Antena, archyvinė nuotrauka

Lietuva pradeda "laisvojo radijo" transliaciją rusų ir baltarusių kalbomis

96
(atnaujinta 15:23 2017.08.31)
JAV valdžia perduoda Lietuvai ilgo nuotolio vidurinių bangų siųstuvą, kuris transliuos "Laisvosios Europos" ir "Laisvės radijo" programas rusų ir baltarusių kalbomis

VILNIUS, rugpjūčio 26 — Sputnik. Rugpjūčio 29 dieną vyks iškilmingas renginys, kurio metu Lietuvos Respublikai bus perduotas JAV ilgo nuotolio vidurinių bangų siųstuvas, pranešė Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Nautel NX-200 tipo radijo siųstuvu, įrengtu Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) Viešintų stotyje (Anykščių rajone), bus transliuojamos Laisvosios Europos/Laisvės radijo programos rusų ir baltarusių kalba, skirtos Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos auditorijai.

Šis 200kw pajėgumo siųstuvas pakeis 75kw galios senąjį siųstuvą, kuris Sitkūnuose (Kauno rajonas) veikė daugiau nei 40 metų.

Oficialioje siųstuvo inauguracijos dalyje dalyvaus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, JAV Transliacijų valdytojų tarybos (BBG) techninių ir informavimo tarnybų pasaulyje vadovas André Mendesas, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Seimo nariai, vyriausybinių institucijų, JAV ambasados Lietuvoje atstovai.

Renginys vyks Lietuvos radijo ir televizijos centre (Sausio 13-osios gatvė 10) ir presidės 15:00 valandą.

Anksčiau Vokietija jau skelbė, kad planuoja bendradarbiauti su Baltijos šalimis, siekiant bendrai kovoti su "Rusijos propaganda".

Vokietijos užsienio reikalų ministerija jau skelbė, kad Berlynas planuoja suteikti pagalbą Lietuvai, Latvijai ir Estijai įkurti alternatyvią žiniasklaidą rusų kalba.

"Mes norime padėti mūsų partneriams Baltijos šalyse kovoti su sistemine dezinformacija. Šiam tikslui mes padedame įkurti  žiniasklaidą, radiją ir televiziją rusų kalba ir siekiame padaryti šią žiniasklaidą patrauklia rusakalbiams Baltijos valstybių gyventojams", — pareiškė Vokietijos URM vadovas Martinas Šeferis.

Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Rusija vykdo informacinį karą prieš ES.

Dokumentas tvirtina, kad  RT ir Sputnik žiniasklaida kelia didžiausią grėsmę.

Sputnik paviljonas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Даничев

Rezoliucija skelbia, kad Rusija "agresyviai naudoja platų įrankių ir priemonių spektrą, pavyzdžiui, specialius fondus ("Russkiy mir"), daugiakalbius televizijos kanalus ("Russia Today", RIA Novosti), naujienų agentūrą ("Sputnik"), socialinius ir religinius susivienijimus (įskaitant Stačiatikių bažnyčią), socialinę žiniasklaidą ir internetinius trolius, puolančius Vakarų vertybes, skaldančius Europą, užtikrinančius vidaus paramą ir sudarančius įspūdį, kad Rytų partnerystės šalys nepakankamai išsivysčiusios".

Dokumente pažymima, kad "didelė Rusijos strateginių komunikacijų dalis" skirta atskirų Vidurio ir Rytų Europos šalių pristatymui kaip tradicinės Rusijos įtakos sfera. Taip pat pažymima, kad vienas iš strateginių tikslų yra "istorijos falsifikacija".

Be to, dokumente pabrėžiama, kad Rusija savanaudiškais tikslais naudoja "tarptautinės teisės pagrindų tokiose srityse, kaip kibernetinis saugumas, nebuvimą". 

Už rezoliuciją balsavo 691 europarlamentarų, už rezoliucijos palaikymą nubalsavo 304 žmonių, prieš — 179, susilaikė — 208.

96
Tegai:
rusiška propaganda, radijas, transliavimas, Laisvoji Europa, Laisvės radijas, Lietuva
Dar šia tema
Baltic News Service nutraukė sutartį su Sputnik dėl alternatyvaus požiūrio
Rusijos televizijos kanalai vėl draudžiami
Ritualiniai veksmai: VGTRK apie Lietuvos grasinimus uždrausti rusiškus kanalus
Vyriausybė, archyvinė nuotrauka

Vyriausybė didina galimą renginių uždarose erdvėse dalyvių skaičių

(atnaujinta 15:55 2020.07.08)
Jau nuo liepos 17 iki liepos 31 dienos renginiuose uždarose erdvėse bus leidžiama iki 400 dalyvių, o iki rugpjūčio 15 dienos — iki 500

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Kultūros ministerijos siūlymui didinti galimą renginių uždarose erdvėse dalyvių skaičių.

