Astravo Ae statybos, archyvinė nuotrauka

Balsys reikalauja sustabdyti Astravo AE statybas

44
(atnaujinta 18:06 2017.09.01)
Seimo narys Linas Balsys Seimui teikia rezoliuciją, kurioje Jungtinių Tautų Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas prašomas stabdyti Astravo atominės elektrinės projektą

VILNIUS, rugpjūčio 31 — Sputnik. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys, taip pat priklausantis ir Seimo Laikinajai Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupei Seimo rudens sesijai teikia rezoliuciją, kuria Jungtinių Tautų Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas prašomas stabdyti Baltarusijoje, Astravo rajone statomos atominės elektrinės projektą, rašo Seimo spaudos tarnyba.

Pagrindinė Balsio rezoliucijos mintis — sustabdyti Astravo AE statybas.

Anot parlamentaro, Baltarusija nuolat pažeidinėja ar nesilaiko Tarptautinės atominės energetikos agentūros saugos reikalavimų, Branduolinės saugos konvencijos, Tarptautinio saugumo ir Espo konvencijos, Orhuso ir Jungtinių Tautų Vandens konvencijos nuostatų ir begalės kitų sutarčių ir tarptautinių organizacijų rekomendacijų.

Savo rašte Balsys piktinas dėl to, kad "per daugybę metų Baltarusija neparodė jokio bendradarbiavimo su Lietuva".

"Birželio mėnesį vykusio Espo konvencijos šalių susitikimo metu taip ir neprieita prie Astravo atominės elektrinės klausimo, o Aplinkos ministerijos pozicija, su kuria į susitikimą vyko jos atstovai, buvo labai silpna", — įsitikinęs Balsys.

Pasak jo, dviejų incidentų statybos aikštelėje, kurių  metu buvo pažeisti du reaktorių korpusai, pakanka tam, kad būtų pagaliau pripažinta, jog „Baltarusijos atominė elektrinė kelia grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir aplinkinių Europos valstybių bei jų gyventojų saugumui".

"Todėl reikia aiškios ir vieningos Lietuvos pozicijos — Astravo atominė elektrinė turi būti stabdoma", — sakė Balsys.

Seimo narys teigia, kad tarptautinėje praktikoje jau yra buvę atvejų, kai Espo konvencijos Įgyvendinimo komiteto spaudimo pagalba buvo pristabdyti neigiamą poveikį kaimyninėms valstybėms galintys turėti projektai.

Balsys priminė apie Ukrainos ir Rumunijos konfliktą dėl Dunojaus deltoje tarp šių dviejų valstybių pradėtą įrenginėti Bistrajos kanalą. Anot Seimo, nario ši situacia labai panaši į tai, kas šiuo metu vyksta tarp Baltarusijos ir Lietuvos.

"2004 metais Rumunija prieš Ukrainą inicijavo procedūras dėl aplinkosauginių procedūrų nesilaikymo. Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas inicijavo tyrimus dėl vykdomo projekto neigiamo tarpvalstybinio poveikio Dunojaus deltoje, kuri yra unikali dėl savo augmenijos ir gyvūnijos. 2008 metais Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas konstatavo, kad Ukraina nesilaiko konvencijos nuostatų ir, Rumunijos spaudimu, pareikalavo Ukrainos ministrų kabinetą nedelsiant sustabdyti projektą (kas ir buvo padaryta) ir atnaujinti tuomet, kai Ukrainos valstybė įrodys, jog laikosi konvencijos nuostatų, o Rumunijos pusė tam pritars", — teigė parlamentaras.

Balsio teigimu, reikėtų kuo greičiau kelti Baltarusijos atominės elektrinės projekto sustabdymo klausimą, nes gruodžio mėnesį Astravo atominės elektrinės klausimas vėl turėtų būti įtrauktas į Espo konvencijos šalių susitikimo darbotvarkę.

Kas verčia Lietuvą atsisakyti Astravo atominės elektrinės energijos >>

"Praėjusioje sesijoje Seimas vieningai pripažino, jog Astravo AE kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Birželio pabaigoje Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja plenarinės sesijos Strasbūre metu priėmė rezoliuciją, kurioje raginama sustabdyti Astrave statomos branduolinės elektrinės statybą. Baltarusija iki šiol neištaisė 2014 metais 6-ajame Espo konvencijos šalių susitikime nustatytų pažeidimų. Jei ir toliau nieko nereikalausime, situacija savaime nesikeis. Labai tikiuosi, jog Seimas bus ryžtingas ir pradės reikalauti to, ko reikėjo reikalauti jau seniai — stabdyti pavojingą projektą", — kalbėjo Balsys.

Apie Astravo AE

50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia — 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuota įjungti 2019 metais, o antrasis reaktorius, kaip planuojama, turėtų pradėti veikti 2020 metais. Baltarusijos AE statoma Gardino srities Astravo rajone.

Projekto užsakovas — Respublikinė unitarinė įmonė "Belorusskaya AES", o projekto generalinis rangovas — Rusijos "Atomstroieksport", korporacijos "Rosatom" dalis.

44
Tegai:
Astravas, rezoliucija, statyba, Astravo AE, Astravo atominė elektrinė (AE), Astravo AE, Linas Balsys, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (324)
Dar šia tema
Kasčiūnas: mes nelabai nusiminę dėl Astravo AE rezoliucijos atmetimo
Ne visi lietuviai supranta kovą prieš Astravo AE
Minskas tikisi atnaujinti dialogą su Vilniumi dėl Astravo AE
Vyriausybė pripažino Astravo AE grėsme nacionaliniam saugumui
Kodėl Lietuva nenori pirkti Astravo atominės elektrinės energijos
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (324)
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Paulauskas, birželio 6 d.

Zuokas, Žemaitaitis ir Paulauskas įkūrė partiją "Laisvė ir teisingumas"

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Lietuvoje įsteigta nauja parlamentinė partija "Laisvė ir teisingumas", jos pirmasis suvažiavimas įvyko šeštadienį, rašoma partijos puslapyje Facebook.

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas, politinio judėjimo "Pirmyn, Lietuvai" lyderis Artūras Paulauskas.

Kaip teigiama partijos pranešime, šiuo metu ji turi atstovus Lietuvos Seime, šeši partijos nariai eina miestų merų pareigas, daugiau kaip šimtas partijos atstovų dirba tarybos nariais įvairiose šalies savivaldybėse.

Politikų ketinimas kurti partiją tapo žinomas šių metų sausio pabaigoje. Jie naudos šūkį "Vienas už visus, visi už Lietuvą"

Paskutiniuose rinkimuose daugeliui netikėtai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aplenkdama savo pagrindinius konkurentus - konservatorius.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Tegai:
Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis
Dar šia tema
Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvaus "trys muškietininkai
Politologas apie "Laisvę ir teisingumą": "Pralaimėtojai" susivienijo į politinę jėgą