Zapad 2013, archyvinė nuotrauka

Lietuva vis dar laukia kvietimo į "Zapad" pratybas

129
(atnaujinta 13:00 2017.07.28)
Lietuva tikisi sulaukti iš Baltarusijos oficialaus kvietimo stebėti rugsėjį vykstančias Baltarusijos-Rusijos bendras pratybas "Zapad"

VILNIUS, liepos 28 — Sputnik. Lietuva vis dar laukia, kad Baltarusija oficialiai pakvies sudalyvauti bendrų Baltarusijоs ir Rusijos karinių pratybų "Zapad" stebėjimuose, pranešė penktadienį Krašto apsaugos ministerija.

"Lietuva tikisi, jog Baltarusija pakvies visų kaimynių atstovus ir pateiks išsamią informaciją, kai pratybos vyks. Lietuva dar nėra gavusi kvietimo stebėti Rusijos ir Baltarusijos karinių mokymų "Zapad 2017", — cituoja RIA Novosti Krašto apsaugos ministerijos pranešimą.

Ketvirtadienį Estijos krašto apsaugos ministerija patvirtino, kad gavo tokį kvietimą iš Baltarusijos.

Baltarusijos ir Rusijos karinės pratybos "Zapad-2017" vyks rugsėjo 14-20 dienomis septyniuose Baltarusijos poligonuose. Į jas iš Rusijos atvyks apie tris tūkstančius karių ir apie 280 vienetų technikos. Taip pat planuojama pakviesti tarptautinius stebėtojus, įskaitant ir NATO.

Anksčiau NATO šalys išreiškė susirūpinimą dėl Baltarusijos ir Rusijos didelio masto bendrų karinių pratybų "Zapad 2017".

Lietuvos žvalgybos teigimu, šiemet jos yra viena didžiausių grėsmių nacionaliniam saugumui.

Lietuvos pareigūnai sako, kad šiose puolamojo pobūdžio pratybose dalyvaus apie 100 tūkstančių karių, o Rusija jomis gali pasinaudoti, kad pasienyje sutelktų daugiau pajėgų.

Anksčiau Lietuvos saugumo departamentas paskelbė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.

Lukašenko apie pratybas "Zapad-2017": mes nekovosime prieš visą pasaulį >>

Dokumente įvardytos pagrindinės grėsmės šaliai, be to, dauguma pavojų, anot Saugumo departamento, sklinda iš Rusijos, ypač rugsėjį įvyksiantys Rusijos ir Baltarusijos mokymai "Zapad-2017". Autorių teigimu, "Rusija jau šiuo metu sugebėtų per 24-48 val. pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes".

Šį teiginį Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pavadino visuotinės rusofobijos apraiška, o Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenko tikina, kad regioninė karinė Baltarusijos ir Rusijos grupuotė nesiruošia nieko pulti.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgars Rinkevičs pareiškė, kad Minske įvykusių derybų metu gavo visus atsakymus dėl pratybų.

129
Tegai:
karinės pratybos, Zapad 2017, karinės pratybos "Vakarai-2017", Vakarai-2017, Lietuva
Temos:
Karinės pratybos "Zapad-2017" (37)
Dar šia tema
Makėjus: "Zapad-2017" bus visiškai atviros stebėtojams
Skvernelis išreiškė susirūpinimą dėl karinių pratybų "Zapad-2017"
Grybauskaitė kaltina Rusiją ruošimusi karui su Vakarais
Lietuvos kariai

Nauja Lietuvos karių pamaina išvyko į karinę mokymo operaciją Ukrainoje

(atnaujinta 00:27 2021.01.24)
Tvirtinama, kad Baltijos šalis "teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms karinio mokymo ir rengimo srityje"

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Penktoji karinių instruktorių grupė iš Lietuvos išvyko į Ukrainą dalyvauti nacionalinėje karinėje mokymo operacijoje, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Grupė suformuota iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP), Mokymo doktrinų valdybos štabo, Karinių oro pajėgų aviacijos bazės ir Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių. Grupei vadovaus KASP štabo karininkas majoras Rytis Raudonis.

Kaip tvirtinama, Lietuva "teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms karinio mokymo ir rengimo srityje, padeda taikyti vakarietiškus standartus Ukrainos kariuomenėje, siekiančioje didinti tarpusavio sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis".

Be to, siekdama artinti Ukrainos kariuomenę prie vakarietiškų standartų ir suteikti galimybę mokytis dirbti pagal NATO procedūras, Lietuva kviečia Ukrainos karius mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiemet Lietuvos kariai ir toliau dalyvaus kitose tarptautinėse operacijose. Manoma, kad NATO, ES, JAV ir JT operacijose dalyvaus apie Lietuvos 170 karių.

Lietuva, kaip ir kitos NATO šalys, aktyviai kišasi į konfliktą Rytų Ukrainoje, kuris prasidėjo 2014 metų pavasarį.

Kaip pažymėta Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, NATO teikiama parama Kijevui daro destruktyvų ir provokuojantį poveikį situacijai Ukrainoje, o Šiaurės Atlanto aljansas prisideda prie įtampos didinimo. Tačiau, kaip pabrėžiama Rusijos ministerijoje, NATO, nepaisant visų pažadų remti Kijevą, negalės išspręsti svarbiausių problemų Ukrainoje ir įnešti stabilumo.

Tegai:
kariai, Ukraina, Krašto apsaugos ministerija
Dar šia tema
Kaliningrado srities vadovas atsakė į Lietuvos krašto apsaugos ministro pareiškimus
Lenkija pandemijos metu didina kariuomenę
Nausėda paskelbė apie ekstremalių situacijų valdymo sistemos trūkumus
Londonas

"Dieve, saugok karalienę": Lietuvos parlamentarai aptarė "Brexit" su JK ambasadoriumi

(atnaujinta 22:18 2021.01.22)
Lietuvos parlamentarai mano, kad Britanijos išstojimas iš ES bus proga sustiprinti šalių bendradarbiavimą

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) surengė bendrą susitikimą su Didžiosios Britanijos ambasadoriumi John Brian Olley. Apie tai Facebook pranešė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Posėdžio iniciatyva priklausė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkui Laurynui Kasčiūnui ir pačiam John Brian Olley.

"Jungtinės Karalystės karinis dalyvavimas Baltijos šalyse — pati didžiausia išorinė šios mūsų strateginės partnerės operacija pasaulyje (tūkstantis britų karių, tankai, koviniai sraigtasparniai, 6 kartus dalyvavimas NATO oro policijoje ir kt.). Telieka pasakyti God Save the Quenn ir padaryti viską, kad Brexit, kaip visi sutarėme bendrame posėdyje, būtų ne iššūkis, o dar didesnė galimybė pagilinti mūsų dvišalį bendradarbiavimą užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityje su Jungtine Karalyste", — rašė jis.

Pavilionis taip pat sakė, kad kitą savaitę Užsienio reikalų komitete bus svarstomi ekonominiai santykiai su JK ir galimybė sustiprinti bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikoje.

JK ir Europos Sąjunga baigė pereinamąjį "Brexit" laikotarpį ir įsigaliojo šalių susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo. Didžioji Britanija tapo nepriklausoma po 47 metų narystės ES ir 4,5 metų po "Brexit" referendumo.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad piliečiai, kurie jau yra Jungtinėje Karalystėje ir yra gavę vieną iš dviejų ES piliečiams ir jų šeimos nariams (nuolatiniams ar iš anksto apgyvendintiems) suteiktus gyventojo statusus, nepajus jokių pokyčių.

Tegai:
Lietuva, Didžioji Britanija
Nord Stream-2 statyba

Vokietija pranešė apie teisminių tyrimų grėsmę sustabdžius "Nord Stream-2"

(atnaujinta 13:01 2021.01.24)
Vokietijos aplinkos apsaugos ministrė pažymėjo, jog sprendimas statyti dujotiekį buvo priimtas "prieš daugelį metų" ir ši statyba yra "teisiškai patvirtinta"

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Vokietijos aplinkos apsaugos ministrė Svenja Šulcė papasakojo, kokių teisinių pasekmių gali sulaukti Berlynas, jei Vokietija nuspręs sustabdyti "Nord Stream-2" projektą.

Interviu "RND" žiniasklaidos grupei ji priminė, kad sprendimas statyti dujotiekį buvo priimtas "prieš daugelį metų", jo statyba beveik užbaigta ir "teisiškai patvirtinta".

"Aš galėčiau įsivaizduoti ir kitus sprendimus. Bet jei mes dabar sustabdytume projektą, mums būtų iš dalies pakenkta, kalbant apie teisinių sprendimų patikimumą, ir tikriausiai, mes susidurtumėme su teisminiu tyrimu", — pridūrė Šulcė.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Merkel sukritikavo JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Ekspertas įvertino EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"
Vokietijos ministrų kabinetas sureagavo į EP rezoliuciją dėl "Nord Stream-2"