Informacinės technologijos, archyvinė nuotrauka

Seimo nariai siekia uždrausti Rusijos gamybos informacines technologijas

53
Seimo narių manymu, Rusijos gamybos informacinių technologijų naudojimas valstybinėse įstaigose gali atverti kelią kibernetinėms atakoms

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Konservatoriai siūlo iš naujo išnagrinėti Rusijos gamybos informacinių technologijų naudojimą Lietuvoje klausimą, pranešė Seimo spaudos tarnyba.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis ir Audronius Ažubalis kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį dėl Lietuvoje naudojamų su Rusijos žvalgyba sietinų informacinių technologijų.

Seimo nariai prašo įvertinti, koks yra rusiškų informacinių technologijų ir programinės įrangos naudojimo valstybės institucijose, įstaigose, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse ir kritinės infrastruktūros objektų valdyme mastas. Taip pat konservatoriai klausia, ar renkantis reikiamą programinę įrangą, saugos sistemas remiamasi kompetentingų institucijų rekomendacijomis ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimais.

Be to, Seimo nariai siūlo nustatyti aiškius programinės įrangos ir kitų informacinių technologijų įsigijimo kriterijus perkančioms organizacijoms.

"Kai kurios valstybinės institucijos vis dar naudoja nesaugią rusišką programinę įrangą. Pavyzdžiui, Policijos departamentas nuo 2006 metų naudoja "1S: Organizacija" platformos pagrindu sukurtos finansų apskaitos sistemos modulius. Tuo metu Ukrainoje ši programinė įranga, nustačius, kad ji yra naudojama Rusijos žvalgybos vykdomam šnipinėjimui, jau yra uždrausta," — teigė Kasčiūnas.

Pavilionio teigimu, "1S" programinę įrangą naudoja ir Rusijos Federacijos gynybos ministerija, taip pat Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba, ir ją rekomenduoja diegti savo padaliniams. Taip pat yra žinoma, kad FSB su "1S" sukūrusia kompanija vykdo programą "Jaunieji FSB programuotojai".

Ažubalis teigė, kad taip netiesiogiai finansuojamas su Rusijos žvalgyba susijęs informacinių technologijų tinklas.

"Manytina, kad tokios programinės įrangos kaip "1S" ar "Kaspersky", kurios kūrėjai siejami su Rusijos žvalgybos tarnybomis, naudojimas valstybės institucijose ir įstaigose kelia grėsmę šalies kibernetiniam saugumui — tiek dėl kibernetinio šnipinėjimo, t. y. Rusiją dominančios informacijos rinkimo, duomenų perėmimo, tiek dėl kibernetinių atakų galimybių, panaudojant tam tikrą infrastruktūrą, programas, ypač žinant, kad iš Rusijos prieš Lietuvą buvo surengta ne viena kibernetinė ataka. Tokios programinės įrangos naudojimas Lietuvoje reiškia, kad iš esmės yra netiesiogiai finansuojamas su Rusijos žvalgybos tarnybomis susijęs informacinių technologijų sektorius," — sakė Ažubalis.

Parlamentarai atkreipė dėmesį ir į situaciją įmonėje "Lietuvos geležinkeliai". Ši valstybės įmonė jau penkerius metus naudoja Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui priklausančios "Iževsko radijo gamyklos" saugos sistemą "Klub-U". Ji buvo įdiegta visuose lokomotyvuose, modernizuojant Lietuvos geležinkelių ryšio sistemą. Naudojant rusišką palydovinę navigacijos sistemą GLONASS ne tik nustatomos lokomotyvų koordinatės, bet ir judėjimo parametrai (koordinatės ir greitis). Be to, taip Rusija gali kontroliuoti prieigą prie duomenų tam tikrame regione arba sumažinti jų tikslumą.

Liepos mėnesį Kasčiūnas jau kreipėsi su prašymu įtraukti kompaniją "Kaspersky Lab" į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Lietuvos gynybos prioritetai — iškreipta tikrovė >>

Metų pradžioje Lietuvos valstybės saugumo departamentas atsisakė steigti duomenų centrą dėl dažnų kibernetinių atakų. Tuo metu vyriausybinė komisija, remdamasi VSD duomenimis, priėmė neigiamą išvadą dėl bendrovės "Arcus Novus" projekto. Įmonė buvo kaltinama ketinimais duomenų centrą šviesolaidžių linijomis sujungti su Rusija, o taip centras gali būti prijungtas prie Rusijos federalinės saugumo tarnybos tinklo.

Duomenų centro projektą ketino plėtoti "Arcus Novus" antrinė įmonė "AmberCore DC". Šios bendrovės vyriausybinės komisijos išvadą apskundė teismui.

53
Tegai:
programinė įranga, informacinės technologijos, kibernetinės atakos, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas, Lietuva
Dar šia tema
Grybauskaitė pakvietė slovėnus į pratybas "Kibernetinis skydas"
Kaip apsisaugoti nuo kibernetinės atakos "WannaCry"
Lietuvą užpuolė virusas-plėšikas "Petya"
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Dalios Grybauskaitės inauguracija, 2009 metų liepos 12

Kokia šiandien diena: liepos 12-osios šventės

(atnaujinta 14:17 2020.07.11)
Liepos 12 dieną savo vardadienius mini Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas

Liepos 12 yra 193-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais, keliamaisiais metais — 194-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1909 metais Čikagoje pradėtas leisti pasaulio lietuvių dienraštis "Draugas".  Tarp emigrantų iš Lietuvos pradėtas leisti laikraštis tapo visų lietuviškų periodinių spaudinių rekordininku — tai ilgiausiai be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis pasaulyje. Šiuo metu laikraštis, kurio redakcija įsikūrusi Čikagoje, išeina tris kartus per savaitę.

1990 metų liepos 12 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas paskelbė kreipimąsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriuo kvietė "panaikinti neteisėtą 1940 metų rugpjūčio 3 dienos TSRS įstatymą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS ir derybomis atkurti tarpvalstybinius santykius, kurių pagrindus padėjo 1920 metų taikos sutartis".

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje ši diena svarbi tuo, kad 2009 metais buvo inauguruota pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris Dalia Grybauskaitė.  Simboliška  tai, kad per tūkstantį Lietuvos metų (tuo metu buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis jubiliejus) tai pirmoji sava moteris prie mūsų šalies vairo. Iki tol Lietuvą ir lietuvius yra valdžiusi viena moteris — Rusijos valdovė Jekaterina II, kuri nukariautą Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė 1795-1796 metais Lietuvoje taip pat būta stiprių ir įtakingų moterų, bet nei Lietuvos-Voluinės sutartyje (1219 metais) minima kunigaikštienė Plikienė, nei karalienės Morta ir Bona Sforca ar Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio (1920 metais) pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė niekados nebuvo faktinėmis Lietuvos vadovėmis.

Vardadienius šią dieną švęs Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai