Dalia Grybauskaitė susitiko su António Guterresu, nuotrauka iš įvykio vietos

Grybauskaitė išvyko į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją

49
(atnaujinta 16:30 2017.09.18)
Prezidentės vizito programoje numatyti ne tik dvišaliai susitikimai, bet ir kalba iš Generalinės Asamblėjos tribūnos

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, kur „tiesiogiai informuos pasaulio lyderius apie saugumo padėtį Lietuvos pasienyje ir regione", praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Niujorke Grybauskaitė pirmiausia dvišaliame susitikime kalbėsis su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu, kur bus aptartos ir JT reformos bei operatyvesnio JT atsako į tarptautinės teisės pažeidimus bei konfliktų prevenciją būtinybė.

Šalies vadovė taip pat prisijungs prie JAV Prezidento Donaldo Trumpo inicijuotos deklaracijos, kuria siekiama reformuoti Jungtines Tautas.

Vėliau JT vadovo kvietimu prezidentė dalyvaus darbo pietuose su JAV, Prancūzijos, Šveicarijos, Japonijos, Jordanijos ir kitų valstybių vadovais, kur bus aptariama geopolitinė situacija ir iššūkiai žmonijos saugumui.

Niujorke taip pat įvyks dvišalis Prezidentės susitikimas su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda, kuriame šalių vadovai kalbėsis apie Lietuvos ir Lenkijos žmonių saugumo užtikrinimą, vieningą atsaką į geopolitines ir hibridines grėsmes, aptars energetinio saugumo klausimus ir dvišalių santykių stiprinimo galimybes.

Antradienį prezidentė sakys kalbą iš JT Generalinės Asamblėjos tribūnos, kurioje "atkreips pasaulio lyderių dėmesį ne tik į karines, bet ir energetinio šantažo bei kibernetinių atakų, destabilizuojančios propagandos grėsmes".

Prezidentė pasisakys  rugsėjo 19 dieną  apie 20:00-21:00 Lietuvos laiku. Tiesioginę kabos transliaciją galima stebėti čia: http://webtv.un.org.

49
Tegai:
nacionalinis saugumas, JT Generalinė Asamblėja, Dalia Grybauskaitė, Niujorkas
Dar šia tema
Televizijos kanalas "RT" transliuojamas Jungtinių Tautų Organizacijoje
JT Generalinė Asamblėja patvirtino Ukrainos rezoliuciją dėl Krymo
Grybauskaitė: drąsiai svajojanti moteris gali pakeisti pasaulį
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus

(atnaujinta 17:27 2020.07.07)
Apklausa vyko birželio 18–26 dienomis. Joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis Lietuvos gyventojų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Didžiausią šansą laimėti Seimo rinkimus, jei jie vyktų dabar, turėtų opozicinė partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai". Apie tai praneša TASS su nuoroda į "Spinter tyrimų" apklausą.

Kad patektų į Seimą, partijai reikia surinkti mažiausiai 5 procentus balsų, rinkimų blokui — 7 procentus. Konservatoriai galėtų gauti 16,4 proc.

Antroje vietoje buvo valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurios rezultatas — 12,9 proc. 8,8 proc. respondentų balsuotų už socialdemokratų partiją, 5,2 proc. — už Darbo partiją. Penktoje vietoje liko Liberalų sąjūdis, kuris gautų penkių procentų palaikymą.

Tuo tarpu 16,7 proc. respondentų nebalsuotų. Dar 18,1 proc. respondentų neapsisprendė dėl savo favoritų.

Apklausa vyko nuo birželio 18 iki 26 dienos, joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė rengti balsavimą internetu.

Tegai:
Seimo rinkimai
Dar šia tema
Lietuvos Seimas baigė pavasario sesiją
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Nausėda: Paleckio pavardė tapo "išdavystės simboliu" Lietuvoje

(atnaujinta 14:29 2020.07.07)
Tuo tarpu buvusį "Socialistinio liaudies fronto" lyderį paleisti reikalavo net stambūs Lietuvos politikai. Tarp jų — daugiau nei 50 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad buvusio "Socialistinio liaudies fronto" lyderio Algirdo Paleckio pavardė tapo "išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu". Apie tai pasakė interviu leidiniui "Obzor".

Lietuvos vadovas teigė, kad lojalus ar nelojalus piliečių požiūris priklauso nuo to, ar žmogus jaučiasi valstybės dalimi, ar gali dalyvauti priimant sprendimus, bei nuo to, ar atsižvelgiama į jo nuomonę ir interesus.

Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos istorija žino daugelį nelietuvių, "atidavusių savo gyvybes" už Respubliką. Kaip pavyzdį jis paminėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariškį ir valstybės tarnautoją, kunigaikštį Konstantiną Ostrogiškį.

"Galiu prisiminti totorius, karaimus, rusakalbius, kurie nuo senų laikų ištikimai tarnavo ir vis dar tarnauja Lietuvos armijoje, baltarusius ir rusus, kovojusius kartu su Lietuvos partizanais, taip pat tuos, kurie 1990 metų kovo 11 dieną pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą — Nikolajų Medvedevą, Emanuelį Zingerį, Česlovą Okinčicą ir kitus. <...> Ir, deja, turime tikrų lietuvių, kurių pavardės tapo išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu: Algirdas Paleckis, Antanas Sniečkus, Juozas Markulis... Sovietmečiais buvo daug lietuvių naikinimo batalionuose, skundikų, kolaborantų", — teigė valstybės vadovas.

Nausėda pareiškė, kad kasdieniame gyvenime dėl įvairių priežasčių, ypač prieš rinkimus, kai kurie žmonės pasirenka ne vienijantį, o atskiriantį kelią. Tačiau kartu prezidentas neatmetė, kad šių žmonių gyvenime gali kilti problemų, kurių valstybė vis dar neišsprendžia arba skiria per mažai dėmesio.

Valerijus Ivanovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Стефанов

"Todėl dialogo kelias yra nepaprastai svarbus. Kuo daugiau ir atviriau kalbėsimės tarpusavyje, tuo greičiau išspręsime šias problemas. Todėl aš ir mano patarėjai domimės aktualiais tautinių bendruomenių klausimais ir ieškome būdų jiems išspręsti", — sakė jis.

Komentuodamas situaciją su tautinėmis mažumomis Lietuvoje, šalies vadovas teigė nenorintis skirstyti piliečių pagal tautybę, tačiau mano, kad svarbu sudaryti šalyje sąlygas gimtosios kalbos ir kultūros plėtrai.

"Mes pasirenkame integracijos, o ne asimiliacijos kelią, nes pasitikime savo piliečiais, nes manome, kad skirtumai ir jų supratimas praturtina žmones. Tikimės, kad tik tokiu būdu galėsime statyti tiltus ir kurti stiprią pilietinę visuomenę", — sakė prezidentas.

Nausėdos teigimu, pagrindiniai Lietuvos principai yra pagarba įstatymams ir žmogaus laisvė.

Paleckio byla

2018 metų pabaigoje paaiškėjo, kad prieš Algirdą Paleckį ir Deimantą Bertauską iškelta "šnipinėjimo" byla. Jie kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais", taip pat "šnipinėjimu" Rusijos žvalgybos naudai.

Paleckis ne kartą yra teigęs savo nekaltumą. Baudžiamojo persekiojimo priežastimi jis laiko Lietuvos valdžios kerštą už susidomėjimą 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat už bendravimą su rusais.

Kaip pažymėjo pats politikas, jis nebendravo su Rusijos žvalgybos tarnybomis, tik rašė knygą apie sausio 13 dienos įvykius ir atliko žurnalistinį tyrimą, apklausdamas tų įvykių dalyvius, kurie dabar gyvena Rusijoje.

Paleisti Paleckį reikalavo net garsūs Lietuvos politikai. Tarp jų — daugiau nei 60 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų. 

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą. Paleckio byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti birželio 1 dieną.

Birželio mėnesį Šiaulių apygardos teismas nutarė pakeisti Paleckiui intensyvios priežiūros sąlygas, įpareigodamas jį nuo 17:00 iki 7:00 būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Vilniuje, neišvykti už Vilniaus ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose.

Kitame teismo posėdyje, kuris įvyks birželio 22 dieną, numatoma apklausti verslininką Deimantą Bertauską.

Tegai:
Lietuva, Gitanas Nausėda, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje
Dar šia tema
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
"Štai ir visas kriminalas": Paleckis paaiškino, kodėl jis yra persekiojamas Lietuvoje
Vilniaus oro uostas

Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams

(atnaujinta 23:23 2020.07.07)
Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau šalyje galioja nepaprastoji padėtis

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgdama į nepalankią COVID-19 infekcijos plitimo situaciją kai kuriose Pasaulio šalyse, ragina keliautojus imtis reikiamų atsargumo priemonių ir paisyti specialistų rekomendacijų, pranešė SAM.

Koronaviruso infekcijai, kaip ir kitoms užkrečiamosioms ligoms, būdingas inkubacinis periodas, tai yra, kad net jei žmogus jaučiasi gerai, nereiškia, kad tuo metu jis nėra užsikrėtęs infekcija.

Koronaviruso inkubacijos laikotarpis siekia apie 14 dienų, todėl grįžus (ar vykus tranzitu) iš valstybių, kuriose sergamumas viršija nustatytą 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų rodiklį, privaloma dvi savaites izoliuotis. Grįžus iš tų šalių, kuriose sergamumas mažesnis — 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, izoliuotis rekomenduojama.

Taip pat grįžtantys iš paveiktų šalių, kuriose sergamumas viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, per 24 valandas privalo užsiregistruoti Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC), užpildant elektroninę anketą.

Be to, Lietuvos sienos kirtimo vietoje bus matuojama temperatūra. Nustačius koronaviruso infekcijos simptomus, tokie keliautojai bus atskirti nuo kitų žmonių, iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jie bus nugabenti į gydymo įstaigą.

Žmonėms, atvykusiems iš Bulgarijos, Čekijos, Džibučio, Egipto, Ganos, Indijos, Jungtinės Karalystės, Monako, Nepalo, Mergelių salų, Rumunijos, Svazilendo ir Turkijos, kur sergamumas yra kiek mažesnis, specialistai rekomenduoja izoliuotis, laikytis saugaus atstumo nuo kitų žmonių, pagal galimybes dėvėti asmens apsaugos priemones.

Jiems taip pat reikia stebėti savo sveikatą. Jei išsivystytų COVID-19 ligos simptomai, jie turėtų nedelsdami skambinti į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808, pateikti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų rekomendacijas.

Iš kitų, nelaikomų paveiktomis, šalių grįžus izoliuotis nereikia, tačiau rekomenduotina laikytis bendrų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, keliautojai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estija ketina sušvelninti apribojimus iš užsienio atvykstantiems darbuotojams
Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę
COVID-19 statistika Lietuvoje: per parą nė vieno pasveikusio žmogaus