Užsienio reikalų ministerija, archyvinė nuotrauka

lietuviai ištars JAV "Ačiū"

368
(atnaujinta 16:35 2017.07.20)
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketina sudalyvauti akcijoje "Kartu tarkime "Ačiū" Jungtinėms Valstijoms", kuri vyks ketvirtadienį Vilniuje

VILNIUS, liepos 20 — Sputnik, Georgijus Voronovas. Lietuvos užsienio reikalų ministras ragina vilniečius ir miesto svečius sudalyvauti akcijoje "Kartu tarkime "Ačiū" Jungtinėms Valstijoms", kuri įvyks ketviratadienį Vašingto aikštėje Lietuvos sostinėje.

Renginį organizuoja Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir JAV ambasada Lietuvoje. Akcijoje ketina sudalyvauti užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ministras teigia, kad šventė skirta istorinei Sumner'io Welles'o deklaracijai paminėti. Tai jau tapo gražia tradicija Vašingtono aikštėje. Jis taip pat pridūrė, kad kiekvienais metais ši šventė švenčiama vardan laisvės, siekiant pagerbti istorinę atmintį ir padėkoti sąjungininkams už Lietuvos nepriklausomybės, kuri sulaukė palaikymo, viltį.

"Šiandien mes didžiuojamės laisve ir su džiaugsmu tariame "Ačiū" tiems, kurie mus visada palaikė", — sakė Linkevičius.

Renginys skirtas Sumner Welles deklaracijai, kurioje JAV "nepripažino Baltijos šalių okupacijos", paminėti.

Apie deklaraciją

Sumner Welles deklaracija buvo paskelbta tuometinio laikinai ėjusio JAV valstybės sekretoriaus pareigas Benjamin Sumner Welles 1940 metų liepos 23 dieną. Šia deklaracija JAV oficialiai visam pasauliui pranešė, kad nepripažįsta Baltijos šalių aneksijos "vienos iš jų didžiausių kaimynių" (Sovietų Sąjunga nė karto neminima deklaracijoje).

Vėliau šis pranešimas buvo pavadintas deklaracija, kuri tapo Baltijos šalių aneksijos nepripažinimo politikos pradžia, ir dokumentu, kuriuo JAV  palaikė Baltijos šalių siekimą tapti nepriklausomomis.

Welles deklaracija griežtai smerkia Baltijos šalių "nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo naikinimą" (žodis "okupacija" deklaracijoje nė karto neminimas) bei parodo JAV nepritarimą Sovietų Sąjungos veiksmams.

Dokumentas buvo paviešintas ne po faktinio Baltijos šalių okupavimo TSRS kariuomene 1940 metų birželio 15-17 dienomis, o tik liepos 23 dieną — po to, kai Lietuvoje, Latvijoe ir Estijoje buvo surengti parlamentiniai rinkimai, kurie vėliau kreipėsi į TSRS su prašymu priimti juos į Sąjungos sudėtį.

Kita vertus, politikoje šis dokumentas didelės įtakos neturėjo. Tarp kita ko, deklaracijos pagrindu JAV nebuvo uždarytos Baltijos šalių ambasados, kurios ir toliau disponavo finansiniais aktyvais, trijų Baltijos valstybių misijos Vašingtone be keblumų dirbo iki Nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais.

Kas yra kas?

Ką mes žinome apie  Sumnerį Wellesą? Jis buvo vienas iš dvasinių "Kaimynystės politikos" įkvepėjų ir JAV prezidento Franklino Ruzvelto taip vadinamojo "Naujojo kurso" šalininkų.

Kurį laiką vadovavo Lotynų Amerikos skyriui Valstybės departamente, 1933 metais dirbo Kuboje JAV ambasadoriumi ir tapo žinomu politiku, kuris skatino JAV intervenciją saloje.

1940 metų rugsėjį Welles'as palaikė homoseksualinius santykius su dviem juodaodžiais ir buvo pastebėtas. Šis faktas ilgą laiką nebuvo viešinamas, tačiau po skandalingos istorijos su FTB direktoriumi Edgar'u Guver'iu Samner'iu 1943 metais Welles'as buvo atleistas iš pareigų.

368
Dar šia tema
Pratybose "Tobruq legacy 2017" dalyvaus JAV "Patriot"
Apklausa: 63% rusų laiko JAV potencialiais agresoriais Rusijos atžvilgiu