Socialdemokratų partija, archyvinė nuotrauka

LSDP pašalins partijos narius sudariusius frakcijų koaliciją

40
(atnaujinta 13:32 2017.10.08)
Socialdemokratų partijos etikos komisija nusprendė, kad partijos nariai, sudarę frakcijų koaliciją po to, kai vadovybė atsisakė valdančiosios koalicijos, turėtų būti pašalinti iš LSDP gretų

VILNIUS, spalio 7 — Sputnik. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Etikos ir procedūrų komisija šeštadienį pasiūlė šalinti iš partijos narius, kurie, nepaisydami LSDP tarybos sprendimo nutraukti koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), sudarė frakcijų koaliciją parlamente, rašoma LSDP pranešime.

Algirdas Butkevičius, archyvinė nuotrauka
© Photo: Wikimedia Commons

Galutinį sprendimą dėl sankcijos priims taryba. Ją sušauks spalio 10 dieną vyksiantis prezidiumas.

Į Etikos ir procedūrų komisijos posėdį buvo kviesti frakcijų koaliciją sudarę Seimo nariai, garbės pirmininkai ir dabartinis partijos pirmininkas. Iš visų kviestų asmenų dalyvavo tik garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas ir esamas partijos vadovas Gintautas Paluckas. Keturi Seimo nariai iš anksto pranešė negalėję atvykti į posėdį, kiti apie savo apsisprendimą komsijos neinformavo.

"LSDP Etikos ir procedūrų komisija 2017 metų rugsėjo 27 dieną konstatavo, kad LSDP frakcijos sprendimas sudaryti frakcijų koaliciją Seime su LVŽS frakcija buvo priimtas nepaisant LSDP tarybos nutarimo, prieštarauja jo esmei, neatitinka partijos išreikštos valios bei LSDP statuto reikalavimų", — rašoma pranešime.

LSDP frakcijos Seime atstovai, sudarę frakcijų koaliciją, nesutiko su tokiu partijos Etikos ir procedūrų komisijos konstatavimu ir pateikė savo skundus.

Penki frakcijos nariai taip pat kreipėsi į partijos suvažiavimą "dėl šiurkščių LSDP statuto pažeidimų priimant LSDP tarybos 2017 metų rugsėjo 23 dienos nutarimą" nutraukti koaliciją su LVŽS.

Įvertinusi dalies LSDP frakcijos Seime skundą, surinkusi bei patikrinusi informaciją, Etikos ir procedūrų komisija nutarė, kad teiginiai dėl tarybos sprendimo neteisėtumo ar nedemokratiškumo, yra nepagrįsti. Komisijos nuomone, tarybos sprendimas dėl koalicijos nutraukimo su LVŽS yra teisėtas, galiojantis ir turi būti vykdomas.

"Partija neskyla, dėl dievo meilės. Dešimt ar vienuolika žmonių nėra partija. Partija vieninga skyriai vieningi, ir jokių skilimo grėsmių nėra", — suskubėjo pareikšti LSDP vadovas Gintautas Paluckis.

Etikos ir procedūrų komisija taip pat nenustatė tarybos sprendimo priėmimo procedūros pažeidimų. Už sprendimą palikti valdančiąją koaliciją šių metų rugsėjo 23 dieną balsavo 140 partijos tarybos nariai, o prieš buvo 46. Balsavime dalyvavo 187 iš 235 tarybos narių.

Vėliau Lietuvos socialdemokratų frakcija priėmė sprendimą toliau Seime bendradarbiauti su Valstiečių ir žaliųjų frakcija. Už tokį sprendimą pasisakė 10 frakcijos narių. Prieš buvo 4 frakcijos nariai, 1 susilaikė. Už frakcijų koaliciją balsavo Valentinas Bukauskas, Gediminas Kirkilas, Andrius Palionis, Rimantas Sinkevičius, Algirdas Butkevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė, Juozas Bernatonis, Artūras Skardžius ir Antanas Vinkus. Prieš — Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algirdas Sysas ir Juozas Olekas. Julius Sabatauskas balsavime susilaikė.

Iš socialdemokratų paskirtų ministrų Vyriausybėje lieka teisingumo ministrė Milda Vainiutė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, o ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius nusprendė atsistatydinti.

Koalicijos sutartį su LVŽS socialdemokratai sudarė po pernai rinkimų vykusių Seimo rinkimų. Jiems priklauso trys ministrų portfeliai, keturių parlamento komitetų pirmininkų postai.

40
Tegai:
valdančioji koalicija, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)
Dar šia tema
Lietuvoje byra politinės "vedybos su išskaičiavimu"
Gintautas Paluckas prieš nomenklatūrą
Vilnius

Istorikas paaiškino, kodėl Lietuva neturi teisės pareikšti apie jos "okupaciją"

(atnaujinta 16:56 2020.09.29)
Lietuva nepareiškė, kad TSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartis yra negaliojanti ir kad sovietų veiksmai jai prieštarauja

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Iki TSRS žlugimo Lietuva nenutraukė TSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutarties, todėl teisiškai neteisinga kalbėti nei apie tuometinę jos okupaciją, nei apie pakartotinę okupaciją 1991 metų sausį, pareiškė Istorinės atminties fondo direktorius Aleksandras Diukovas. Apie tai praneša RIA Novosti.

Pirmadienį jis kalbėjo naujienų agentūroje MIA "Rossija segodnia" dokumentinio leidinio "Gyventojai praneša... Dokumentų rinkinys apie politinę situaciją Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, 1939 metų rugpjūtis–1940 metų rugpjūtis", kurį išleido Istorinės atminties fondas, virtualiame pristatyme. Leidinys, kurio išleidimas sutapo su Baltijos šalių įstojimo į TSRS sudėtį 80-mečiu, į mokslo apyvartą išleidžia anksčiau nežinotus sovietų užsienio žvalgybos dokumentus. Jie žymiai papildo esamą sovietų politikos supratimą Baltijos šalyse. Į rinkinį pateko išslaptinti dokumentai iš Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos archyvų, kurių didžioji dauguma išleidžiama pirmą kartą.

Pristatymo metu TSRS buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo, nuteisto už akių Lietuvoje pagal "Sausio 13-osios bylą", advokatas iš Lietuvos Ryšardas Burda paklausė, kaip naujų istorinių dokumentų skelbimo fone žiūrėti į dabartinius Vilniaus pareiškimus apie Sovietų Sąjungos reokupaciją 1991 metų sausį, kuria grindžiamas visas procesas šioje byloje.

Pasak Diukovo, neteisėta kalbėti apie tariamą 1940 metų Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje dėl vienos paprastos priežasties.

"Papildomo sovietų karių kontingento įvedimas 1940 metų birželį buvo vykdomas pagal tuo metu galiojusią 1939 metų TSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį. Lietuva sutarties nenutraukė. Lietuva nepaskelbė, kad ši sutartis yra negaliojanti ir kad sovietų veiksmai jai prieštarauja", — pasakė Diukovas.

Šis dokumentas toliau veikė net įvedus sovietų kariuomenę į Lietuvos teritoriją, dėl to tezė, kad Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, netenka teisinės prasmės, pabrėžė istorikas.

Башня Гедеминаса, архивное фото
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Kalbėdamas apie 1990-ųjų pradžios įvykius, Diukovas priminė, kad 1990-ųjų viduryje Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR Aukščiausiosios Tarybos pareiškė, jog sutartys, kurias šios šalys sudarė su Sovietų Sąjunga iki 1939-ųjų rudens, o būtent prieš sutartis su Maskva dėl savitarpio pagalbos, yra negaliojančios.

"Tai yra, 1990 metais Aukščiausiosios šių šalių Tarybos pripažino, kad šios sutartys ir toliau veikia. Ir, daugelio Vakarų teisininkų manymu... šios sutartys toliau veikė iki 1994 metų, tai yra, iki galutinio sovietų kariuomenės išvedimo iš Baltijos šalių teritorijos", — pridūrė Diukovas.

