Antena, archyvinė nuotrauka

Lietuva pradeda "laisvojo radijo" transliaciją rusų ir baltarusių kalbomis

98
(atnaujinta 15:23 2017.08.31)
JAV valdžia perduoda Lietuvai ilgo nuotolio vidurinių bangų siųstuvą, kuris transliuos "Laisvosios Europos" ir "Laisvės radijo" programas rusų ir baltarusių kalbomis

VILNIUS, rugpjūčio 26 — Sputnik. Rugpjūčio 29 dieną vyks iškilmingas renginys, kurio metu Lietuvos Respublikai bus perduotas JAV ilgo nuotolio vidurinių bangų siųstuvas, pranešė Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Nautel NX-200 tipo radijo siųstuvu, įrengtu Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) Viešintų stotyje (Anykščių rajone), bus transliuojamos Laisvosios Europos/Laisvės radijo programos rusų ir baltarusių kalba, skirtos Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos auditorijai.

Šis 200kw pajėgumo siųstuvas pakeis 75kw galios senąjį siųstuvą, kuris Sitkūnuose (Kauno rajonas) veikė daugiau nei 40 metų.

Oficialioje siųstuvo inauguracijos dalyje dalyvaus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, JAV Transliacijų valdytojų tarybos (BBG) techninių ir informavimo tarnybų pasaulyje vadovas André Mendesas, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Seimo nariai, vyriausybinių institucijų, JAV ambasados Lietuvoje atstovai.

Renginys vyks Lietuvos radijo ir televizijos centre (Sausio 13-osios gatvė 10) ir presidės 15:00 valandą.

Anksčiau Vokietija jau skelbė, kad planuoja bendradarbiauti su Baltijos šalimis, siekiant bendrai kovoti su "Rusijos propaganda".

Vokietijos užsienio reikalų ministerija jau skelbė, kad Berlynas planuoja suteikti pagalbą Lietuvai, Latvijai ir Estijai įkurti alternatyvią žiniasklaidą rusų kalba.

"Mes norime padėti mūsų partneriams Baltijos šalyse kovoti su sistemine dezinformacija. Šiam tikslui mes padedame įkurti  žiniasklaidą, radiją ir televiziją rusų kalba ir siekiame padaryti šią žiniasklaidą patrauklia rusakalbiams Baltijos valstybių gyventojams", — pareiškė Vokietijos URM vadovas Martinas Šeferis.

Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Rusija vykdo informacinį karą prieš ES.

Dokumentas tvirtina, kad  RT ir Sputnik žiniasklaida kelia didžiausią grėsmę.

Sputnik paviljonas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Даничев

Rezoliucija skelbia, kad Rusija "agresyviai naudoja platų įrankių ir priemonių spektrą, pavyzdžiui, specialius fondus ("Russkiy mir"), daugiakalbius televizijos kanalus ("Russia Today", RIA Novosti), naujienų agentūrą ("Sputnik"), socialinius ir religinius susivienijimus (įskaitant Stačiatikių bažnyčią), socialinę žiniasklaidą ir internetinius trolius, puolančius Vakarų vertybes, skaldančius Europą, užtikrinančius vidaus paramą ir sudarančius įspūdį, kad Rytų partnerystės šalys nepakankamai išsivysčiusios".

Dokumente pažymima, kad "didelė Rusijos strateginių komunikacijų dalis" skirta atskirų Vidurio ir Rytų Europos šalių pristatymui kaip tradicinės Rusijos įtakos sfera. Taip pat pažymima, kad vienas iš strateginių tikslų yra "istorijos falsifikacija".

Be to, dokumente pabrėžiama, kad Rusija savanaudiškais tikslais naudoja "tarptautinės teisės pagrindų tokiose srityse, kaip kibernetinis saugumas, nebuvimą". 

Už rezoliuciją balsavo 691 europarlamentarų, už rezoliucijos palaikymą nubalsavo 304 žmonių, prieš — 179, susilaikė — 208.

98
Tegai:
rusiška propaganda, radijas, transliavimas, Laisvoji Europa, Laisvės radijas, Lietuva
Dar šia tema
Baltic News Service nutraukė sutartį su Sputnik dėl alternatyvaus požiūrio
Rusijos televizijos kanalai vėl draudžiami
Ritualiniai veksmai: VGTRK apie Lietuvos grasinimus uždrausti rusiškus kanalus
Gitanas Nausėda

"Euforijai nėra laiko": Lietuvos prezidentas kreipėsi į naujuosius Seimo narius

(atnaujinta 12:13 2020.10.28)
Valstybės vadovas teigė, kad jie turi pateisinti už juos balsavusių žmonių pasitikėjimą

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į naujai išrinktus lyderius ir teigė, kad būsima vyriausybė turėtų pradėti kuo greičiau vykdyti koronaviruso pandemijos valdymo planą. Tai jis pareiškė trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje.

Jis pasveikino naujojo Seimo narius ir kartu pažymėjo, kad porinkiminei euforijai paprasčiausiai nėra laiko. Lietuvos vadovas paragino suformuoti vyriausybę ir savo ruožtu žadėjo pagalbą valdant koronaviruso krizę.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Президент Литвы Гитанас Науседа

"Netrukus mūsų laukia atsakingas darbas — suformuoti Vyriausybę, kuri būtų tvari, turėtų stiprią politinę atramą ir pajėgtų vykdyti realias, o ne popierines reformas. Visuomenės, o ne siaurų interesų grupių gynimas, ryžto siekti pokyčių svarbiausiose srityse, nesumeluotas dėmesys žmogui, kompetencija, sąžiningumas — pagrindiniai kriterijai, kuriuos kelsiu būsimos Vyriausybės nariams", — sakė prezidentas.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Президент Литвы Гитанас Науседа

Nausėda pridūrė, kad sklandus valdžios perdavimas ir priėmimas yra ypač svarbus šiandien. Jis priminė, kad naujieji valdantieji turi pateisinti rinkėjų pasitikėjimą.

"Lietuvos žmonės į jus sudėjo savo viltis ir pasitikėjimą, norą, kad būtų sprendžiamos visuomenę slegiančios problemos. Tik nuo jūsų priklauso, ar šis pasitikėjimas bus pateisintas", — sakė valstybės vadovas.

Prezidentas priminė, kad siekia visos Lietuvos žmonių gerovės. Nausėda mano, kad respublika turi kovoti su nelygybe, socialine atskirtimi, teikti aukštos kokybės viešąsias paslaugas, kurios būtų vienodai prieinamos visiems, ir investuoti į ateitį.

Pirmasis ir antrasis Seimas rinkimų turas vyko spalio 11 ir 25 dienomis. Šešios partijos sugebėjo įveikti penkių procentų barjerą. Tai yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

2016 metais rinkimus laimėjo "valstiečiai", kurie šįkart pralaimėjo konservatoriams.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimas, Gitanas Nausėda
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Valdemaras Tomaševskis, archyvinė nuotrauka

LLRA-KŠS kreipėsi į Seimą ir prezidentą dėl įstatymo pažeidimų Seimo rinkimuose

(atnaujinta 09:12 2020.10.28)
LLRA-KŠS kreipėsi į Lietuvos prezidentą bei Seimą, prašydama pripažinti Seimo rinkimus negaliojančiais dėl šiurkščių tiek Seimo rinkimų įstatymo, tiek kitų įstatymų pažeidimų

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai įteikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (KT) dėl šiurkščių įstatymų pažeidimų 2020 metų Seimo rinkimuose, rašoma partijos svetainėje.

Seimo rinkimų įstatyme numatyta, kad prezidentas ir Seimas, gavę skundą, gali per 48 valandas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų.

KT įvertina, ar pažeidimai padaryti. Jeigu nustatoma, kad pažeidimai buvo šiurkštūs ir turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, sprendimą dėl rezultatų panaikinimo ar tikrų galutinių rezultatų nustatymo priima Seimas.

LLRA-KŠS spalio viduryje kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama, kad dėl šiurkščių pažeidimų Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje būtų pripažinti negaliojančiais.

Vėliau partija kreipėsi ir į Lietuvos vyriausiąjį administraciją teismą (LVAT), prašydama pripažinti Seimo rinkimus Panerių-Grigiškių apygardoje negaliojančiais. LVAT skundo nepriėmė, nes, kaip teigė, jis nagrinėja skundus tik dėl tokių VRK sprendimų, kurie yra priimti iki balsavimo pabaigos, o rinkimų rezultatai skundžiami kita tvarka.

Pranešime taip pat pabrėžiama, kad žurnalistas Andrius Tapinas Facebook prieš Seimo rinkimus paskelbė akciją "Viso gero, Woldemortai", ja raginta aktyviai dalyvauti Seimo rinkimuose, kad mažėtų procentinė LLRA-KŠS balsų dalis, nurodė sąskaitą, į kurią pervedant pinigus buvo galima paremti kampaniją.

Vėliau jis pranešė, kad iš viso surinkta 15 tūkst. eurų. 300 tūkst. vienetų leidinio "Viso gero, Woldemortai" spaudos darbai kainavo 5 tūkst. eurų, rinkimų stebėtojų kuro ir transporto išlaidos — 1,2 tūkst. eurų.

Anksčiau Tomaševskis pateikė Generalinei prokuratūrai skundą dėl Valinsko pasisakymų. Ten pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris padės išsiaiškinti, ar šis pareiškimas yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Apie įvykį jau kalbėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Vyriausybės vadovas pasmerkė Valinską už jo išpuolius ir teigė, kad šis pareiškimas visus sukrėtė ir sukėlė daug klausimų tarptautinėje arenoje. Kreipdamasis į Lietuvos lenkus jis dar kartą pabrėžė, kad tas pareiškimas visiškai neatspindi nei valdžios, nei visuomenės požiūrio.

Savo ruožtu Nausėda taip pat pasmerkė viešus išpuolius prieš Tomaševskį ir pabrėžė, kad jie kenkia visuomenei.

LLRA-KŠS per Seimo rinkimus surinko 4,82 proc. rinkėjų balsų ir, neperkopusi 5 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje, į Seimą nepateko. Trys šios partijos kandidatai išrinkti vienmandatėse apygardose.

Tegai:
Prezidentūra, Seimas, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Dar šia tema
VRK atidėjo sprendimą dėl LLRA-KŠS skundo, susijusio su Seimo rinkimais
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Pavilionis Tomaševskį pavadino "Kremliaus idiotu"
"Reikia dialogo su kaimynais": Tomaševskis davė interviu "Sputnik Lietuva"
Po nesėkmingų Seimo rinkimų Tomaševskis pažadėjo trauktis
Aleksandras Lukašenka

"Štai jums ir reformos". Kodėl Lukašenka prabilo apie terorizmą Baltarusijoje

(atnaujinta 11:58 2020.10.28)
Visuotinis streikas, kuriuo Svetlana Tichanovskaja grasino oficialiajam Minskui, neįvyko. Baltarusija išėjo į darbą. Tuo tarpu Aleksandras Lukašenka grįžo prie savo įprastinės retorikos: jis sako, kad ekonominė sėkmė yra svarbesnė už žadėtas ​​reformas

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Pasitikėjimo jam suteikė JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus skambutis. RIA Novosti autorius Antonas Lisicinas aiškinosi, kas vyksta respublikoje.

Nieko neįvyko

Tichanovskajos ultimatumo terminas baigėsi pirmadienio vakarą. Opozicionierė reikalavo Lukašenkos atsistatydinimo iš respublikos vadovo posto, smurto gatvėse nutraukimo ir visų dėl politinių priežasčių sulaikytų asmenų paleidimo. Ji grasino masiniais nepaklusnumo veiksmais.

Tačiau spalio 26 dienos rytą praktiškai nieko neįvyko. Minsko gatvėse rinkosi nedidelės grupės su baltos-raudonos-baltos spalvos vėliavomis. Kaip įprasta, dirbo būsto ir komunalinių paslaugų teikimo bendrovės, važiavo viešasis transportas, darželiai priėmė vaikus, mokiniai skubėjo į mokyklas, o įmonės pranešė, kad darbas vyksta įprasta tvarka. Masinių protestų veiksmų nebuvo pastebėta ir kituose miestuose.

Nors buvo bandyta streikuoti. Gardine, prie "Gardino azoto" gamyklos įėjimo, teisėsaugos pareigūnai sulaikė apie penkiasdešimt žmonių, kurie ragino streikuoti. Įmonės darbas nebuvo sutrikdytas, piketo iniciatoriai neturėjo nieko bendro su gamyba, tvirtino koncerno "Belneftechim", kuriam priklauso ir "Gardino Azotas", atstovas Aleksandras Tiščenka. "Mes dirbame įprastu režimu", — pabrėžė jis.

"Belorusneft" nepavykusio streiko organizatoriai buvo atleisti — korporaciniame pokalbyje buvo suburta streiko grupė. Penkiolika žmonių pareiškė norą protestuoti, šeši iš jų įrašė vaizdo įrašus su atitinkamais raginimais.

Bendrovės vadovybė bandė įtikinti aktyvistus nusiraminti, tačiau jie liko nepalaužiami. Vakare jie buvo atleisti iš darbo.
Antradienį tapo žinoma apie įvykį su Minsko kardiologinio centro gydytojais. Pirmadienio rytą gydytojai išsirikiavo į vadinamąją solidarumo grandinę sostinės Dzeržinskio prospekte. Jie buvo sulaikyti, paskui paleisti ir nuvyko į darbą. Jie paaiškino, kad išėjo į protesto akciją, bet patys neorganizavo streiko.

Sprogimai, padegimai ir kiti veiksmai

Tuo tarpu Valstybės saugumo komitetas perspėjo, kad į kai kuriuos protestuotojų smurto veiksmus bus reaguojama kaip į terorizmą. Tai įvyko po pranešimo, kad Gomelyje buvo nukenksmintas "panašus į naminę bombą" įtaisas. "Įtaisas" buvo paslėptas po baltos-raudonos-baltos spalvos vėliava.

"Sprogimai, padegimai ir kiti veiksmai, keliantys mirties ar kitų sunkių padarinių pavojų, vykdomi siekiant destabilizuoti viešąją tvarką, yra kvalifikuojami kaip teroro išpuolis", — pažymėjo KGB Tyrimų skyriaus vadovas Konstantinas Byčekas.

Lukašenka taip pat kalbėjo: "Kaip įvertinti tai, kad žmonės jau pasiekė geležinkelį, blokavo automatiką, uždarė bėgius. Tai gali sukelti rimtų geležinkelio avarijų, katastrofų ir žmonių aukų, tai yra organizuotų nusikalstamų grupių veiksmai su terorizmo požymiais".

Tuo tarpu Svetlana Liubeckaja, Atstovų rūmų Nuolatinės teisėkūros komisijos pirmininkė, priminė, kad priimami pasiūlymai dėl Konstitucijos pataisų. Jie turėtų būti siunčiami parlamentui. Galima tik spėlioti, kokie bus šie pokyčiai.

Opozicija reikalavo grįžti prie 1994 metų normų, kai parlamentas turėjo daugiau įgaliojimų, o valstybine kalba buvo laikoma tik baltarusių kalba. Lukašenka prieš tam tikrą laiką paminėjo reformas. Apie tai jis taip pat kalbėjo per pokalbį su opozicijos atstovais KGB kardomojo kalinimo centre. Bet detalių nuo to laiko nepadaugėjo.

Susitikime dalyvavęs Lukašenkos oponentas Jurijus Voskresenskis priminė, kad prezidentas "oponavo labai efektyviai". Respublikos vadovas taip pat atsakė į priekaištus dėl didelės, kritikų manymu, priklausomybės nuo Rusijos. "Kai kurie mano kolegos parodė visišką nekompetenciją, — sakė Voskresenskis. — Pavyzdžiui, jie klausia: "Kaipgi taip, mes dabar dar labiau priklausome nuo Rusijos?" Prezidentas atsako: "Kaip tu taip kalbi, jei nežinai skaičių? Kai atėjau 1994 metais, eksportas į Rusiją sudarė 87 proc., 2019 metų pabaigoje — 47 proc."

Akivaizdu, kad ateityje Baltarusijos lyderis planuoja sumažinti ekonomikos reformas. Aptardamas medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus pramonės plėtrą, Lukašenka nepamiršo opozicijos reikalavimų: "Rinkimų proceso metu atkreipiau dėmesį į tai, kaip mūsų "zmagarai" ir "sviadomija" šaukė: "Duok reformų!" Tai yra reformos — turime vystytis ir, svarbiausia, gilinti miško ištekliais pagrįstą gamybą."

Ilgas Europos žaidimas

Tuo tarpu, kaip paaiškėjo, Lukašenka visiškai ne diplomatinėje izoliacijoje, kuria grasino Europa. Savaitgalį, prieš ultimatumo pabaigą, jis telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Maiku Pompėjumi. Pokalbis vyko Vašingtono iniciatyva ir truko apie pusvalandį.

Šalys sutarė, kad "per tą laiką, kuris praėjo nuo Maiko Pompėjaus vizito vasario mėnesį Minske, padėtis smarkiai pasikeitė ir atsiranda naujų iššūkių".

Be to, kaip sakė Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba, "valstybės sekretorius pabrėžė, kad jis visada išlieka mūsų šalies suvereniteto ir nepriklausomybės šalininkas". Lukašenka diplomatui pasakojo apie nacionalinį dialogą, kurį jis palaiko Baltarusijoje.

Baltarusijos lyderis taip pat pabrėžė, kad Minskas ir Maskva bus priversti reaguoti į Lenkijos, Lietuvos ar kitų šalių agresijos atvejus. Pompėjas patikino, kad nereikia bijoti tokio įvykių vystymosi, nėra jokios grėsmės iš Varšuvos ir Vilniaus.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas aiškina, kad svarbiau nutraukti diplomatinę ES, o ne JAV blokadą.

"Europa, visų pirma, Lenkija, žaidžia ilgai. Yra civilinio protesto patirties. Pavyzdžiui, devintojo dešimtmečio "Solidarumas", kai molekulinis pasipriešinimas kenkė režimui kiekvieną dieną. Ir, svarbiausia, bendri veiksmai galiausiai sukuria pilietinę tautą, kurios anksčiau nebuvo. Be to, tai įvyksta pagal istorinius standartus, akimirksniu", — sako ekspertas.

Pasak jo, visos šalies streiko akcijų paketas buvo per didelis, todėl nesuveikė. Opozicija užsienyje negali pasikliauti veiksmingu masinių protestų organizavimu. "Labiausiai tikėtina, kad jie bandė išbalansuoti padėtį, paskatinti Lukašenką imtis naujų jėgos veiksmų. Nepavyko", — sako Solozobovas.

Tačiau jis pažymi: šis taktinis pralaimėjimas nepakeičia ilgalaikės strategijos dėl Lukašenkos legitimumo. "Baltarusijos prezidentas iššvaistė didelę paskolos, kurią jam suteikė tiek Rusijos vadovybė, tiek Rusijos visuomenė, dalį. Vašingtono dėmesys yra vertingas. Tačiau po ketverių metų bet kuriuo atveju bus naujas prezidentas ir nauja administracija. Ir ES, kartoju, yra pasirengusi žaisti šį žaidimą daugelį metų. Tai nėra klasikinis greitas valstybės perversmas — užgrobiant pastatus, paperkant sargybinius ir artimiausią aplinką, kaip parašyta Edvardo Lutvako vadovėlyje. Tai yra sistemingas ilgalaikis darbas siekiant pakeisti civilizacinį pasirinkimą. Ir tai vykdantieji yra labai aiškūs: laikas Lukašenkai yra ribotas išteklis; varijantų pas jį nedaug".

Pasak Nacionalinės strategijos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Kostino, pavojus Baltarusijai kyla dėl tolesnio protestų radikalėjimo. Tai daro įtaką oficialiems Maskvos ir Minsko santykiams ir net Rusijos įvaizdžiui Baltarusijos visuomenės akyse.

"Demonstrantų skaičius sumažėjo, tačiau protestų intensyvumas išaugo. Tai įtvirtina neigiamą prezidento reputaciją gyventojų ir tarptautinės bendruomenės akyse. Tai taip pat suteikia protestuotojams ir pasyviems valdžios oponentams priežastį sieti Maskvos integracijos planus su neigiama Lukašenkos figūra. Ir tai jau yra Rusijos problema", — daro išvadą Kostinas.

Projekto "SONAR-2050" analitikos biuro vadovas Ivanas Lizanas mano, kad masiniai mitingai Baltarusijoje "labiau primena norą šokti vorele dėl pačių šokių". "Bandymus sustiprinti protestus sukelia sunkumai opozicijos stovykloje. Vyksta užsienio įtakos centrų mūšiai, ginčai tarp lyderių".

Tichanovskaja buvo paskirta "kovos" veidu, tačiau yra ir Cepkalos šeima (kandidato į respublikos vadovo postą Valerijaus Cepkalos — Sputnik), yra lenkų, dalyvaujančių NEXTA projekte, kurį Minskas pripažino ekstremistiniu. Ultimatumai ir streiko paskelbimas yra siekis parodyti naudingumą, galimybę paveikti situaciją Baltarusijos viduje", — įsitikinęs Lizanas.

Ekspertas pabrėžia: Lukašenkos derybos su Pompėjumi, taip pat prezidento pareiškimai vidaus auditorijai rodo, kad valdžia, atsigavusi po pirmojo sukrėtimo, nori atidėti žadėtą ​​reformą ir įšaldyti padėtį vidaus politikoje. O išorėje — grįžti prie įprasto "daugiavektoriškumo".

Tegai:
protestai, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja papasakojo apie savo gyvenimo sąlygas Lietuvoje
Tichanovskajos atstovė spaudai nesugebėjo paneigti, kad ji gavo pinigų iš Lukašenkos
Ekspertas: Tichanovskajos žodžiai apie "milijardus" iš Lietuvos — įprastas masalas