Rusija, Michailas Jefremovas
Dar šia tema
Advokatai Jefremovo byloje sureagavo į drausminę procedūrą prieš juos
Jefremovo advokatas aktoriaus pokalbį su policija pavadino melagiena
Teismas Jefremovui skyrė namų areštą iki kitų metų