Kibernetinis saugumas, archyvinė nuotrauka

Lietuva ieško kuo pakeisti Rusijos programinę įrangą

82
(atnaujinta 14:15 2017.08.12)
Krašto apsaugos viceministras Kerza teigia, kad Rusijos programinė įranga palieka spragas, kurios leidžia įsilaužti į sistemą

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Kibernetinio saugumo specialistai šiuo metu ieško, kuo pakeisti valstybės institucijose naudojamą nesaugią su Rusija siejamą programinę įrangą. Ji palieka spragas, leidžiančias įsilaužti į sistemas, praneša RIA Novosti su nuoroda į  krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos intervių agentūrai BNS.

"Žinoma atvejų, kai yra įtartinų programinių įrangų. <…> Pastebima, kad yra paliktos priemonės prisijungti, o kai prisijungia, spėk, ką jie daro, kaip jie kontroliuoja. Tie vartai yra užverti, bet panašu, kad kažkas turi raktą. Ir jei kažkas turi raktą, gali ateiti ir tuos duomenis pakeisti", — sakė Kerza.

Jis nenurodė, kurioms institucijoms kyla tokia grėsmė ar kokia įranga ją kelia, tačiau sakė, kad ji siejama su Rusija. Spragos, anot viceministro, aptiktos ne šiemet, pati minima programinė įranga dar nepakeista, bet prieiga prie sistemų apribota.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis ir Audronius Ažubalis kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį dėl Lietuvoje naudojamų su Rusijos žvalgyba sietinų informacinių technologijų.

Konservatoriai nurodė, kad Lietuvos Policijos departamentas nuo 2006 metų naudoja "1S: Organizacija" platformos pagrindu sukurtos finansų apskaitos sistemos modulius. Jų teigimu, ši programinė įranga uždrausta, kai Federalinė saugumo tarnyba nustatė, kad ją Rusijos žvalgyba galėjo naudoti šnipinėti.

Tuo pat metu parlamentarai atkreipė dėmesį ir į situaciją įmonėje "Lietuvos geležinkeliai". Ši valstybės įmonė jau penkerius metus naudoja Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui priklausančios "Iževsko radijo gamyklos" saugos sistemą "Klub-U". Ji buvo įdiegta visuose lokomotyvuose, modernizuojant Lietuvos geležinkelių ryšio sistemą. Naudojant rusišką palydovinę navigacijos sistemą GLONASS ne tik nustatomos lokomotyvų koordinatės, bet ir judėjimo parametrai (koordinatės ir greitis). Be to, taip Rusija gali kontroliuoti prieigą prie duomenų tam tikrame regione arba sumažinti jų tikslumą.

Kerza sako, kad specialistai dar vertins šių sistemų saugumą. Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos direktorius Darius Adomaitis teigė, kad minimos sistemos kol kas nėra išanalizuotos, tačiau jau pateikta rekomendacija nenaudoti rusiškos kompanijos "Kaspersky" kuriamos antivirusinės programos.

Liepos mėnesį Kasčiūnas jau kreipėsi su prašymu įtraukti kompaniją "Kaspersky Lab" į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Lietuvos gynybos prioritetai — iškreipta tikrovė >>

Metų pradžioje Lietuvos valstybės saugumo departamentas atsisakė steigti duomenų centrą dėl dažnų kibernetinių atakų. Tuo metu vyriausybinė komisija, remdamasi VSD duomenimis, priėmė neigiamą išvadą dėl bendrovės "Arcus Novus" projekto. Įmonė buvo kaltinama ketinimais duomenų centrą šviesolaidžių linijomis sujungti su Rusija, o taip centras gali būti prijungtas prie Rusijos federalinės saugumo tarnybos tinklo.

Duomenų centro projektą ketino plėtoti "Arcus Novus" antrinė įmonė "AmberCore DC". Šios bendrovės vyriausybinės komisijos išvadą apskundė teismui.

82
Tegai:
programinė įranga, kibernetinis saugumas, kibernetinės atakos
Dar šia tema
Lietuvos bankas susirūpinęs galimomis kibernetinėmis atakomis
Kaip apsisaugoti nuo kibernetinės atakos "WannaCry"
Lietuvą užpuolė virusas-plėšikas "Petya"
Teismas, archyvinė nuotrauka

Teismas atsisakė priimti LLRA-KŠS skundą dėl Panerių-Grigiškių apygardos rezultatų

(atnaujinta 09:01 2020.10.23)
LLRA-KŠS atstovai prašė VRK panaikinti rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir perskaičiuoti balsus visoje Lietuvoje

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė priimti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos skundą, kuriuo prašyta panaikinti rinkimų rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje, praneša VRK spaudos tarnyba.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjų siekis užginčyti įvykusio balsavimo rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir panaikinti minėto VRK sprendimą turėjo būti pateikiamas iki balsavimo pabaigos ir nėra priskirtinas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl atsisakė priimti pareiškėjų skundą. 

LLRA-KŠS ir Darbo partijos atstovai dėl anksčiau šią savaitę nustatytų pažeidimų prašė VRK panaikinti rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir perskaičiuoti balsus visoje Lietuvoje.

Konservatorė Agnė Bilotaitė (29,27 % balsų) ir Laisvės partijos kandidatė Rita Balčiūnienė (11,92 %) minėtoje  apygardoje pateko į antrąjį turą. Trečią vietą užėmė LLRA-KŠS atstovė Renata Cytacka, surinkusi 11,22 % balsų.

Pasak politikų, abejonių kelia biuleteniai, rasti balsadėžėse be antspaudų, didelis negaliojančių biuletenių skaičius ir tai, kad reitingo balai keliuose biuleteniuose buvo užrašyti tuo pačiu rašikliu, ta pačia ranka.

Trakų Vokės apylinkėje ir Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje nustatyta, kad maždaug dešimtadalis visų balsų nebuvo suskaičiuoti arba suskaičiuoti netinkamai. VRK atleido šios apygardos rinkimų komisijos pirmininką dėl prastos rinkimų darbo organizavimo kokybės.

Antrasis Lietuvos Seimo rinkimų turas vyks sekmadienį, spalio 25 dieną.

Tegai:
teismas, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Lietuvos lenkų partija išpuolius prieš Tomaševskį palygino su Hitlerio retorika
"Lenkų klausimas" Lietuvoje. Kas atsakingas už neapykantos kurstymą?
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja papasakojo apie savo gyvenimo sąlygas Lietuvoje

(atnaujinta 20:34 2020.10.22)
Moteris interviu metu taip pat pasakojo, ką sakė savo vaikams apie persikėlimą į kaimyninę respubliką

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja teigė, kad butas, kuriame ji gyvena su vaikais Lietuvoje, mokamas per labdaros fondus. Apie tai ji pasakojo laidoje "A, pogovorit?" žurnalistei Irinai Šichman.

Tichanovskajos paklausta, ar ji nuomojasi būstą, ar jį suteikė vyriausybė.

"Tai labdaros fondai. Aš gyvenu su vaikais, jie eina į mokyklą", — sakė moteris.

Pasak Tichanovskajos, ji persikėlimą į Lietuvą vaikams paaiškino siedama situaciją su koronavirusu. Taip pat ji priduria, kad ši istorija iš dalies skirta jauniausiai dukrai paaiškinti, kodėl jie nelanko darželio.

"Baltarusijoje turime koronavirusą ir išvažiavome iš ten, kad nesusirgtume", — paaiškino ji.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Tichanovskaja.

Po rinkimų Tichanovskaja išvyko į Lietuvą. O Baltarusijoje jos iniciatyva opozicija sukūrė Koordinacinę tarybą (KT). Opozicija Tichanovskają laiko išrinktąja vadove, reikalauja skirti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia.

Pirmosiomis protestų Baltarusijoje dienomis veiksmai virto smurtiniais protestuotojų ir teisėsaugos institucijų susidūrimais. Opozicija ragina tęsti protestus, valdžia reikalauja nutraukti neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga priėmė keletą sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms, kurias tada palaikė Šveicarija, kuri nėra ES narė, tačiau laikėsi jos sankcijų politikos.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad vykstantys protestai šalyje koordinuojami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad riaušėms vadovauja JAV, o europiečiai "žaidžia išvien". Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Tegai:
politika, Lietuva, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Sustabdykite lėktuvą, Briuselis nori išlipti — ES užsienio politikos kančios
"Liko penkios dienos". Tichanovskaja kreipėsi į Baltarusijos jėgos struktūras