Antena, archyvinė nuotrauka

Lietuva pradeda "laisvojo radijo" transliaciją rusų ir baltarusių kalbomis

99
(atnaujinta 15:23 2017.08.31)
JAV valdžia perduoda Lietuvai ilgo nuotolio vidurinių bangų siųstuvą, kuris transliuos "Laisvosios Europos" ir "Laisvės radijo" programas rusų ir baltarusių kalbomis

VILNIUS, rugpjūčio 26 — Sputnik. Rugpjūčio 29 dieną vyks iškilmingas renginys, kurio metu Lietuvos Respublikai bus perduotas JAV ilgo nuotolio vidurinių bangų siųstuvas, pranešė Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Nautel NX-200 tipo radijo siųstuvu, įrengtu Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) Viešintų stotyje (Anykščių rajone), bus transliuojamos Laisvosios Europos/Laisvės radijo programos rusų ir baltarusių kalba, skirtos Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos auditorijai.

Šis 200kw pajėgumo siųstuvas pakeis 75kw galios senąjį siųstuvą, kuris Sitkūnuose (Kauno rajonas) veikė daugiau nei 40 metų.

Oficialioje siųstuvo inauguracijos dalyje dalyvaus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, JAV Transliacijų valdytojų tarybos (BBG) techninių ir informavimo tarnybų pasaulyje vadovas André Mendesas, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Seimo nariai, vyriausybinių institucijų, JAV ambasados Lietuvoje atstovai.

Renginys vyks Lietuvos radijo ir televizijos centre (Sausio 13-osios gatvė 10) ir presidės 15:00 valandą.

Anksčiau Vokietija jau skelbė, kad planuoja bendradarbiauti su Baltijos šalimis, siekiant bendrai kovoti su "Rusijos propaganda".

Vokietijos užsienio reikalų ministerija jau skelbė, kad Berlynas planuoja suteikti pagalbą Lietuvai, Latvijai ir Estijai įkurti alternatyvią žiniasklaidą rusų kalba.

"Mes norime padėti mūsų partneriams Baltijos šalyse kovoti su sistemine dezinformacija. Šiam tikslui mes padedame įkurti  žiniasklaidą, radiją ir televiziją rusų kalba ir siekiame padaryti šią žiniasklaidą patrauklia rusakalbiams Baltijos valstybių gyventojams", — pareiškė Vokietijos URM vadovas Martinas Šeferis.

Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Rusija vykdo informacinį karą prieš ES.

Dokumentas tvirtina, kad  RT ir Sputnik žiniasklaida kelia didžiausią grėsmę.

Sputnik paviljonas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Даничев

Rezoliucija skelbia, kad Rusija "agresyviai naudoja platų įrankių ir priemonių spektrą, pavyzdžiui, specialius fondus ("Russkiy mir"), daugiakalbius televizijos kanalus ("Russia Today", RIA Novosti), naujienų agentūrą ("Sputnik"), socialinius ir religinius susivienijimus (įskaitant Stačiatikių bažnyčią), socialinę žiniasklaidą ir internetinius trolius, puolančius Vakarų vertybes, skaldančius Europą, užtikrinančius vidaus paramą ir sudarančius įspūdį, kad Rytų partnerystės šalys nepakankamai išsivysčiusios".

Dokumente pažymima, kad "didelė Rusijos strateginių komunikacijų dalis" skirta atskirų Vidurio ir Rytų Europos šalių pristatymui kaip tradicinės Rusijos įtakos sfera. Taip pat pažymima, kad vienas iš strateginių tikslų yra "istorijos falsifikacija".

Be to, dokumente pabrėžiama, kad Rusija savanaudiškais tikslais naudoja "tarptautinės teisės pagrindų tokiose srityse, kaip kibernetinis saugumas, nebuvimą". 

Už rezoliuciją balsavo 691 europarlamentarų, už rezoliucijos palaikymą nubalsavo 304 žmonių, prieš — 179, susilaikė — 208.

99
Tegai:
rusiška propaganda, radijas, transliavimas, Laisvoji Europa, Laisvės radijas, Lietuva
Dar šia tema
Baltic News Service nutraukė sutartį su Sputnik dėl alternatyvaus požiūrio
Rusijos televizijos kanalai vėl draudžiami
Ritualiniai veksmai: VGTRK apie Lietuvos grasinimus uždrausti rusiškus kanalus
Londonas

"Dieve, saugok karalienę": Lietuvos parlamentarai aptarė "Brexit" su JK ambasadoriumi

(atnaujinta 22:18 2021.01.22)
Lietuvos parlamentarai mano, kad Britanijos išstojimas iš ES bus proga sustiprinti šalių bendradarbiavimą

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) surengė bendrą susitikimą su Didžiosios Britanijos ambasadoriumi John Brian Olley. Apie tai Facebook pranešė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Posėdžio iniciatyva priklausė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkui Laurynui Kasčiūnui ir pačiam John Brian Olley.

"Jungtinės Karalystės karinis dalyvavimas Baltijos šalyse — pati didžiausia išorinė šios mūsų strateginės partnerės operacija pasaulyje (tūkstantis britų karių, tankai, koviniai sraigtasparniai, 6 kartus dalyvavimas NATO oro policijoje ir kt.). Telieka pasakyti God Save the Quenn ir padaryti viską, kad Brexit, kaip visi sutarėme bendrame posėdyje, būtų ne iššūkis, o dar didesnė galimybė pagilinti mūsų dvišalį bendradarbiavimą užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityje su Jungtine Karalyste", — rašė jis.

Pavilionis taip pat sakė, kad kitą savaitę Užsienio reikalų komitete bus svarstomi ekonominiai santykiai su JK ir galimybė sustiprinti bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikoje.

JK ir Europos Sąjunga baigė pereinamąjį "Brexit" laikotarpį ir įsigaliojo šalių susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo. Didžioji Britanija tapo nepriklausoma po 47 metų narystės ES ir 4,5 metų po "Brexit" referendumo.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad piliečiai, kurie jau yra Jungtinėje Karalystėje ir yra gavę vieną iš dviejų ES piliečiams ir jų šeimos nariams (nuolatiniams ar iš anksto apgyvendintiems) suteiktus gyventojo statusus, nepajus jokių pokyčių.

Tegai:
Lietuva, Didžioji Britanija
Aleksandras Lukašenka

Ant kelių nepulsime. Lukašenka apibūdino Baltarusijos raidos vektorių

(atnaujinta 18:40 2021.01.22)
Jis pažymėjo, kad respublikos valdžia pirmiausia turi sutelkti viską, kas yra, ir tik tada "imtis kažko naujo"

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pažadėjo, kad 2021 metais šalis "nepuls ant kelių", tačiau būtina atsižvelgti į neaiškią situaciją pasaulyje, pranešė Sputnik radijas su nuoroda į Baltarusijos lyderio spaudos tarnybą.

Ketvirtadienį Lukašenka su ataskaita priėmė Mogiliovo srities gubernatorių Leonidą Zajcą. Aptardamas regiono plėtrai reikalingus veiksmus, Lukašenka pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į šių metų "ypatybes". Jis pabrėžė, kad trūksta tikrumo dėl būsimos pasaulio ekonomikos raidos, dėl koronaviruso pandemijos ir dėl to, kaip "vyks pasauliniai procesai".

"Todėl yra daug neaiškumų, ir į visa tai reikia atsižvelgti. Ir ribotos lėšos, ir tam tikras spaudimas iš visų pusių: iš vidaus, iš išorės. Mes, žinoma, nepulsime ant kelių, tai yra vienareikšmiška, tačiau vystydamiesi turime į tai atsižvelgti", — sakė Baltarusijos prezidentas.

Jis pažymėjo, kad respublikos valdžia pirmiausia turi sutelkti viską, kas yra, ir tik tada "imtis kažko naujo".

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, oficialiais šalies CRK duomenimis, surinkęs 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos saugumo pajėgos slopino naudodamosi specialiomis priemonėmis ir specialia įranga. 

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus. Jos iniciatyva Baltarusijoje buvo sukurta valdžiai perimti skirta Koordinacinė taryba.

Prieš Tichanovskają ir Koordinacinės tarybos prezidiumo narius Baltarusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, jie kaltinami suformavę ekstremistinę grupuotę, kad antikonstitucinėmis priemonėmis užgrobtų valstybės valdžią.

Dalis opozicijos politikų ir pati Tichanovskaja išvyko į užsienį, iš kur tęsia savo veiklą. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje, ji su vaikais gyvena Lietuvoje.

Tegai:
Baltarusija, Aleksandras Lukašenka
Dar šia tema
Lukašenka pranešė apie pasirengimą surengti pasaulio čempionatą be Latvijos 
Tichanovskaja apkaltino Lukašenką dėl situacijos su sanatorija Lietuvoje
Prezidentė Sveta, homofobija ir Lukašenkos režimas. Lietuva neturi jokių kitų problemų
Vilniaus senamiestis

Įmones pirmą kartą įtrauktas į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą VMI informuos asmeniškai

(atnaujinta 10:12 2021.01.23)
Į šį sąrašą patekę verslininkai iki balandžio pabaigos ir du mėnesius po to yra atleisti nuo delspinigių, jiems nebus pradėti išieškojimo veiksmai, be to, jie galės kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) be palūkanų 

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog 34 tūkst. naujų įmonių, įtrauktų į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, artimiausiu metu sulauks asmeninio mokesčių administratoriaus laiško apie joms taikomas mokestines pagalbos priemones mokesčių nepriemokoms, rašoma VMI pranešime.

Nepriemokos bus taikomos nuo 2021 metų sausio 1 iki balandžio 30 dienos. Į šį sąrašą patekę verslininkai iki balandžio 30 d. ir du mėnesius po to yra atleisti nuo delspinigių, jiems nebus pradėti išieškojimo veiksmai, o kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) be palūkanų jie galės iki balandžio 30 dienos.

"Priminimus apie galimybę sudaryti MPS be palūkanų iki vasario 28 dienos išsiuntėme ir 9,9 tūkst. įmonių, turinčioms mokestinę nepriemoką, kurios pavasarį buvo laikomos nukentėjusiomis, tačiau rudens karantino metu jų veikla nebuvo apribota, todėl į naująjį sąrašą nebuvo įtrauktos", - teigia VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova.

Ji primena, jog tokių įmonių mokesčių nepriemokai, susidariusiai iki 2020 metų pabaigos, mokestinės pagalbos priemonės galioja iki vasario 28 dienos, o mokesčiams nuo sausio 1 diemos yra taikoma įprasta mokėjimo tvarka.

Naujausias pandemijos paveiktų įmonių sąrašas skelbiamas VMI internetinėje svetainėje, skiltyje Nukentėjusiems nuo COVID-19 > Informacija verslui.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
įmonės, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje