Ukrainos vėliava, archyvinė nuotrauka

Taikdariai Ukrainoje: priežastys ir pasekmės

168
(atnaujinta 09:48 2017.09.18)
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė įvesti taikdarius į Ukrainą, kurie apsaugotų ESBO stebėtojus fronto linijoje. Ką tai reiškia?

VILNIUS, rugsėjo 15 — Sputnik, Andrius Petrinis. Ukraina ir jos "kuratoriai" Vakaruose, norintys konflikto prie Rusijos sienos kaip poveikio jai priemonės tęsinio, jau seniai rado būdą nevykdyti Minsko susitarimų — politinių sprendimų nebus, kol nebus taikos, o taikos nebus, nes ukrainiečių pajėgos sąmoningai pastoviai pažeidinėja bet kokias paliaubas, aiškindamos, kad dėl visko kalti pikti separatistai ir Rusija.

Tuo pat metu Ukrainos prezidentas Petras Porošenka jau seniai kalba apie taikdarius, tik su lūkesčiu, kad tai bus Vakarų valstybių pajėgos, kurios padės jam susigrąžinti Donbasą ir regiono sienos su Rusija kontrolę. Putino pasiūlymas buvo kiek kitoks. Ir svarbiausia šiuo atveju yra pagrindinių konflikto dalyvių reakcija į jį.

Tai, ką mano Kijevas ir Donbaso Liaudies Respublika, nelabai svarbu, nes pirmą kontroliuoja Amerika ir ES, o antroji stipriai priklauso nuo Maskvos žodžio. Todėl labai įdomu tai, jog Vokietijos užsienio reikalų ministras ir kanclerė Angela Merkel įvertino Putino iniciatyvą kaip pozityvią, Prancūzijos URM vadovas pavadino ją įdomia, o Jungtinės Valstijos jos neatmetė (jau nekalbant apie gandus, kad JAV Valstybės sekretorius Rexas Tillersonas pritaria Rusijos vadovo idėjai nepaisant to, jog ji ne itin naudinga dabartiniam režimui Kijeve). Kitaip tariant, susidaro įspūdis, kad Putino pasiūlymas buvo ne ekspromtas, o su tam tikrais Vakarų partneriais suderintas veiksmas.

Kremliaus interesas akivaizdus — priversti Ukrainą vykdyti Minsko susitarimus bei pagaliau pripažinti Donecko ir Luhansko Respublikas kaip dialogo partnerius. Todėl, jeigu taikdariai bus įvesti bei užtikrins ilgalaikę taiką regione, Kijevui teks pereiti prie politinių Minsko įsipareigojimų vykdymo. Vokietija ir Prancūzija, atrodo, to nori. Tačiau problema ta, kad JAV yra šiandien stipri prieš Donaldą Trumpą nusistačiusi "giluminė valstybė" (angl. deep state), kuri suinteresuota konflikto Ukrainoje tęsiniu.

Kadaise JAV Valstybės sekretorius Džonas Kerris pasiekdavo susitarimus su Sergejumi Lavrovu dėl Sirijos, o po to "atsitiktiniai" Pentagono smūgiai visus juos sugriaudavo. Kažko panašaus Amerikos "vanagai" dabar turėtų siekti Ukrainoje: pavyzdžiui, priversti Porošenką atnaujinti karą Donbase, apkaltindami dėl visko Rusiją, kuri bus priversta vienaip ar kitaip įsikišti Liaudies Respublikos pusėje.

Suprantama, kad tokiu atveju situacija apsivers aukštyn kojomis su sunkiai prognozuojamomis pasekmėmis. Tačiau jeigu JTO Saugumo taryba pritars rusiškam taikdarių įvedimo projektui, kelio atgal Ukrainos militaristams ir jų rėmėjams Amerikoje, kurie ten stipriai riboja prezidento veiksmų laisvę, beveik nebus.

