F-16, archyvinė nuotrauka

NATO naikintuvai praėjusią savaitę lydėjo Rusijos orlaivius

17
(atnaujinta 16:00 2017.07.24)
Praėjusią savaitę NATO naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti Rusijos Federacijos orlaivių Tu-134 ir Su-27

VILNIUS, liepos 17 — Sputnik. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai liepos 10-16 dienomis vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Liepos 11-ąją NATO naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos orlaivių Tu-134 ir Su-27 iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos Federacijos dalį.

Orlaivis Tu-134 skrido su įjungtu atsakikliu, pagal skrydžio planą ir ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, orlaivis Su-27 skrido be atsakiklio, be skrydžio plano, ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Primename, kad birželio 21 dieną, kai Rusijos gynybos ministras skrido į Kaliningradą virš Baltijos jūros neutralių vandenų, vienas NATO naikintuvų stengėsi priartėti prie ministro lėktuvo.

Šoigu lėktuvą lydėjo Rusijos karinės aviacijos naikintuvai Su-27. Vienas palydos lėktuvas įskrido tarp ministro lėtuvo ir NATO naikintuvo. Su-27 "parodė" NATO lėktuvui apsiginklavimą, supurtęs sparnus. Po to F-16 

Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.

"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — pridūrė Stoltenbergas.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.

Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją. Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad galima būtų Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.

17
Tegai:
naikintuvai, Krašto apsaugos ministerija (KAM), NATO, Rusija, Lietuva
Temos:
Lietuva — NATO dalis (179)
Dar šia tema
Sargybos kaita: į NATO misiją Lietuvoje atvyks nauja olandų pamaina
NATO naikintuvai per savaitę vieną kartą lydėjo Rusijos orlaivius
Lietuvos gyventojai susirūpinę dėl NATO karinių pratybų
Pranešimas: NATO karinis biudžetas išaugs iki $946 mlrd
Rusija prieš NATO virš Baltijos jūros — kuo tai gali baigtis?
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas Tichanovskajos atvykimas į Lietuvą

(atnaujinta 20:18 2020.08.11)
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus į Baltijos šalį atvyko antradienio naktį. Dabar ji dviejų savaičių saviizoliacijoje

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Baltarusijos valstybės sienos komitetas "Telegram" kanale paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja kirto sieną su Lietuva.

Vaizdo įraše matyti, kad tai yra Kotlovkos pasienio punktas, taip pat įrašo laikas — po 03:00 antradienį. Vaizdo įraše užfiksuota akimirka, kai automobilis kerta sieną ir įvažiuoja į Lietuvos teritoriją.

Antradienio rytą tapo žinoma, kad Tichanovskaja išvyko iš Baltarusijos ir yra Lietuvoje. Apie tai paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius, teigdamas, kad Baltarusijos kandidatė į prezidentus yra "saugi". Praėjusį vakarą buvo pranešta, kad kelias valandas nebuvo žinoma Tichanovskajos buvimo vieta. Ji pati anksčiau buvo pareiškusi, kad nesiruošia išvykti iš šalies.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Netrukus po to, kai sekmadienį buvo uždarytos rinkimų apylinkės ir paskelbti nacionalinės išvežimo apklausos rezultatai, nepatenkintieji rezultatais nuvyko į Minsko centrą protestuoti. Jie vyko ir kituose dideliuose miestuose. Saugumo pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau pirmadienį įvyko antroji protestų banga.

Per dvi dienas trukusį protestą žuvo vienas žmogus, keliasdešimt, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, buvo sužeisti. Keli tūkstančiai buvo sulaikyti.

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskajai Lietuvoje teks dvi savaites izoliuotis
"Rūpinamės jos saugumu": Lietuvos URM pasakojo apie Tichanovskajos atvykimą
Lietuva pasirengusi priimti opozicijos atstovus iš Baltarusijos
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Lietuvos prezidentas kalbėjosi telefonu su Tichanovskaja

(atnaujinta 21:32 2020.08.11)
Pokalbio metu Lietuvos valstybės vadovas pasiteiravo apie jos savijautą ir artimiausios ateities planus

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Antradienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, atvykusia į Lietuvą, pranešė "TASS".

