Seimas, archyvinė nuotrauka

Seimo narė: premjero Skvernelio reitingas nukrito dėl neįvykdytų pažadų

23
(atnaujinta 08:34 2017.08.19)
Seimo TS-LKD frakcijos narės Ingridos Šimonytės teigimu, valdančiųjų reitingus smukdo nesugebėjimas pateisinti žmonėnių lūkesčių

VILNIUS, rugpjūčio 18 Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Ingrida Šimonytė teigia, kad žmonių pasitikėjimo reitingas suteiktas ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui dramatiškai nukrito dėl pačios valdančiosios daugumos sukeltų visuomenės lūkesčių pokyčiams, kai tuo metu faktiškai pokyčiai vyksta lėtai ar net išvis nevyksta niekas, išskyrus pradines diskusijas, praneša Seimas.

Taip Šimonytė pakomentavo žiniasklaidoje pasirodžiusius naujausius gyventojų apklausos duomenis penktadienio "Žinių radijo" laidoje "Opozicija".

"Man atrodo, kad tai yra viena iš mūsų politinio pasirinkimo bėdų: žmonės ieško ne tų, kurie geriausiai atstovautų jų interesus vertindami programas ar darbus praeityje, bet ieško emocinio ryšio su politikais, tą ryšį sukuria, paskui tas ryšys nepasiteisina, nes čia yra visai kitokio pobūdžio santykiai nei draugystė ar meilė ir todėl tie reitingai labai greitai pradeda kristi, kadangi kaip ten bebūtų, objektyviai sprendžiant, dideli dalykai ar labai dideli dalykai valstybėje labai greitai nepasidaro", — sakė Šimonytė.

"Kita vertus, žmogaus aspektas taip pat yra. Nepabijokime to žodžio, bet dabartinis premjeras kartais leidžia sau tokius dalykus, kurie ir jo simpatikams nelabai patiktų: ir pokšteliai, ir pastebėjimai, truputėlį balansuojantys ant kazarmų humoro ribos. Tai taip pat galėjo turėti įtakos. Bet pradinis reitingas, tas milžiniškas, kurį sukūrė valstiečių ir žaliųjų banga per rinkimus, parodo vieną: kai pakyli labai aukštai, pagreitis taip pat atsiranda labai didelis", — pridūrė Šimonytė.

Priminsime, kad šių metų kovą (kai "valstiečiai" dar daug nenuveikė) — Skvernelio reitingas augo, jau po mėnesio (kai veikla suaktyvėjo) — Skvernelio reitingai nustojo augti, o dar po mėnesio — jau tendencija: Skvernelio ir Karbauskio reitingai ritasi žemyn.

Komentuodama vis dar neaiškų tolimesnį koalicijos likimą, parlamentarė teigė, kad dideli socialdemokratų reikalavimai apsunkina derybas dėl tolimesnio koalicijos likimo, taip pat šiuo aspektu sprendžiasi ir socialdemokratų pirmininko lyderystės klausimas.

"Tikrai laukia gana sudėtingi išbandymai biudžetu ir ta vadinamąja mokesčių reforma, kurios ten iš tikrųjų nėra. Dabartinius socialdemokratų reikalavimus įgyvendinti reikšminga dalimi ir labai greitai yra labai sudėtinga arba valdantiesiems reikėtų imtis ir kitų didelių pokyčių. Kaip bus toliau, man  sunku pasakyti. Juolab, kad LSDP frakcija Seime tikrai stengsis visais būdais išlaikyti koaliciją taip, kaip yra dabar, na, ar bent jau didžioji frakcijos dalis stengsis", — pažymėjo Šimonytė.  

Pasak Šimonytės, socialdemokratų pasiūlytos reformos yra labai paprastos: "čia daugiau pinigų, ten daugiau pinigų, tam daugiau pinigų, o iš kur paimti visų šitų pinigų — tai ne mūsų reikalas, tegul galvoja finansų ministras ir premjeras".  

"Nuomonės susikirsti gali ties bet kuriais dalykais, nes jei Vyriausybė bandytų kažkaip įgyvendinti didžiąją dalį ar bent pusę visų pasiūlymų, tada reikėtų labai sukti galvą, ką daryti su kitomis vykstančiomis ir nevykstančiomis reformomis, ir kaip viską suderinti. Aišku, manau, kad vis tiek bus dedamos pastangos, gal kažkokiais daliniais sprendimais išsaugoti savo veidą šioje diskusijoje ir kažkokį sprendimą priimti. Bet, žinoma, jei socialdemokratų partijos skyriai labai griežtai pasisakys už koalicijos palikimą, jų frakcija Seime atrodys labai įdomiai bandydama tą koaliciją išlaikyti", — sakė Šimonytė.

Politinė situacija pradės aiškėti rudenį, prasidėjus Seimo sesijai.

23
Tegai:
reitingas, Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Seimas, Ingrida Šimonytė, Saulius Skvernelis, Lietuva
Dar šia tema
Netrukus prezidento rinkimai: socdemai deda viltis į pigius produktus
"Valstiečių" partijos perspektyvos
Lietuvos politikos šachmatų partija nesuteikia vilčių geresniam gyvenimui
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis

Karbauskis pristatė leidinį apie Landsbergius ir kitus "neliečiamuosius" Lietuvoje

(atnaujinta 10:55 2020.09.19)
"Valstiečių" lyderis leidinyje surinko informaciją, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pristatė savo leidinį, kuriame surinko visus praėjusius ketverius metus jo viešintus epizodus apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą".

Apie tai politikas parašė savo Facebook paskyroje. Leidinys gavo pavadinimą "Neliečiamieji".

Karbauskis pažymėjo, jog jaučia pareigą pasakyti žmonėms, kodėl jo partijos atstovų nemėgsta "Landsbergiai, konservatoriai ir jiems pataikaujančios partijos, pradedant liberalais, baigiant Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais, kurie tapo konservatorių satelitine partija".

"Žmonės turi žinoti, kas sieja Landsbergių šeimos verslą, konservatorių partiją su privačiais pensijų fondais; kaip buvo padaryta milžiniška žala valstybei, žmonėms, ekonomikai nesąžiningai vystant šaliai reikalingus strateginius projektus, kaip iš jų vystymo buvo ciniškai pelnomasi, visiškai negalvojant nei apie projektų reikšmę valstybei, nei apie atsakomybę prieš Lietuvos žmones", — pareiškė politikas.

"Neliečiamaisiais", pasak Karbauskio, valdantieji dar pernai pradėjo vadinti Landsbergius, "iškiliausius" konservatorius, Dalią Grybauskaitę, Roką Masiulį ir kitus "elito" atstovus, nes bandydami kelti viešai problemas, jiems aiškiai buvo leidžiama suprasti, kad dėl kai kurių valstybei galimai didelę žalą padariusių projektų, kuriuose sukosi "neliečiamieji", negalima pradėti tyrimų.

Politikas pažymėjo, jog leidinyje pasidalijo informacija, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai", nes visa tai valdantieji anksčiau viešino socialiniuose tinkluose, viešai kėlė klausimus, tačiau didžiosios žiniasklaidos dėmesio tai nesulaukė.

"Net neabejoju, kad po šio leidinio pasirodymo konservatoriai mus vėl ims kaltinti, kad dirbam ne Lietuvai, tačiau man per šiuos metus kilo taip pat daug klausimų. Pavyzdžiui, o kam gi dirba jie, nes visur, kur jie pasirodydavo, pasibaigdavo nuostoliais, pradedant Mažeikių naftos pardavimu, baigiant SGD projekto įgyvendinimu? Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad tokio masto dalykai dėjosi mūsų valstybėje, kol nepradėjo liudyti Grybauskaitės valdomos prezidentūros užtildyti prokurorai. Jie negalėjo apginti jūsų bei valstybės interesų, nes jiems neleista to padaryti. Jiems neleista tirti, kaip "neliečiamieji" ir jų statytiniai viena ranka švaistė valstybės milijonus konsultacijoms, perkant orą, o kita — iš esmės tuo pat metu nurėžinėjo pensijas ir kitas žmonių pajamas, kurie turėjo padengti "neliečiamųjų" padarytus nuostolius", — pažymi Karbauskis.

Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis, Lietuva
Lietuvos ir Baltarusijos pasienis, archyvinė nuotrauka

Lietuvos VSAT pranešė, kad pasienyje su Baltarusija darbas vyksta kaip įprasta

(atnaujinta 15:11 2020.09.19)
Kaip pažymėjo tarnybos atstovas, visi keturi tarptautiniai sienos perėjimo punktai veikia be pokyčių

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Situacija pasienyje su Baltarusija kontrolės punktų susidariusios vilkikų eilės neviršija įprastų, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, praneša TASS.

Pasak Mišučio, tradiciškai iš keturių pasienio punktų su Baltarusija ilgiausia vilkikų eilė yra susidariusi Medininkų pasienio kontrolės punkte, lengvųjų automobilių eilių nėra nei viename.

Jis pabrėžė, kad situacija yra normali, pralaidumas normalus.

Šeštadienį Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susikaupė daugiau nei 270 sunkvežimių. Baltarusijos pusėje padėtis palankesnė.

Ketvirtadienį Baltarusijos lyderis paskelbė priverstinį "valstybės sienos uždarymą iš Vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprino sienos su Ukraina apsaugą.

Vėliau, penktadienį, Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys postai veikia įprastu režimu. Oficialus Baltarusijos valstybės sienos komiteto atstovas Antonas Byčkovskis teigė, kad Baltarusijos valstybės sienos apsauga vykdoma sustiprintos pasienio tarnybos ir sienos kontrolės režimu, naudojant taktinius rezervus.

Tegai:
pasienis, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susikaupė sunkvežimių eilės