Nuo liepos 17 iki liepos 31 dienos renginiuose uždarose erdvėse būtų leidžiama iki 400 dalyvių, o nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 15 dienos — iki 500.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į esamą situaciją šalyje, taip pat įvertinant tai, kad esant reikalui renginiuose uždarose erdvėse laikomasi saugumo priemonių, t. y. 2 metrų atstumo tarp asmenų, arba jeigu jis mažesnis — dėvėti apsaugines priemones.

Apsaugos priemonių reikalavimai 

Vyriausybės posėdyje ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paragino neatsipalaiduoti ir "ruoštis rudeniui" bei užsiminė apie galimą privalomų rekomendacijų dėl apsaugos priemonių atgaivinimą. 

"Pasiruošti reikia rudeniui. Neapsigaudinėkime ir dėl atvirų renginių, organizatoriai, ribojantys iki 1000 žmonių tam tikrą teritoriją, sako, mums visiškai nesvarbu, kas yra už tvoros arba už aptvėrimo. Čia 1000, o kad ten dar aplipę 5000, tai taip mes negalime paleisti. Jeigu norime sugrįžti į kovo mėnesio situaciją ir užsidaryti valstybę, jeigu kam tai priimtina, tada būkime toliau atsipalaidavę ir nematykime realios situacijos", — posėdyje sakė premjeras. 

COVID-19
© Sputnik / Алексей Майшев

Pasak Skvernelio, jau kitam Vyriausybės posėdžiui turėtų būti pateiktas įstatymo projektas dėl būtinų apsaugos priemonių taikymo. 

"Kitam posėdžiui prašau pateikti, jeigu reikės, būtinų apsaugos priemonių taikymą viešajame transporte, parduotuvėse ir uždaruose renginiuose. Bent jau turėti parengtą projektą, jeigu tokio prireiktų. Kad nereikėtų įvedinėti vėl karantino", — teigė premjeras.

Remiantis trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1854 koronaviruso infekcijos atvejai, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 537 tūkst. žmonių.

Tegai:
renginiai, Vyriausybė
Dar šia tema
Vyriausybė leido atvykti daugiau nei 40 užsieniečių būtiniems darbams atlikti
Vyriausybė įgaliota steigti valstybinį plėtros banką
Laurynas Kasčiūnas, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas: reikia siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso

(atnaujinta 12:58 2020.07.08)
Be to, strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų grėsmių atgrasymą bei Lietuvos saugumą

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių bei krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį siūlydamas įtvirtinti strateginę partnerystę su JAV gynybos srityje ir siekti Lietuvos kaip pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso, praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Lietuvai labai svarbus kuo didesnis JAV karinių pajėgų buvimas regione, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad tai ne tik Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo ir apginamumo veiksnys. Tuo pačiu, strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų grėsmių atgrasymą bei Lietuvos saugumą.

"Todėl reikia aktyviai remti JAV karių dislokavimą Lenkijoje ir siekti išnaudoti JAV karių "pergrupavimo" Europoje momentą. JAV karių išvedimo iš Vokietijos nereikia vadinti "NATO silpninimu" ar "JAV įsipareigojimų Europoje mažėjimu, o akcentuoti, kad tai galimybė JAV dalį pajėgų perkelti arčiau rytinio flango, taip stiprinant visos Europos saugumą. Taip pat nedelsti įgyvendinti pažadus dėl sąjungininkų karių mokymosi ir treniravimosi sąlygų gerinimo Lietuvoje. Jei nebus tinkamai paruoštos infrastruktūros, pavyzdžiui, išplėstų poligonų, nerealu tikėtis nuolatinio JAV karių dislokavimo", — teigė Kasčiūnas.

Pasak jo, Lietuva turi gynybai skirti didžiausią BVP dalį regione, tai yra, aktyviau prisidėti prie JAV vykdomų tarptautinių operacijų, didinant siunčiamų karių skaičių, plėtoti strateginius gynybos įsigijimus bendradarbiaujant su JAV. 

Taip pat, kur reikia, remti JAV poziciją saugumo bei gynybos klausimais, užtikrinti, jog 5G ryšio infrastruktūra Lietuvoje būtų plėtojama dalyvaujant tik europinės bei transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems gamintojams, ateityje sudarant sąlygas netrukdomai keistis gynybine informacija su JAV.

Šiais metais atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė tendenciją, kad mažėja vienos svarbiausių Lietuvos partnerių ir NATO sąjungininkių JAV draugiškumo vertinimas.

Pabrėžiama, kad 74 proc. šalies gyventojų JAV vertina kaip draugišką valstybę. Prieš ketverius metus atliktoje analogiškoje apklausoje šis rodiklis buvo 12 proc. didesnis.

"Tokie JAV vertinimo pokyčiai gali būti sietini su Lietuvos žmonių neigiamu požiūriu į šios šalies prezidentą Donaldą Trampą. Tam įtakos turi ir tai, kad JAV permąsto savo vaidmenį globalių problemų sprendime, didesnį dėmesį kreipia į Kiniją, kurios auganti galia pasaulyje kelia naujų iššūkių, o į Europą pradėjo žiūrėti kaip į atskiras valstybes, bet ne kaip į bendrą regioną", — teigė jis.

Pažymima, kad transatlantinio ryšio silpnėjimą taip pat lemia nepakankamas sąjungininkų Europoje gynybos finansavimas ir nepakankamas naštos pasidalijimas.

NSGK pirmininko pavaduotojo teigimu, Kinija ir Artimieji Rytai artimiausiu metu išliks JAV užsienio ir saugumo politikos strategų dėmesio centre, ir būtent Europos šalių požiūris į Kiniją, jos investicijas ir iš to kylančias rizikas bus vienas svarbiausių veiksnių JAV vertinant savo sąjungininkų ir partnerių patikimumą.

Tegai:
JAV, Lietuva, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių sraigtasparnių pardavimą Lietuvai
Paviešintas vaizdo įrašas, kaip sulaikomas "Roskosmos" vadovo patarėjas
Saulius Skvernelis

Skvernelis kalbėjo apie antrąją koronaviruso bangą

(atnaujinta 15:58 2020.07.08)
Premjeras sakė, kad kol kas nenori teigti, jog Lietuva yra ant antrosios bangos slenksčio, tačiau prašo žmonių, ypač tų, kurie į Lietuvą grįžta iš užsienio, elgtis atsakingai ir sąmoningai

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad nors ir pirmoji koronaviruso banga atlaikyta, tai nereiškia, kad jau galima visiškai atsipalaiduoti ir leisti sau viską, apie tai jis rašo savo Facebook puslapyje.

"Neapgaudinėkime savęs. Privalome atidžiai sekti ir analizuoti situaciją kitose valstybėse (ką ir darome), turime būti pasirengę. Matome, kas jau vyksta kai kuriose šalyse: fiksuojami nauji infekcijos protrūkiai, kai kur — tiesiog žaibiški, ekspertai vis garsiau kalba apie antrąją COVID-19 bangą", — rašo jis.

Pabrėžiama, kad tai vyksta ir tose valstybėse, kurios su pirmąja banga susidorojo sėkmingai, ne prasčiau už Lietuvą. Tuo pačiu premjeras teigė, kad privalu išlikti budriems ir pasiruošusiems.

Premjero prašymu kitos savaitės Vyriausybės posėdžiui bus parengtas projektas dėl būtinųjų apsaugos priemonių taikymo viešajame transporte, prekybos vietose ir uždaruose renginiuose.

Skvernelis negarantuoja, kad šis projektas kitą savaitę tikrai bus priimtas ir kaukės bus grąžintos. Kol kas tai išlieka tik atsargumo priemonė, kurios gali prireikti, jei užsikrėtimų skaičius didės. Tačiau jis tikisi, kad to neprireiks.

Premjeras teigė, kad kol kas nenori teigti, jog Lietuva yra ant antrosios bangos slenksčio, tačiau prašo žmonių elgtis atsakingai ir sąmoningai. Ypač tie žmonės, kurie į Lietuvą grįžta iš užsienio.

Remiantis trečiadienio duomenimis, koronaviruso atvejų skaičius yra 1854, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 539 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Užsikrėtimų koronaviruso infekcija atvejų daugiau nei 1850
Gruzija atvers sienas keliautojams iš Lietuvos