Televizoriai, archyvinė nuotrauka

Seime ieškomos Rusijos televizijos produkcijos populiarumo priežastys

37
(atnaujinta 20:28 2017.09.11)
Per dešimtmetį 2,5 karto išaugo Rusijos produkcijos transliacija Lietuvos televizijos kanalais

VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl galimai dempinguojamos Rusijos televizijos produkcijos, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Frakcijos narių manymu, Rusijos  televizijos produkcija, kurią įsigyja Lietuvos kanalai, gali būti dempinguojama.

Tokias prielaidas pastaraisiais metais stiprina pastebimas įvairiais Lietuvos televizijos kanalais gerokai išaugęs transliuojamos rusiškos produkcijos kiekis. 2007-aisiais per vieną sausio mėnesio savaitę Lietuvos televizijos kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, — 2016 — 151 valandą, o 2017 —198 valandas.

Anot TS-LKD frakcijos nario Lauryno Kasčiūno, transliuojamos rusiškos produkcijos kiekis priklauso nuo subsidijų iš Rusijos.

"Esminis klausimas — ar produkcijos kainų skirtumus lemia rinkos dėsniai ar Rusijos taikomos subsidijos ir kitokia protekcija?" — pabrėžia Kasčiūnas.

Kitas frakcijos narys Vytautas Kernagis pareiškė, kad Rusija televiziją laiko savo "minkštosios galios" instrumentu, kuris ypač svarbus "informacinio karo kontekste".

"Per televizijos produkciją ji formuoja tam tikrus tapatybėės elementus, "pririša" tokią produkciją žiūrinčius žmones prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės. Propagandai ir dezinformacijai Rusija kasmet skiria milijardą dolerių. Todėl galimas rusiškos televizinės produkcijos dempingavimas tokiu atveju būtų svarbus įrankis, siekiant, kad tokia produkcija lengviau patektų į užsienio šalių rinkas", — pateikiami pranešime Kernagio žodžiai.

Kaip sutinkami rusų filmai Lietuvoje

Pastaruoju metu keli Rusijos gamybos filmai sukėlė audringą šalies Seimo narių reakciją.

Meninio filmo Vikingas režisieriaus Andrejus Kravčiuko. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Sausio mėnesį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pareiškė, kad Rusijos meninis filmas "Vikingas" yra politinis projektas ir gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, jog filmo tikslas — "pateisinti Krymo aneksiją ir per atitinkamą naratyvą visuomenės sąmonėje įtvirtinti istorinį ir teisėtą Krymo priklausymą Rusijai".

Seimo narė paprašė itin atidžiai įvertinti Rusijos pateikiamos medžiagos turinį, vadovaujantis ne vien komercinės naudos, bet ir istorinės atminties bei tiesos kriterijais.

Vasarį Lietuvoje filmų platintojai atsisakė rodyti šalies kino teatruose Rusijos filmą "Gynėjai". "Gynėjai" — pirmas Rusijos filmas apie didvyrius, kurie triuškina agresorius. 

"Lietuvos kino teatrų atstovai atsisakė nuomoti filmą "Gynėjai". Kaip priežastis buvo nurodytas filmo turinys, nes jis demonstruoja "pernelyg didelę Rusijos kariuomenės galią ir jos agresyvią karinę techniką", — pranešė kino kompanija "Enjoy Movies".

37
Tegai:
rusiška propaganda, informacinis karas, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Seimas, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Robbie Williams nustebino lietuvius žodžiu "ačiū" rusų kalba
Lietuvos kino teatruose norima uždrausti rusų filmus
Prisikalbėjo: Ušakovas sumokės baudą už rusų kalbą socialiniuose tinkluose
Aleksandras Lukašenka

Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją

(atnaujinta 14:32 2020.09.27)
Baltarusija baiminasi Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos kišimosi į vidaus reikalus, todėl stiprina sienų apsaugą

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Sienoms sustiprinti Aleksandras Lukašenka dislokuos papildomą karinį kontingentą. Kol kas pasienio kontroliniai punktai veikia įprastu režimu. Prie ko gali privesti Minsko ketinimai, rašo Galija Ibragimova RIA Novosti straipsnyje.

Retoriniai įspėjimai

"Atvirai kalbant, mes nežinome, ko jie imsis toliau. Mes suprantame, kad jų ginklų arsenale yra likę labai nedaug technikų, prieš pradedant karštąjį karą. Todėl esame priversti uždaryti valstybės sieną su Lietuva ir Lenkija. Esame priversti stiprinti valstybės sieną su savo broliška Ukraina", — pareiškė Lukašenka forume "Už Baltarusiją".

Į forumą tikrai atvyko daug Lukašenkos šalininkų — po kiekvieno jo emocingo pareiškimo jie garsiai plojo. Publika entuziastingai reagavo į valstybės vadovo sprendimą izoliuotis nuo kaimynų.

Tačiau šalies vadovo argumentus palaikė ne visi. Supaprastinus vizų taisykles tarp Europos Sąjungos ir Minsko, Lenkijos ir Lietuvos kordonai tapo baltarusių vartais į Šengeno zoną.

"Minskas turi du tarptautinius oro uostus. Bet Vilniaus mes vadiname "trečiuoju Baltarusijos terminalu", — sako Danilas Golosovas iš Minsko. — Skrydžiai į Europą per Lietuvą yra pigesni, o automobiliu nuo mūsų sostinės iki Vilniaus oro uosto — tik dvi valandos. Kliūtys įvažiuoti — smūgis mums patiems".

"Baltarusijos turizmo sektorius gyvuoja dėl supaprastinto Šengeno. Jei Lukašenka uždarys sienas, tai labai paveiks šią sritį, o ji dar neatsigavo po koronaviruso pandemijos", — sako baltarusių verslininkas Aleksandras Petrovas. Daugelį metų jis specializuojasi kelionėse autobusu iš Minsko į ES šalis.

Sienos su Lenkija ir Lietuva — pagrindinis sausumos kelias, kuriuo kasdien gabenami kroviniai iš Kinijos, Rusijos, Centrinės Azijos ir Kaukazo į Europą.

Sunkumai prekių apyvartoje su Europa sulėtins ekonominę sąveiką ir visų pirma pakenks pačiai Baltarusijai.

"Šalis pozicionuoja save kaip tranzito centrą. Biudžetas gauna dividendus, be to, šis statusas padėjo įsilieti į Kinijos projektą "Viena juosta, vienas kelias". Uždaryti sienas reiškia nutraukti ryšius. Lukašenka to nedarys, o visos jo grėsmės yra retorika", — mano baltarusių ekspertas Valerijus Karbalevičius.

Tranzitiniai dividendai

Lenkija ir Lietuva reagavo santūriai. Pasieniečiai pranešė: žmonės ir transporto priemonės juda įprastu režimu. Jie taip pat nepastebėjo saugumo stiprinimo Baltarusijos pusėje.

"Buvo pareiškimų apie krovinių nukreipimą į kitus uostus. Paskui buvo korekcija, kad jeigu Rusija pasiūlys tokias pačias sąlygas. Dabar reikėtų palūkėti, ką tai reiškia", — situaciją komentavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Apie įprastą režimą kalba ir Lenkijos valdžia. "O kas ten vyksta, mes nežinome", — sakė Lenkijos pasienio tarnyba.

Tiesa, pastaraisiais mėnesiais pasienyje kilo problemų: dėl koronaviruso Lenkijos ir Lietuvos valdžia įvedė apribojimus. Pasienio patikros punktuose susikaupė tūkstančiai vilkikių.

Birželio viduryje karantinas buvo atšauktas. Bet ne viskas atsistatė. Pavyzdžiui, pasienio punktas Tverečius–Vidžiai vis dar neveikia. Vilnius tai paaiškina tuo, kad šalyje yra nepaprastoji padėtis.

Interviu RIA Novosti Varšuvos universiteto profesorius Michalas Patrikas Sadlovskis (Michał Patryk Sadłowski) pripažįsta, kad Europos sienų uždarymas jau apribojo prekybos ryšius. Kartu jis perspėja, kad jei Lukašenka įvykdys pažadą, nukentės ir Baltarusijos ekonomika.

"Lenkijos eksportas yra 236 mlrd. dolerių. Pagrindinės Varšuvos prekybos partnerės yra Vakarų Europos valstybės. Rytų kryptimi domina Ukraina ir Rusija. Baltarusija yra maža šalis, prekybos apyvarta su ja nėra tokia reikšminga. Tačiau per jos teritoriją vyksta lenkiškų prekių tranzitas, o tai daro teigiamą įtaką ekonomikai", — sako Sadlovskis.

Politologas atkreipia dėmesį į padidėjusį darbo migrantų iš Baltarusijos skaičių. Jaunimas išvyksta studijuoti į Varšuvą. Savo ruožtu lenkai tapo dažnais Baltarusijos Gardino ir Bresto svečiais.

"Prieš trejus metus Lukašenka įvedė bevizį režimą lenkams — jis norėjo padidinti šalies patrauklumą tarp turistų. Jam pavyko. Svečiai iš Lenkijos noriai keliavo po Baltarusiją, ten leido pinigus", — sako ekspertas.

Sadlovskis taip pat primena, kad Baltarusija tiekia Rusijai sankcionuotas prekes.

"Garsios baltarusiškos krevetės ar sūriai yra ne kas kita, kaip produktai iš kaimyninių ES šalių. Juos į Rusijos rinką importuoja Baltarusijoje lenkų registruotos įmonės. Abi pusės uždirba pinigus. Jei Lukašenka uždarys sienas, jis nupjaus šaką, ant kurios sėdi Baltarusijos ekonomika", — apibendrina politologas.

Ukrainos rizika Baltarusijai

Griežčiausia reakcija į paskutinius Lukašenkos pareiškimus pasireiškė Kijeve. Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas Baltarusijos vadovo sprendimą pavadino "nesąmone".

"Atrodo, kad Lukašenka yra visiškai pamišęs dėl valdžios ir paranojos... Išgerkite vandens, pone Lukašenka, nusiraminkite. Ukrainiečiai yra baltarusių draugai, nemanipuliuokite kaltindami kaimynus. Ieškokite rąsto savo akyse", — parašė Ukrainos ministras Facebook'e.

Prieš dvejus metus Lukašenka sugriežtino kontrolę pasienyje — anot jo, dėl to, kad nestabili padėtis Donbase kelia pavojų saugumui. Tuo pat metu jis apkaltino Ukrainos kriminalines grupuotes ginklų importu į šalį.

Tada Kijevas Lukašenkos sprendimą įvertino kaip Rusijos spaudimą. Tačiau ir šiandien Ukrainos valdžia mano, kad Minskas visus veiksmus derina su Maskva.

"Rusija visada buvo labai įtakinga Baltarusijoje. Šiandien Baltarusijos žmonės nori teisingumo ir laisvų ir sąžiningų rinkimų, tikros, o ne Rusijos "demokratijos", — pareiškė Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis.

Nepaisant to, ekspertai sutiko, kad Lukašenkos pareiškimai nėra skirti išorinei auditorijai.

"Jo pagrindinė žinia — parodyti Baltarusijos opozicijai, kad valdžia yra stipri, kad ji stiprina sienas, o tai reiškia, kad valdys dar ilgą laiką", — pabrėžia ekspertas Karbalevičius.

Į visas Vakarų šalių pretenzijas Lukašenka atsakys griežtindamas retoriką ir "įsukdamas varžtus" šalies viduje — niekas tuo neabejoja.

Tegai:
Baltarusija, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
BelAE

Lietuva pasipiktino, kad BelAE nėra apdrausta nuo lėktuvo kritimo

(atnaujinta 15:42 2020.09.27)
VATESI priminė, kad vis dar laukia atsakymų į kelis laiškus Astravo atominės elektrinės saugos klausimais

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Baltarusija turėtų nutraukti pirmojo Baltarusijos atominės elektrinės Astrave reaktoriaus paleidimo darbus, kol bus išspręstos elektrinės saugos problemos, pranešė Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).

VATESI patvirtino, kad labai svarbu užtikrinti, jog visuose BelAE eksploatavimo etapuose būtų priimami sprendimai, kuriais siekiama užtikrinti branduolinę saugą.

"Baltarusijos AE 1-ojo energijos bloko paleidimo darbų sustabdymas, kol nėra išspręstos ENSREG ir kitų tarptautinių ekspertų nustatytos saugos problemos bei neužbaigta ENSREG atliekama Baltarusijos AE streso testų rezultatų įgyvendinimo nacionalinio veiksmų plano peržiūra, būtų tvirtos branduolinės saugos lyderystės demonstravimas ir principo — pirmiausia sauga — laikymasis", — teigiama pranešime.

VATESI taip pat priminė, kad vis dar laukia atsakymų į kelis ankstesnius laiškus, kuriuose buvo keliami saugos klausimai, susiję su elektrinės vietos parinkimu, Baltarusijos AE projekto atsparumu seisminiams įvykiams ir galimos didelės komercinio orlaivio avarijos padariniams, rekomendacijų dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis įgyvendinimu, tikimybiniu saugos vertinimu ir kt.

Rugsėjo mėnesį Baltarusijos energetikos ministerija paskelbė apie pirmojo jėgainės bloko hidraulinių bandymų pradžią po kuro pakrovimo. Be to, 64-ojoje TATENA konferencijoje buvo paskelbta, kad maitinimo blokas bus paleistas šių metų lapkričio 7 dieną.

Atsakydama į šias ataskaitas, VATESI susisiekė su Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerija ir laiške pabrėžė, kad tikisi gauti visą svarbią informaciją apie sprendimus, priimamus dėl fizinių bandymų, atliekamų branduoliniame įrenginyje.

Ust Lugos uostas
© Sputnik / Константин Чалабов

Antradienį Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją dėl grėsmės Europos branduoliniam saugumui, kuris esą kyla iš Baltarusijos atominės elektrinės.

Seimas ragina Baltarusijos valstybines branduolinės saugos institucijas nedelsiant nutraukti pasirengimą BelAE eksploatacijai.

Priimtoje rezoliucijoje Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė (ENSREG) raginama imtis visų priemonių, kad sustabdytų elektrinės reaktorių darbą, kol "nebus išsklaidytos visos abejonės dėl šios elektrinės statybos ir pasirengimo laikytis tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų".

Ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Tuo tarpu branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas paskelbė, kad Ryga nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad BelAE bus paleista lapkričio 7 dieną.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baidenas grasina Rusijai pasekmėmis dėl "kišimosi" į JAV prezidento rinkimus
Lietuvos policija pradėjo stebėti balsų pirkimą rinkimuose į Seimą
Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 28-osios šventės

(atnaujinta 18:38 2020.09.27)
Nuo rugsėjo 28 dienos iki metų galo lieka 94 dienos; savo vardadienį švenčia Svetlana, Lana, Vaclovas, Tautvydas, Vientautė, Saliamonas, Vacys

Rugsėjo 28 yra 271-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 272-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 94 dienos.

2020 metų rugsėjo 28 dieną saulė teka 07:13, leidžiasi 19:06, dienos ilgis — 11 val. 53 min.

Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena

Gedimino diena paskelbta rugsėjo 28-oji.

Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija. Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Minima, kad Gediminas prigulęs poilsiui rudens medžioklės metu, tad spėjama, kad tai turėjo įvykti rugsėjo pabaigoje. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę.

Gedimino dienos proga Vilniuje organizuojami šventiniai renginiai — miesto karnavalai, koncertai. Kartais Gedimino dienos šventė sujungiama su Rudens lygiadieniu, taigi, švenčiama anksčiau.

Pasaulinė pasiutligės diena

Rugsėjo 28 diena paskelbta Pasauline pasiutligės diena. Šios dienos tikslas — atkreipti visuomenės dėmesį į pasiutligės grėsmę žmonėms ir gyvūnams.

Pasiutligė — virusinė liga, kuria gali užsikrėsti gyvūnai ir žmonės. Liga dažniausiai plinta per įkandimus, tačiau užkratas su infekuoto gyvūno seilėmis taip pat gali patekti per pažeistą odą ar gleivinę. Išryškėjus neurologiniams pasiutligės simptomams, liga tampa mirtinai pavojinga.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvienais metais įgyvendina pasiutligės likvidavimo programą, o nuo 2006 metų pradėta įgyvendinti oralinė laukinių gyvūnų vakcinacija, kuri vykdoma 2 kartus per metus visoje Lietuvos teritorijoje.

Pasaulinės pasiutligės dienos proga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įvairiuose Lietuvos rajonuose ir miestuose organizuoja naminių gyvūnų augintinių nemokamą vakcinaciją nuo pasiutligės, renginius, skirtus pasiutligės prevencijai.

Savo vardadienį šiandien švenčia Svetlana, Lana, Vaclovas, Tautvydas, Vientautė, Saliamonas, Vacys.

Ši diena istorijoje

1520 metais gimė Barbora Radvilaitė, LDK kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė. Mirė 1551 metais Krokuvoje. Palaidota Vilniaus Katedroje.

1533 — Rumunijoje gimė Steponas Batoras, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Mirė 1586 m. Gardine.

Šią dieną 1542 metais tyrinėtojas Chuanas Rodrigesas Kabrijas tapo pirmuoju europiečiu, išsilaipinusiu ant dabartinės Jungtinių Valstijų teritorijos vakarinės dalies pakrantės.

1571 metais Milane gimė italų dailininkas, vienas žymiausių baroko meistrų Mikelandželas Merizis da Karavadžas. Mirė 1610 metais.

1826 — Rusija paskelbė karą Persijai.

1867 metais gimė rašytoja Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė – Lazdynų Pelėda. Mirė 1926 metais.

1891 metais mirė amerikiečių rašytojas, gerai žinomo romano "Mobis Dikas" ir apysakos "Jūreivis Bilis Badas" autorius Hermanas Melvilis. Gimė 1819 metais.

Šią dieną 1924 metais du JAV karo lėktuvai baigė pirmąjį istorijoje skrydį aplink pasaulį. Kelionė truko 175 dienas.

1939 metais Vokietija ir TSRS susitarė dėl įtakos zonų, į kurias įeina Lietuva, Lenkija ir kitos Rytų Europos šalys, pasidalinimo.

1941 metais II pasaulinio karo metu prasidėjo nacių teroro akcijos Čekoslovakijoje.

1950 — Indonezija tapo JT nare.

Šią dieną 1978 metais mirė Romos popiežius Jonas Paulius I; jo įpėdiniu tapo Jonas Paulius II.

1992 metais Varšuvoje įvyko pirmasis istorijoje Lietuvos ir Lenkijos Ministrų pirmininkų — A. Abišalos ir H. Suchockos — susitikimas.

1994 — plaukdamas iš Talino į Stokholmą (netoli Turku miesto Suomijoje) Baltijos jūroje nuskendo keltas "Estonia", žuvo 852 žmonės.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai