Kariai, archyvinė nuotrauka

KAM išleido gynybos politikos "Baltąją knygą"

83
(atnaujinta 18:13 2017.07.05)
"Baltoji knyga" yra pirmasis tokio pobūdžio dokumentas po daugiau nei 10 metų, kuriame nurodomos pagrindinės saugumo raidos kryptys ilgalaikėje perspektyvoje

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Krašto apsaugos ministerija išleido Lietuvos gynybos politikos "Baltąją knygą", kurioje pristatoma Lietuvos gynybos politika, jos prioritetai bei numatomos raidos kryptys.

Krašto apsaugos ministerijos pranešime nurodoma, kad tai pirmasis tokio pobūdžio dokumentas po daugiau nei 10 metų. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pabrėžia, kad leidiniu siekiama didinti visuomenės pasitikėjimą kariuomene bei krašto apsaugos sistema.

"Saugumo ir gynybos aplinka — tiek globali, tiek regioninė — per pastaruosius keletą metų iš esmės pasikeitė, ir aplinkybės diktuoja naujus krašto apsaugos uždavinius. "Baltoji knyga" yra vienas iš būdų paaiškinti įgyvendinamos politikos tikslus", — pateikiami pranešime ministro žodžiai.

Ministerijos duomenimis, knygoje išskiriami pagrindiniai saugumo iššūkiai ilgalaikėje perspektyvoje: Rusijos vykdoma politika, kibernetinės ir informacinės atakos bei terorizmas ir religinis ekstremizmas.

Leidinyje nurodytos keturios pagrindinės Lietuvos gynybos politikos kryptys: nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimas, kolektyvinio atgrasymo ir gynybos stiprinimas, regioninio ir tarptautinio saugumo plėtra bei visuomenės įtraukimas į šalies gynybą.

Rengimas nuo mažens

Pernai Lietuvos karo akademija išleido vadovėlį "Šalies saugumas ir gynyba", kuriuo siekiama praplėsti akiratį ir padėti moksleiviams geriau suvokti procesus, vykstančius visuomenės politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime.

Šių metų birželį kelios ministerijos kartu su Lietuvos šaulių sąjunga svarstė galimybę vyresnių klasių moksleiviams nuo naujų mokslo metų įvesti nacionalinio saugumo pamokas.

Bendrame Švietimo ir mokslo, Kultūros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdyje viceministras Giedrimas Jeglinskas pasakė, kad šį dalyką vyresnių klasių moksleiviai galės rinktis kaip pasirenkamąjį dalyką, o jų metu bus diskutuojama apie nacionalinį saugumą.

83
Tegai:
grėsmė nacionaliniam saugumui, knyga, Krašto apsaugos ministerija (KAM), Raimundas Karoblis
Dar šia tema
Lietuvos militarizmas įgauna afrikietišką specifiką
Seimas įstatymu pripažino Astravo AE keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui
Vyriausybė pripažino Astravo AE grėsme nacionaliniam saugumui
Grybauskaitė su Timmermansu aptarė saugumo klausimus
NATO šalys laiko "Iskander" Kalingrade grėsme saugumui
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Nausėda vyks į Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje

(atnaujinta 22:17 2020.07.14)
Po oficialios mūšio minėjimo ceremonijos vyks Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų dvišalis susitikimas

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda vyks į 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje, Griunvalde, rašoma Prezidentūros pranešime.

Šventinėje ceremonijoje, vyksiančioje istorinėje mūšio vietoje, šalies vadovas sakys sveikinamąją kalbą.

Pranešama, kad prie Griunvaldo paminklo prezidentai padės vainiką mūšio aukoms atminti, taip pat numatomas Lenkijai dovanojamo simbolinio paminklinio akmens atidengimas. Šis paminklas — Lietuvos dovana Lenkijai — skirtas Žalgirio mūšyje kovojusiems Lietuvos karžygiams ir bendrai Lietuvos ir Lenkijos tautų pergalei atminti.

Po oficialios mūšio minėjimo ceremonijos vyks Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų dvišalis susitikimas. Planuojama aptarti regiono saugumo situaciją, transatlantinį bendradarbiavimą, bendrus infrastruktūros projektus elektros tinklų sinchronizacijos, transporto srityse.

Istorinėse Žalgirio mūšio minėjimo iškilmėse dalyvaus ir Lietuvos bei Lenkijos valstybių ministrai pirmininkai.

Tegai:
Lenkija, Gitanas Nausėda
Viktoras Pranckietis, archyvinė nuotrauka

Pranckietis: balsavimo internetu per Seimo rinkimus nebus

(atnaujinta 22:03 2020.07.14)
Anot Seimo pirmininko, surengti tokį balsavimą būtų neatsakinga, ypač, kai pasiruošimui reikia daugiau laiko

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad per artėjančius Lietuvos Seimo rinkimus rinkėjai neturės galimybės balsuoti internetu, praneša TASS.

Jis tai pasakė po šio klausimo aptarimo su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovybe.

Pranckietis aiškino, kad tokio balsavimo organizavimas būtų neatsakingas žingsnis, vien sistemai išbandyti prireiktų trijų mėnesių.

"Įsitikinau, kad tokio balsavimo nebus ir nereikėtų sukelti žmonėms nereikalingų lūkesčių ir nesakyti, kad tokie rinkimai turi būti", — sakė Seimo pirmininkas.

Seimo rinkimai Lietuvoje turėtų būti surengti šių metų spalio 11 dieną. kad patektų į Seimą, partijoms reikia įveikti penkių procentų barjerą, tačiau koalicijos sąrašui riba yra aukštesnė — septyni procentai.

Numatoma, kad bus prailgintas išankstinio balsavimo laikas, padaugės rinkimų apylinkių. Taip pat svarstoma balsavimo internetu iniciatyva. Šiuo metu ši tvarka patvirtinta tik užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams.

Tegai:
Viktoras Pranckietis, rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seime pritarta siūlymui įteisinti balsavimą internetu
Vyriausybė pritarė balsavimo pakeitimams per rinkimus
Ministrų kabinetas pritaria internetiniam balsavimui
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva tarp ES antilyderių pagal mirčių keliuose skaičių

(atnaujinta 22:48 2020.07.14)
Viena iš avarijų priežasčių Rytų Europoje — prasta kelių būklė, be to, vairuotojai naudojasi senesniais automobiliais

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Remiantis Europos Komisijos 2017 metų duomenimis, milijonui Lietuvos gyventojų tenka 67 mirtini kelių eismo įvykiai.

Tai yra vienas aukščiausių rodiklių ES. Pagal eismo įvykių skaičių Lietuvos Respublika užima septintą vietą. Latvija su 70 avarijų rodikliu pateko į antilyderių penketuką, kaip ir Rumunija (99), Bulgarija (96), Kroatija (80) ir Lenkija (75).

Pagal situaciją keliuose Estija tapo saugiausia šalimi Baltijoje. Čia kyla 36 nelaimingi atsitikimai milijonui gyventojų.

Rečiausiai avarijos įvyksta Airijos (33), Nyderlandų (31), Danijos (30), Jungtinės Karalystės (28) ir Švedijos (25) keliuose. Į šį sąrašą pateko ir Jungtinė Karalystė, nes ataskaitoje pateikiami 2017 metų duomenys, tai yra, iki šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Kaip rašo britų dienraštis "The Daily Mail", Europos automobilių gamintojų asociacijos pranešime teigiama, kad daug mirtinų avarijų įvyksta dėl vairuotojo išsiblaškymo.

Šiuo atžvilgiu automobilių gamintojai diegia įvairias sistemas, ribojančias automobilių greitį. Per ateinančius dvejus metus automobiliuose planuojama įrengti įspėjamąsias sistemas, stebinčias vairuotojo mieguistumą ir dėmesio kocentraciją, taip pat pažangias vairuotojo išsiblaškymo aptikimo sistemas ir kitas būtinas funkcijas. Greičio ribojimo sistemos bus privalomos naujiems Europos automobiliams nuo 2022 metų.

"Daily Mail" straipsnyje pažymima, kad Rytų Europa yra ES antilyderė pagal avarijų keliuose statistiką.

"Taip yra dėl įvairių veiksnių, įskaitant prastą kelių būklę ir senesnių transporto priemonių naudojimą su prastesnėmis saugumo technologijomis ir eksploatacinių savybių standartais", — rašoma laikraštyje.
Tegai:
ES, Lietuva
Dar šia tema
Kauno rajone į avariją pateko policijos pareigūno automobilis