Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Energetikos institutas: konsultacijos dėl Astravo AE buvo suderintos su URM

50
(atnaujinta 19:21 2017.09.23)
Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Lietuvos energetikos institutas konsultuoja Baltarusiją dėl Astravo AE, instituto vadovas iškart patikino, kad tokia veikla buvo suderinta su Užsienio reikalų ministerija

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Astravo atominę elektrinę (AE) statančią Baltarusiją konsultuojančio Lietuvos energetikos instituto vadovui pareiškus, kad jo mokslininkų dalyvavimas projekte buvo suderintas su Užsienio reikalų ministerija, pastaroji pareiškė, kad institutas turėtų iš naujo įvertinti savo poziciją.

"Ministerijos atstovai suprato šią misiją, iš kurios galima turėti ir naudos — mūsų mokslininkai gali būti patikimu informacijos šaltiniu", — sakė laikraščiui "Lietuvos rytas" Lietuvos energetikos instituto vadovas Sigitas Rimkevičius.

Tačiau Specialus Lietuvos atstovas Astravo AE reikalams, URM atstovas Darius Degutis teigė nieko nežinojęs apie Lietuvos mokslininkų dalyvavimą ES projekte ir griežtai pareiškė, kad tai — sunkiai suprantamas akibrokštas: "Lietuvos pozicija labai aiški. Atominės elektrinės statyba turi būti nedelsiant sustabdyta."

Baltarusijo AE statybos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Виктор Толочко

Pasak Rimkevičiaus, galima piktintis dėl elektrinės statybų, bet ji vis tiek statoma ir tikriausiai bus pastatyta.

"Taigi, galbūt mums svarbu turėti nors kokią informaciją apie statybas ir stengtis, kad šis objektas būtų maksimaliai saugus", — sakė instituto vadovas.

Projektas, kuriame dalyvauja Lietuvos mokslininkai, finansuojamas pagal EK programą "Branduolinės saugos instrumentas", kuriai tam tikrą dalį lėšų skiria ir Lietuva. Kaip ketvirtadienį skelbė portalas 15min.lt, jo vertė siekia apie 3,5 milijonų eurų, o Lietuvos institutas iš jo uždirbs apie šimtą tūkstančių eurų.

Birželį Seimas įstatymu pripažino, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Per tris mėnesius nuo šio įstatymo priėmimo Vyriausybė turi patvirtinti apsaugos priemonių nuo Astravo AE įgyvendinimo planą.

Apie Astravo AE

50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia — 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuota įjungti 2019 metais, o antrasis reaktorius, kaip planuojama, turėtų pradėti veikti 2020 metais. Baltarusijos AE statoma Gardino srities Astravo rajone.

Projekto užsakovas — Respublikinė unitarinė įmonė "Belorusskaya AES", o projekto generalinis rangovas — Rusijos "Atomstroieksport", korporacijos "Rosatom" dalis.

50
Tegai:
Astravo AE, Lietuvos energetikos institutas
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (494)
Dar šia tema
ESBO pirmininkas: Lietuvos rezoliucija dėl Astravo AE pasiekė tikslą
Minskas tikisi atnaujinti dialogą su Vilniumi dėl Astravo AE
Kodėl Lietuva nenori pirkti Astravo atominės elektrinės energijos
Kaip statoma Astravo AE Baltarusijoje
Karantinas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

"Taip negalima daryti": Guoga pasipiktino galimu karantino pratęsimu

(atnaujinta 12:13 2021.01.26)
Kaip pažymi politikas, nauja Vyriausybė pamatė, kad totalinės karantino griežtos priemonės mažina susirgimus, ir dabar "bijo elgtis drąsiau" ir švelninti karantino apribojimus

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Vis dar Seimo nario pareigas einantis Antanas Guoga išreiškė nepasitenkinimą Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymu pratęsti karantiną iki vasario pabaigos.

Pirmadienį VESK pasiūlė Vyriausybei tęsti karantiną nuo vasario 1 dienos iki vasario 28 dienos, motyvuodama tai vis dar dideliu registruotų atvejų skaičiumi.

"Šiandien Vyriausybė pareiškė, kad karantinas Lietuvoje bus tęsiamas iki vasario 28 d. Dar daugiau, kaip visą mėnesį. Galbūt, kažkokie atlaisvinimai bus apie vasario vidurį. Taip negalima daryti. Negalima visos šalies laikyti taip ilgai užrakintos. Vyriausybė turi skubiai pereiti nuo visos šalies uždarymo prie labai tikslinių, lokalių priemonių", — rašo Guoga savo paskyroje Facebook. 

Kaip rašo politikas, nauja Vyriausybė pamatė, kad totalinės karantino griežtos priemonės mažina susirgimus, ir dabar "bijo drąsiau elgtis, iš inercijos nori viską tęsti". Tačiau, pasak Guogos, kiekviena diena tokio atsargumo daro labai didelę emocinę, socialinę, ekonominę žalą.

"Išgelbėjam žmonių gyvybes nuo Covid, bet dabar labai realu juos prarasti jau dėl kitų priežasčių. Todėl perspausti ir uždelsti su kietais draudimais negalime. <...> Jau dabar reikia leisti žmonėms žingsnis po žingsnio grįžti į normalų gyvenimą. Nustatyti griežtus reikalavimus ir leisti pradėti veikti smulkiam verslui. Mažos parduotuvės, grožio salonai, kirpyklos, siuvyklos kitos paslaugos jau gali veikti. Kelius blokuoti irgi tik šventinėmis dienomis, jeigu to reikalauja situacija", — rašo Guoga.

Analizuojant naujausią viruso plitimo statistiką, akivaizdžiai matyti, kad karščiausi taškai šiuo metu yra vaikų darželiai, globos namai ir gydymo įstaigos — ten ir turi būti skiriamas kovos su virusu prioritetas, teigia politikas.

"Žmonėms nebeužtenka pažadų, kad karantinas kažkada baigsis. Jau reikia ir pozityvių, konkrečių žingsnių einant link to. To nepadarant, žmonių nuovargis su kiekviena diena tik didės. Pavargę žmonės tampa pikti ir abejingi. Tada net pats griežčiausias karantinas nebeveiks. O visuomenėje turėsime labai daug skaudžių įvykių ir nelaimių", — rašo jis.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 177 934 žmonės, bendras mirusiųjų skaičius siekia 2 688.

Griežtas karantinas Lietuvoje galioja iki sausio pabaigos, tačiau valdžia jau užsiminė, jog svarstoma apribojimus pratęsti iki vasario pabaigos su tam tikrais atlaisvinimais verslui ir judėjimo apribojimų sušvelninimu. Vyriausybė sprendimą turėtų priimti trečiadienį.

Tegai:
karantinas, Antanas Guoga
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantino metu pareigūnai, atlikę judėjimo ribojimo funkcijas, gaus atlyginimų priedus
Karantinas sumažino besikreipiančiųjų dėl traumos skaičių
Dėl nevienodų verslo sąlygų karantino metu politikai kreipėsi į Konkurencijos tarybą
Siūloma karantiną Lietuvoje taikyti iki vasario pabaigos
Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Įsigali moterų valdžia. Čmilytė-Nielsen pasveikino pirmąją Estijos premjerę

(atnaujinta 11:54 2021.01.26)
Jos teigimu, Baltijos ir Skandinavijos šalyse 6 iš 8 premjerų yra moterys (Islandijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Estijoje ir Lietuvoje)

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasveikino naujai paskirtą Estijos premjerę Kają Kallas. Apie tai ji rašo savo Facebook paskyroje.

Jos teigimu, Baltijos ir Skandinavijos šalyse 6 iš 8 premjerų yra moterys (Islandijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Estijoje ir Lietuvoje).

"Sveikinu kolegę liberalę Kają ir jos Reformų partiją, grįžusią prie valstybės vairo. Būtent ši partija sukūrė tą Estiją, kuria žavisi pasaulis ir šiek tiek pavydi lietuviai", — teigia ji.

Seimo pirmininkė pabrėžė, kad geresnio pasirinkimo šiuo nelengvu metu Estijos žmonės negalėjo tikėtis.

Kaja Kallas, kurios paskyrimą dar turi patvirtinti parlamentas, — pirmoji moteris, kuri eis premjerės pareigas. Ji yra prisiekusi eurofilė ir buvusio Estijos ministro pirmininko Siimo Kallaso duktė. 2018 metais ji perėmė vadovavimą Reformų partijai ir tapo pirmąja jos pirmininke moterimi.

Anksčiau Kaja Kallas dirbo Europos Parlamente ir dažnai buvo įtraukiama į įtakingiausių europarlamentarų sąrašus.

Dar šia tema
Nauja sudėtis: JAV federalinis valstybės iždas pasirengęs sužlugdyti dolerį
ES nori atsargiai naudoti sankcijas prieš Rusiją, sakoma Slovakijoje
JAV prezidentas Džo Baidenas

Baidenas leido translyčiams asmenims tarnauti kariuomenėje

(atnaujinta 11:56 2021.01.26)
Translyčių asmenų karinė tarnyba oficialiai buvo leista 2016 metais, Obamos prezidentavimo metu, tačiau į valdžią atėjęs Trampas ją uždraudė

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. JAV prezidentas Džo Baidenas panaikino jo pirmtako Donaldo Trampo nustatytą draudimą translyčių asmenų tarnybai JAV kariuomenėje, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai.

"Prezidentas Baidenas šiandien pasirašė vykdomąjį raštą, kuriame išdėstyta politika, pagal kurią kiekvienas amerikietis, tinkantis tarnauti JAV ginkluotose pajėgose, gali turėti tokią galimybę", — pranešė Baltųjų rūmų spaudos tarnyba.

Pranešime pažymima, jog prezidentas Baidenas "mano, kad lytis neturėtų būti kliūtis karinei tarnybai ir kad Amerikos stiprybė yra jos įvairiapusiškume".

Netrukus po atėjimo į Baltuosius rūmus 2017 metais Trampas pareiškė, kad translyčiams asmenims bus uždrausta tarnyba bet kokiu pavidalu JAV kariuomenėje. 2019 metais JAV Gynybos departamentas pasirašė direktyvą, draudžiančią daugumai translyčių asmenų tarnauti JAV ginkluotosiose pajėgose. Buvo pranešta, kad bet kuris translytis asmuo, stojantis į tarnybą JAV ginkluotosiose pajėgose, gali tarnauti tik su tos lyties kariuomenės atstovais, kuri buvo nurodyta jam gimus.

Translyčių asmenų karinė tarnyba oficialiai buvo leista 2016 metais, Barako Obamos prezidentavimo metu.

Tegai:
transseksualas, karo tarnyba, kariuomenė, Džo Baidenas, JAV