Valstybės vadovas pasiteiravo apie jos savijautą ir artimiausios ateities planus. Savo ruožtu Tichanovskaja padėkojo Lietuvai už paramą ir dėmesį.

Nausėda pažadėjo kandidatei į prezidentus politinį prieglobstį, jei jo prireiks.

Antradienio rytą tapo žinoma, kad Tichanovskaja išvyko iš Baltarusijos ir yra Lietuvoje. Apie tai paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius, teigdamas, kad Baltarusijos kandidatė į prezidentus yra "saugi". Praėjusį vakarą buvo pranešta, kad kelias valandas nebuvo žinoma Tichanovskajos buvimo vieta. Ji pati anksčiau buvo pareiškusi, kad nesiruošia išvykti iš šalies.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Netrukus po to, kai sekmadienį buvo uždarytos rinkimų apylinkės ir paskelbti nacionalinės išvežimo apklausos rezultatai, nepatenkintieji rezultatais nuvyko į Minsko centrą protestuoti. Jie vyko ir kituose dideliuose miestuose. Saugumo pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau pirmadienį prasidėjo antroji protestų banga.

Per dvi dienas trukusį protestą žuvo vienas žmogus, keliasdešimt, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, buvo sužeisti. Keli tūkstančiai buvo sulaikyti.

Tegai:
Gitanas Nausėda, prezidento rinkimai, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
"Rūpinamės jos saugumu": Lietuvos URM pasakojo apie Tichanovskajos atvykimą
Lietuva pasirengusi priimti opozicijos atstovus iš Baltarusijos
Paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas Tichanovskajos atvykimas į Lietuvą
Krepšinio kamuolys

Latvijos moksleiviams siūloma vykti į Lietuvą dėl fizinio lavinimo pamokų

(atnaujinta 17:45 2020.08.11)
Kol senojo dvaro salė yra atnaujinama vaikų reikmėms, jiems išduodami leidimai keliauti į Lietuvą kūno kultūros pamokoms

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Vecumniekų regiono mokyklos mokiniams gali tekti lankyti kūno kultūros pamokas kaimyninėje Lietuvoje, praneša "Zemgales reģionālā televīzija".

Skaistkalnės vidurinės mokyklos kūno kultūros pamokos iki šiol vyko buvusioje baronų Šenenbergo dvaro rūmų salėje — tačiau pastatas yra beveik dviejų amžių senumo ir nebegali atlaikyti tokios intensyvios apkrovos.

"Mes nebegalėjome užtikrinti vaikų saugumo", — sako mokyklos direktorė Svetlana Vaverniecė.

Vietos valdžia salės remontui skyrė 19,4 tūkst. eurų. Dabar patalpose atliekamas kosmetinis remontas, tačiau taip pat bus pakeista šildymo sistema ir atlikti kiti būtini darbai.

Tačiau kol vyksta renovacija, moksleiviams gali tekti vykti į Lietuvos Panevėžio rajoną į kūno kultūros pamokas. Vyksta derybos organizuoti sportinę veiklą šalia esančioje Lietuvos gimnazijoje.

"Bet tai labai apsunkins ugdymo procesą. Vaikai visada turi turėti leidimus ir visi turi būti aprūpinti asmens tapatybės kortelėmis", — aiškino direktorius.

Tai yra laikinas sprendimas — vis tiek reikia pastatyti naują sporto salę. Bet nors dėl projekto buvo susitarta jau seniai ir yra statybos leidimas, gimnazijos statyba užstrigo. Dėl biurokratinių neatitikimų iš šiems tikslams skirtų 100 tūkst. Eurų negrįžtamai prarasta 60 tūkst. Iš pradžių vietos valdžia negalėjo paimti paskolos iš valstybės iždo, o tada pavaduotojai nusprendė, kad skubesnis pertvarkyti Vecumniekų pradinę mokyklą.

Tegai:
sportas, fizinis aktyvumas, Lietuva, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas