Teismo salė, archyvinė nuotrauka

Rusija parems savo piliečius teisme, Sausio 13-osios įvykių byloje

56
(atnaujinta 12:01 2017.08.02)
Lietuvoje nuo 2016 metų nagrinėjama 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla, kurioje įtarimai pareikšti daugiau nei 60 Rusijos piliečių

VILNIUS, rugpjūčio 2 — Sputnik. Rusijos visuomenės rūmai siūlo sustiprinti Rusijos piliečių ir tautiečių, kurie kaltinami 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje byloje, apsaugos priemones,  pranešama organizacijos interneto svetainėje.

Sprendimas dėl to buvo priimtas viešųjų svarstymų "1991 metų sausio įvykiai Vilniuje. Tiesa ir prasimanymas. Rusijos piliečių apsaugos nuo nesąžiningo teismo proceso Lietuvoje priemonės" metu Visuomenės rūmuose rugpjūčio 1 dieną.

"Šiuo metu vyksta teismo procesas 65 Rusijos piliečių atžvilgiu, jie kaltinami nusikaltimais žmoniškumui, už kuriuos numatoma ilgo laikotarpio laisvės atėmimo bausmė ir net laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Lietuvos tikslas aiškus — apkaltinti Rusiją visais įmanomais nusikaltimais. Žinoma, čia aiškiai pastebimas ir informacinio karo elementas", — teigiama Visuomenės rūmuose.

Svarstymų dalyviai patvirtino, kad Lietuvos generalinė prokuratūra atliko šališką, politiškai motyvuotą ir akivaizdžiai kaltinamąjį tyrimą, nukreiptą į buvusius Sovietų Sąjungos specialiųjų padalinių karius ir pareigūnus, kurie atliko savo pareigą ginti konstitucinę santvarką ir išsaugoti viešąją tvarką Lietuvos teritorijoje 1991 metų sausį dėl politinės padėties paūmėjimo šioje respublikoje.

Priminsime, kad po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną, 1991 metų sausį šalyje prasidėjo nesankcionuotos protesto akcijos, į Lietuvą buvo įvesti specialiųjų pajėgų kariai. Sausio 13-osios naktį Sovietų šarvuočių kolona važiavo Vilniaus centro link.

Pasak Lietuvos valdžios institucijų, 1991 metų sausio 13-osios naktį, TSRS daliniams puolant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Bylos dėl 1991 metų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto svarstymai prasidėjo 2016 metų sausį. Planuojama, kad posėdžiai tęsis iki 2017 metų gruodžio. Iš viso byloje kaltinami 65 asmenys, juos gina daugiau kaip 100 advokatų.

Rusijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl "taip vadinamosios sausio 13-osios bylos" 1991 metų įvykių, pavadinusi šį procesą šališku teismu ir istorijos falsifikacija.

56
Tegai:
Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-osios byla, Rusija, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla (83)
Dar šia tema
Nukentėjusieji Sausio 13-osios byloje gaus nemokamą teisinę pagalbą
Gorbačiovas neketina dalyvauti Sausio 13-osios bylos procese
Kruvino sausio kadrai: Vilniaus televizijos bokšto šturmas
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 08:07 2020.07.12)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Lėktuvo salonas

Paaiškėjo, kokia yra rizika užsikrėsti COVID-19 lėktuve

(atnaujinta 13:04 2020.07.12)
Anot kelionių eksperto, lėktuve laikytis socialinio atstumo praktiškai neįmanoma ir skrydžio metu valgantys žmonės nedėvi jokių apsauginių priemonių

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Orlaivyje dėl kai kurių teikiamų paslaugų ir neįmanomo socialinio atstumo padidėja koronaviruso užkrėtimo rizika. Tai pareiškė kelionių ekspertas Simonas Kalderis, praneša "Express".

Anot jo, oro linijų darbuotojams pristatant maistą ir gėrimus, keleiviai nusiima apsaugines kaukes. Todėl skrydžio metu jie praktiškai nenaudoja asmeninių apsaugos priemonių.

Be to, lėktuve socialinis atstumas praktiškai neįmanomas, pabrėžė ekspertas.

"Jei jums nepatinka idėja būti arti kitų žmonių, kurių nepažįstate, tada tiesiog niekur neskraidykite", — sakė jis.

Kartu jis pažymėjo, kad jau neišvengiama tai, jog reikia pradėti keliauti ir dirbti.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 559 tūkst. žmonių.

Tegai:
rizika, koronavirusas, lėktuvas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Gydytojas palygino COVID-19 situaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje
Mokslininkai atrado neįprastą būdą diagnozuoti koronavirusą