Būtent dėl to optimistinis scenarijus kol kas atrodo mažai tikėtinas, bet jeigu jis būtų visiškai nerealus, Putinas, turbūt, viešai jo nesiūlytų, Vokietijos kanclerė jo neremtų, o Vašingtonas net nesutiktų jo svarstyti. Vakarėlis darosi linksmesnis.

168
Tegai:
Ukrainos konfliktas, Minsko susitarimai, Vladimiras Putinas, Ukraina
Dar šia tema
Lietuvos vaidmuo JAV politikoje Ukrainos atžvilgiu
Karoblis: Lietuva ir toliau rems Ukrainos gynybos stiprinimą
Paskui Lietuvą: JAV gali suteikti mirtiną ginklą Ukrainai
Ukraina patvirtino mirtino ginklo iš Lietuvos gavimą
Neringa Venckienė

Apeliacinis teismas: Venckienei pagrįstai apribota nuosavybės teisė į pinigines lėšas 

(atnaujinta 17:17 2020.10.20)
Panevėžio apygardos teismo sprendimas pratęsti trims mėnesiams laikiną nuosavybės teisės apribojimą yra teisėtas ir pagrįstas, konstatavo teisėjų kolegija

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė kaltinamosios Neringos Venckienės advokato skundą ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo nutartį, kuria jai trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į daugiau kaip du tūkstančius eurų.

Kaip praneša teismo spaudos tarnyba, šie pinigai, esantys Kauno apygardos teisme, kuriame anksčiau Venckienė dirbo teisėja, buvo gauti kaip jai neišmokėto darbo užmokesčio kompensacija.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismo sprendimas pratęsti trims mėnesiams laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamosios piniginėms lėšoms yra teisėtas ir pagrįstas.

"Šešis mėnesius taikytas ir iki devynių mėnesių pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertinant svarbius bylos aspektus, nėra per ilgas, nepažeidžia nei skunde nurodomų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų", — teigiama teismo sprendime.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas vertino ne tik kaltinamosios, bet ir nukentėjusiųjų interesus, taip pat faktą, jog kaltinamoji "ilgą laiką slapstėsi nuo baudžiamojo persekiojimo, taip apribodama galimybes išnagrinėti bylą ir gauti galbūt patirtos žalos atlyginimą".

Kovo mėnesį Panevėžio apygardos teismas patenkino prokuroro prašymą ir skyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą šešiems mėnesiams, uždraudžiant Venckienei disponuoti minėtomis lėšomis. Skundą dėl šios nutarties Lietuvos apeliacinis teismas jau nagrinėjo ir atmetė.

Šiandien priimta nutartis, kuria minėtas šešių mėnesių termino pratęsimas dar trims mėnesiams pripažintas teisėtu, pagrįstu ir proporcingu, yra neskundžiama.

Venckienės byla

Neringa Venckienė kaltinama teismo sprendimo nevykdymu, antstolio veiklos trukdymu, sveikatai padaryta žala ir pasipriešinimu valstybės tarnautojai. Buvusi teisėja nepripažino kaltės. Ji pasinaudojo teise duoti parodymus po to, kai bus apklausti visi liudytojai.

Byla buvo pradėta po to, kai Venckienė pasipriešino policijai, kai teisėsaugos pareigūnai šturmavo jos namus ir prievarta pasiėmė jo dukterėčią Deimantę Kedytę, kuri tapo pedofilų auka. Teismas pareikalavo, kad vaikas būtų paimtas iš tetos ir atiduotas motinai, kuri buvo įtariama tuo, kad ji pati atidavė dukrą seksualiniam išnaudojimui. Apie tolimesnį merginos likimą nieko nežinoma.

2013 metais Venckienė kartu su sūnumi Karoliu pabėgo į JAV. Po penkerių metų Amerikos valdžia Lietuvos vadovybės prašymu ją areštavo ir išsiuntė į kalėjimą Čikagoje. Vėliau ji buvo grąžinta į tėvynę.

Buvusi teisėja pažymėjo, kad per dešimt metų Lietuvos valdžia nepateikė realių jos kaltės įrodymų, o Lietuvos prokurorai nuo pat pradžių stengėsi užglaistyti pedofilijos skandalą.

Tegai:
Panevėžys, Neringa Venckienė
Dar šia tema
Politologas: Venckienei neleista dalyvauti Seimo rinkimuose dėl formalios priežasties
Venckienė pareiškė, kad artėjantys Seimo rinkimai panašėja į cirką
Teismas prašo EŽTT konsultacijos dėl Venckienės neregistravimo į kandidatus atvejo
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą

(atnaujinta 15:26 2020.10.20)
Anksčiau Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą po "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" lyderio Valdemaro Tomaševskio skundo dėl buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko pasisakymo

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis socialinio tinklo Facebook puslapyje išreiškė požiūrį į per televiziją nuskambėjusį renginių vedėjo ir buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko atvirą raginimą demonstratyviai bausti — "šaudyti po vieną per metus" — balsuojančius už partiją "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga".

"Negaliu tiesiog nutylėti dėl pareiškimo, kuris nuskambėjo iš vieno patyrusio ir aktyvaus visuomeninio atstovo lūpų", — sako premjeras.

Jo teigimu, šis pareiškimas sukrėtė ir šokiravo, o tarptautinėje erdvėje yra pasitinkamas su didžiule nuostaba ir klausimais: kodėl tai buvo pasakyta, kaip tiksliai buvo pasakyta, ką tai reiškia? Ką tai sako visų pirma ne tiek apie pareiškimo autorių, kiek apie šiuolaikinę Lietuvą, kurią norime matyti kaip vakarietišką, atvirą visiems ir tolerantišką? Ką pagaliau tai sako apie kiekvieną iš mūsų?

"Šiandien norėčiau dar kartą griežtai pasisakyti prieš bet kokios nesantaikos kurstymą. Bet kokiu — rasės, religijos, tautinės ar kitokios priklausomybės — pagrindu. Negalime intelektu, ironija, sarkazmu ar kitais būdais pridenginėti pagiežos ir neapykantos", — rašo ministras pirmininkas.

Anot premjero, mums nereikia proginės ar selektyvios tolerancijos. Tokios, kai vieną dieną minime dešimties tūkstančių nekaltų aukų atminimą, kai savo vaikams, šimtams ir tūkstančiams žiūrovų bei sekėjų sakome, kad totalitarinių režimų, skatinusių neapykantą, nusikaltimai yra siaubingi ir negali būti pamiršti, o jau kitą dieną į eterį išleidžiame frazę apie tai, kad kažką reikėtų šaudyti.

"Aš asmeniškai, mano šeima, Vyriausybė ir, tikiuosi, kiekvienas iš mūsų, aiškiai ir griežtai atsiribojame nuo išsakytų žodžių. Pasisakome ir pasisakysime prieš bet kokį neapykantos kurstymą bet kokiu pagrindu. Nesvarbu, kas bebūtų tų žodžių autorius", — apibendrina Skvernelis.

Jo teigimu, šis pareiškimas visiškai neatspindi nei Vyriausybės, nei mūsų visuomenės požiūrio. Ir tą geriausiai įrodo ne žodžiai, o konkretūs darbai.

"Partnerystės su Lenkija stiprinimas nuo pat kadencijos pradžios buvo ir yra prioritetinė sritis. Išbridome iš šaltojo karo zonos, mūsų santykiai, ko gero, dar niekad nebuvo tokie geri, kokie yra šiandien. Gyvename ir gyvensime kartu, stipriname ir stiprinsime santykius visur, kur tik galime. Tam, kad kitus 1791 metų gegužės 3 dienos Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metus pasitiktume dar stipresni tiek viduje, tiek išorėje", — išreiškia bendrą šalies poziciją premjeras.

Anksčiau Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą po "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" lyderio Valdemaro Tomaševskio skundo dėl buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko pasisakymo. Pastarasis, duodamas interviu Lietuvos žiniasklaidai, pareiškė, kad tokius žmones kaip lenkų partijos pirmininkas "reikėtų šaudyti šiaip jau".

Generalinė prokuratūra patikrins, ar šis pareiškimas yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Tuo tarpu politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus Sputnik Lietuva pasakė, kad griežtas buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko pareiškimas apie "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" (LLRA-KŠS) pirmininką europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį nesugriaus Vilniaus ir Varšuvos santykių, tačiau gali tam tikru mastu juos paveikti.

Tegai:
neapykantos kurstymas, Arūnas Valinskas, Saulius Skvernelis
Taimso aikštė Niujorke, archyvinė nuotrauka

JAV nusprendė, kad pasaulį valdo "komunizmo šmėkla"

(atnaujinta 17:42 2020.10.20)
"Kaip komunizmo šmėkla valdo mūsų pasaulį": tai knygos pavadinimas... Na, iš tikrųjų, ką tik išleistos JAV trijų tomų propagandinės brošiūros antraštė

Dešimties metų senumo duomenimis, šioje šalyje per metus buvo išleista 316 480 knygų; dabar, matyt, ne mažiau. Bent jau šiuo atžvilgiu JAV išlaiko pirmąją vietą pasaulyje. Taigi, leidinys apie komunizmo šmėklą nėra didingas įvykis, tačiau vis tiek nepaprastas: prieš mus — labai primityvus agitacinis leidinys, paaiškinantis, kaip turėtų mąstyti žmogus iš respublikoniškos, dešiniosios šalies pusės (juk dauguma taip ir mąsto).

Pažymėtina ir leidykla — "The Epoch Times". Prieš dešimt metų respublikonų žiniasklaidoje nebuvo tokio sprogimo, koks yra šiandien JAV, tada atrodė, kad demokratai turėjo visišką žodžio ir minties monopolį visų rūšių transliacijose ar popieriuje. Šiandien tai toli gražu ne taip. Respublikonai sukaupė jėgas, ėmė urgzti ir užpildyti žiniasklaidos erdvę. Ir vargu ar ši situacija pasikeis, net jei lapkričio mėnesio rinkimuose jie sulauks blogiausio rezultato. Bet kuo jie užpildo, yra kitas klausimas.

Mes žiūrime knygą apie komunizmo šmėklą: bendra pažįstama esmė. Ar dar kas nors prisimena, kiek tomų parašė Marksas, Engelsas, Leninas, Trockis ir daugelis kitų (kiekvienas — nuo knygų spintos sienos iki sienos)? Ir akivaizdu, kad labai mažai komunistų visa tai skaitė. Tačiau mažas lankstinukas "Komunistų manifestas" yra kitas dalykas. Beje, jis prasidėjo, kaip žinia, žodžiais, kad po Europą klaidžioja šmėkla, komunizmo šmėkla. Dabar mes matome amerikietišką Markso ir Engelso plagiatą su priešingu ženklu. Taip pat atrandame, kad šmėkla nebeklaidžioja, o valdo visą pasaulį ("prasiskverbė beveik į visas šiuolaikinės visuomenės sferas") ir — svarbiausia — ji labai pasikeitė. Net nėra prasmės lyginti Markso komunizmo su tuo, kaip jį apibūdina dabartiniai Amerikos kovotojai su šmėklomis.

Jų komunizmas visų pirma yra tradicinės kultūros ir visuomenės žlugdymas: žinoma, kad taip yra. Bet tai taip pat kelias nuo prezidento Ruzvelto "Naujojo kurso" (1930 metai) iki antikarinių ir žmogaus teisių judėjimų (1960 metai), o vėliau — prie modernaus progresyvizmo. Tai yra politkorektiškumo atsiradimas (kai daugelio dalykų negalima pasakyti atvirai, nesulaužant kalbos), ir bažnyčios silpnėjimas bei "religinis chaosas", kai kiekvienas gali susikurti religiją. Šeimos sunaikinimas, kuris prasidėjo nuo "seksualinio išsivadavimo", po kurio kilo vyrų persekiojimas.

Taip pat — meno (pirmiausia kino, su šiuo jūsų Holivudu) ir švietimo, o ypač masinės žiniasklaidos, naikinimas. Žiniasklaida, skaitome mes, tam tikru momentu buvo visiškai užvaldyta liberalų ir progresyvistų ir tapo pagrindiniu viso pasaulinio karo frontu.

Gali atrodyti, kad tokia knyga galėjo būti išleista 50-ųjų aukso amžiuje, kai Elvis buvo gyvas, amerikiečiai važinėjo ilgomis atviromis mašinomis, varė jas į kino teatrus po atviru dangumi ir džiaugėsi — tačiau jie labai bijojo Maskvos ir jos sąjungininkų. Bet ne, dabar kitas amžius. Mes turime bijoti Kinijos, nes Maskva nebėra komunistinė. Tiesa, Kinija taip pat turi tik istorinį ryšį su klasikiniu komunizmu, tačiau mūsų trijų tomų brošiūros auditorija apie tai neturėtų žinoti.

Skaitytojui skyrius po skyriaus pasakojama, kaip ne TSRS, o, pasirodo, Kinija dešimtmečiais skverbėsi su savo ideologija į visas Vakarų visuomenes. Ir dar į Aziją, Afriką, Lotynų Ameriką (kodėl gi ne mes, bet jie ir jų Mao Dzedongas? Net įžeidžia). Ir šiandien ji "įgijo jėgų kovoje dėl visuotinės hegemonijos", sumenkindama JAV ir visus Vakarus.

Apskritai jau aišku, kad visas šis niūrus vaizdas labai primena kažką. Ir knyga apie šmėklą to neslepia, tačiau nuo pat pirmų eilučių mums viską paaiškina: tai tas pats velnias. Komunizmas yra velnias, ir jis yra. Velnias trokšta žmonijos sunaikinimo, jis turi daug veidų, iš pradžių vilioja romantiškomis komunizmo versijomis... O paskui — tai, ką jūs ir matote.

Trumpai tariant, viskas, apskritai viskas, kas bloga pasaulyje, yra iš velnio. Jei nori — vadink tai komunizmu, koks skirtumas.

Mes matome kažką panašaus dar vieno visuotinai pripažinto keiksmažodžio atžvilgiu. Kraštutinis politinio ir moralinio bjaurumo laipsnis mūsų šalyje vadinamas fašizmu (rečiau — nacizmu). Tiesą sakant, jei jau tikrai prisikabintume prie masinio tokio termino vartojimo, pasinaudojus gerai apgalvotais sociologiniais klausimais, greitai paaiškės, kad rusui fašizmas yra užsienio okupacijos sinonimas, po kurio nustatomas didžiulis nepaaiškinamai griežtų ir svetimų kasdienio elgesio taisyklių rinkinys, kuris, be to, verčia vienaip ar kitaip elgtis ne tik pirmą kartą ir "dėl vaizdo", bet ir beveik visada. Ir tik antroje vietoje — tai karas bei jo sunaikinimas (kurį, pažymime, gali sukelti ne tik fašistai).

Tuo pačiu metu ne tiek daug žmonių supranta ideologinio kokteilio ir administracinės praktikos komponentus, išsivysčiusius į italų kalbos fenomeną (fašizmas kaip toks) ir į vokišką variantą (nacionalsocializmas). Taigi, prieš mus yra tas pats velnias, viso blogo, kuris gali būti žmonių visuomenėje ir gyvenime, personifikacija. Be jo niekaip. Dabar pažiūrėkime, kas iš tikrųjų parašyta visuose trijuose knygos apie šmėklą tomuose. Kinija, kaip ir anksčiau TSRS, yra visiškai mitinis ir geografiškai tolimas blogio šaltinis. O štai artimi demokratai su visomis "komunistinėmis" virtusiomis idėjomis ir kampanijomis nėra mitas. Tai yra velnias, koks jis yra, tiksliau sakant, tai yra satanistai, ir su jais teks susidoroti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
komunizmas, JAV