Baltarusijos - Rusijos karinės pratybos, archyvinė nuotrauka

Baltarusija pakvietė Lietuvą į pratybų "Zapad 2017" dalį

201
(atnaujinta 15:33 2017.08.16)
Lietuvos krašto apsaugos ministerija gavo bendrą Baltarusijos kvietimą, adresuotą visiems Baltarusijai akredituotiems užsienio šalių gynybos atašė, stebėti "Zapad" pratybas

VILNIUS, liepos 28 — Sputnik. Krašto apsaugos ministeriją liepos 28 dieną pasiekė Baltarusijos gynybos ministerijos kvietimas, adresuotas visiems akredituotiems užsienio šalių gynybos atašė, dalyvauti bendrų Baltarusijos ir Rusijos strateginių pratybų "Zapad 2017" stebėjimo programoje, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

Programoje numatytas Baltarusijos gynybos ministerijos pratybų pristatymas, lankymasis pratybų poligone ir kitose su pratybomis susijusiose institucijose Minske.

Krašto apsaugos ministerijos vadovybė sveikina šį Baltarusijos karinės vadovybės kvietimą — toks atvirumas itin svarbus kaimynystėje esančioms šalims. Tikimasi, kad stebėtojams bus sudarytos galimybės susipažinti su visais svarbiausiais "Zapad 2017" pratybų elementais.

Zapad 2013, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Александров

Baltarusija anksčiau yra informavusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) formate apie pratybas "Zapad 2017" pagal Vienos dokumente numatytus reikalavimus, kaip didžiausias Baltarusijos teritorijoje šiais metais vyksiančias pratybas.

Baltarusija yra oficialiai paskelbusi, kad bus perduoti ir kvietimai kaimyninių valstybių kariniams ekspertams (Lietuvos atveju — Lietuvos kariuomenės Ginkluotės kontrolės skyriui) atvykti rugsėjo 14-20 dienomis stebėti pratybų aktyvios fazės Baltarusijos teritorijoje. Pastarojo kvietimo Lietuva dar nėra gavusi.

Rusija pratybų „Zapad 2017" atskirai nėra deklaravusi. Rusijos atstovai liepos 13 dieną NATO-Rusijos Tarybos posėdyje Briuselyje yra surengę pristatymą apie pratybas, tačiau Rusija šiai dienai nėra paskelbusi apie ketinimus kviesti stebėtojus į pratybų dalį vyksiančią jos teritorijoje.

Trys priežastys, dėl kurių Lietuva nepatenkinta pratybomis "Vakarai-2017" >>

Lietuvos gynybos atašė, reziduojantys Rusijoje ir Baltarusijoje, stebėjo pratybas "Zapad 2009" ir "Zapad 2013", o Lietuvos kariniai verifikacijos specialistai buvo kviečiami stebėti Baltarusijos teritorijoje vykusių pratybų 2009 ir 2013 metais. Gavus kvietimus, Lietuvos kariniai ekspertai vyktų stebėti pratybų ir šiais metais.

201
Tegai:
karinės pratybos, Zapad 2017, karinės pratybos "Vakarai-2017", Vakarai-2017, Lietuva
Temos:
Karinės pratybos "Zapad-2017" (37)
Dar šia tema
Makėjus: "Zapad-2017" bus visiškai atviros stebėtojams
Skvernelis išreiškė susirūpinimą dėl karinių pratybų "Zapad-2017"
Lukašenko apie pratybas "Zapad-2017": mes nekovosime prieš visą pasaulį
Lietuvos kariai

Nauja Lietuvos karių pamaina išvyko į karinę mokymo operaciją Ukrainoje

(atnaujinta 00:27 2021.01.24)
Tvirtinama, kad Baltijos šalis "teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms karinio mokymo ir rengimo srityje"

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Penktoji karinių instruktorių grupė iš Lietuvos išvyko į Ukrainą dalyvauti nacionalinėje karinėje mokymo operacijoje, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Grupė suformuota iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP), Mokymo doktrinų valdybos štabo, Karinių oro pajėgų aviacijos bazės ir Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių. Grupei vadovaus KASP štabo karininkas majoras Rytis Raudonis.

Kaip tvirtinama, Lietuva "teikia paramą Ukrainos vykdomoms reformoms karinio mokymo ir rengimo srityje, padeda taikyti vakarietiškus standartus Ukrainos kariuomenėje, siekiančioje didinti tarpusavio sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis".

Be to, siekdama artinti Ukrainos kariuomenę prie vakarietiškų standartų ir suteikti galimybę mokytis dirbti pagal NATO procedūras, Lietuva kviečia Ukrainos karius mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiemet Lietuvos kariai ir toliau dalyvaus kitose tarptautinėse operacijose. Manoma, kad NATO, ES, JAV ir JT operacijose dalyvaus apie Lietuvos 170 karių.

Lietuva, kaip ir kitos NATO šalys, aktyviai kišasi į konfliktą Rytų Ukrainoje, kuris prasidėjo 2014 metų pavasarį.

Kaip pažymėta Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, NATO teikiama parama Kijevui daro destruktyvų ir provokuojantį poveikį situacijai Ukrainoje, o Šiaurės Atlanto aljansas prisideda prie įtampos didinimo. Tačiau, kaip pabrėžiama Rusijos ministerijoje, NATO, nepaisant visų pažadų remti Kijevą, negalės išspręsti svarbiausių problemų Ukrainoje ir įnešti stabilumo.

Tegai:
kariai, Ukraina, Krašto apsaugos ministerija
Dar šia tema
Kaliningrado srities vadovas atsakė į Lietuvos krašto apsaugos ministro pareiškimus
Lenkija pandemijos metu didina kariuomenę
Nausėda paskelbė apie ekstremalių situacijų valdymo sistemos trūkumus
Londonas

"Dieve, saugok karalienę": Lietuvos parlamentarai aptarė "Brexit" su JK ambasadoriumi

(atnaujinta 22:18 2021.01.22)
Lietuvos parlamentarai mano, kad Britanijos išstojimas iš ES bus proga sustiprinti šalių bendradarbiavimą

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) surengė bendrą susitikimą su Didžiosios Britanijos ambasadoriumi John Brian Olley. Apie tai Facebook pranešė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Posėdžio iniciatyva priklausė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkui Laurynui Kasčiūnui ir pačiam John Brian Olley.

"Jungtinės Karalystės karinis dalyvavimas Baltijos šalyse — pati didžiausia išorinė šios mūsų strateginės partnerės operacija pasaulyje (tūkstantis britų karių, tankai, koviniai sraigtasparniai, 6 kartus dalyvavimas NATO oro policijoje ir kt.). Telieka pasakyti God Save the Quenn ir padaryti viską, kad Brexit, kaip visi sutarėme bendrame posėdyje, būtų ne iššūkis, o dar didesnė galimybė pagilinti mūsų dvišalį bendradarbiavimą užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityje su Jungtine Karalyste", — rašė jis.

Pavilionis taip pat sakė, kad kitą savaitę Užsienio reikalų komitete bus svarstomi ekonominiai santykiai su JK ir galimybė sustiprinti bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikoje.

JK ir Europos Sąjunga baigė pereinamąjį "Brexit" laikotarpį ir įsigaliojo šalių susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo. Didžioji Britanija tapo nepriklausoma po 47 metų narystės ES ir 4,5 metų po "Brexit" referendumo.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad piliečiai, kurie jau yra Jungtinėje Karalystėje ir yra gavę vieną iš dviejų ES piliečiams ir jų šeimos nariams (nuolatiniams ar iš anksto apgyvendintiems) suteiktus gyventojo statusus, nepajus jokių pokyčių.

Tegai:
Lietuva, Didžioji Britanija
Vakcinacija nuo koronaviruso

Dešimtys žmonių Lietuvoje pasiskundė šalutiniu vakcinos nuo COVID-19 poveikiu

(atnaujinta 14:45 2021.01.24)
Pažymima, kad kai kuriems netgi prireikė medicininės pagalbos, tačiau ne hospitalizacijos. Mirties atvejų nebuvo

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Lietuvoje kelios dešimtys žmonių pasiskundė savo sveikatos būkle po vakcinacijos nuo COVID-19, pareiškė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, praneša TASS su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidos priemones.

Anot jos, žmonės skundėsi raumenų skausmu, pykinimu, vėmimu, galvos skausmais, buvo ir tokių, kuriems smarkiai pakilo temperatūra.

Be to, kai kuriems vakcinuotiems dėl šalutinio poveikio prireikė medicininės pagalbos. Mirties atvejų nebuvo užfiksuota.

"Tačiau mes neturime duomenų, kad jiems (vakcinuotiems — Sputnik) prisireikė stacionarizavimo, ilgalaikio gydymo", — pasakė Pilvinienė.

Lietuvoje vakcinacija prasidėjo gruodžio 27 d. Pirmiausia buvo pradėta skiepyti personalą, kovojantį su koronavirusu. Tada buvo pradėta skiepyti kitas gyventojų grupes.

Naujausiais duomenimis, beveik devyni tūkstančiai gyventojų buvo visiškai paskiepyti, o daugiau nei 58 tūkstančiai žmonių gavo pirmąją dozę.

Lietuvoje užregistruota daugiau nei 176 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko virš 119 tūkstančių žmonių, o mirė — 2649.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau pareikalavo iki liepos pradžios užtikrinti masinę respublikos gyventojų vakcinaciją. Kad Lietuva įgytų kolektyvinį imunitetą koronavirusui, reikia paskiepyti 70 procentų gyventojų.

Tegai:
vakcinacija, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Koronaviruso pandemija palyginta su Černobylio katastrofa
Europa nustatė tikslus sukurti kolektyvinį imunitetą koronavirusui
PSO pranešė apie didžiulį koronaviruso vakcinų trūkumą pasaulyje