Pasak jo, jei šios sutartys buvo pripažintos 1990 metais ir toliau veikė iki 1994 metų, "apie jokią pakartotinę okupaciją negali būti nė kalbos".

Procesą apie 1991 metų sausio įvykius Diukovas pavadino ne teismu, o tiesiog "šališku teismu". Lietuvos teismas ignoruoja didžiulį sovietinio tyrimo dokumentų rinkinį, kuris aiškiai rodo, kad bent dalis žmonių 1991 metų sausio 13 dieną "žuvo toli gražu ne nuo sovietų karių rankų", — pridūrė jis.

"Tai yra faktai, kuriuos, deja, ignoruoja Lietuvos teisingumas. Tiesą sakant, galima sakyti, kad Lietuvos teisėjai, Lietuvos teisėsaugos institucijos trukdo teisingumui. Deja, jie trukdo politiniais sumetimais", — apibendrino Diukovas.

2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai Sausio 13-osios įvykių byloje. Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmonės, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų kareivių, tačiau ji nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudyta į vilniečius iš namų stogų.

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė apie respublikos nepriklausomybės atkūrimą. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo nesankcionuotos protesto akcijos, į respubliką buvo perkelti specialiųjų padalinių kariai. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie televizijos centro žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista. Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykių byloje pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Dauguma kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dviem iš jų — sovietų armijos atsargos pulkininkui Jurijui Meliui, kuris buvo sulaikytas Lietuvoje 2014 metais, ir jo bendradarbiui, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui, — paskirtos atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmės.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl teismo proceso "Sausio 13-osios byloje" apie 1991 metų įvykius Lietuvoje, pavadinusi jį "politiniu procesu pagal blogiausias "baudimo teisingumo" tradicijas, kuris neturi nieko bendro su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 metų liepą Rusijos Federacijos Tardymo komitetas inicijavo bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų žmonių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal 1991 metų įvykių Vilniuje tyrimo rezultatus.

Tegai:
TSRS, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Nausėda: pripažinti, kad mūsų piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku
"Užsipuolė rėkdamas": latvis išgąsdino lietuvę, kalbėjusią rusiškai
Teisininkas įvardijo būdą įrodyti Lietuvos teismo neteisėtumą "Sausio 13-osios byloje"
Pagrindiniai klausimai apie Baltijos šalių "sovietinę okupaciją"
Lietuvos ir Prancūzijos prezidentų Gitano Nausėdos ir Emanuelio Makrono susitikimas

Makronas vizito į Lietuvą metu pasisakė dialogą su Rusija

(atnaujinta 15:06 2020.09.29)
Kaip pažymima, Prancūzijos vadovas ir anksčiau bandė sumažinti nepasitikėjimą tarp Maskvos ir Vakarų, siekdamas gauti Rusijos Federacijos palaikymą sunkiausiais klausimais

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, jog Europa turėtų bendradarbiauti su Rusija, kad kovotų už taiką Europoje, nepaisant kai kurių ES lyderių raginimų persvarstyti savo poziciją dėl Maskvos Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" kontekste, rašo portalas "Euroactiv".

Kaip pažymi interneto leidinys, per pastaruosius metus Makronas bandė sumažinti nepasitikėjimą tarp Rusijos ir Vakarų, siekdamas gauti Rusijos Federacijos paramą sprendžiant sudėtingiausius tarptautinės politikos klausimus.

Tačiau Makrono bandymai "nuliūdino kitų Europos šalių vyriausybes", ypač Rytų Europoje. Jų vertinimu, dabar mažai kas skatina atšilimą santykiuose po 2014 metų įvykių Ukrainoje.

Prancūzijos prezidento vizitas į Lietuvą šį pirmadienį pasižymi tuo, kad jis tapo pirmuoju nuo 2001 metų. Kelionės metu Makronas nusprendė laikytis savo strategijos.

"Požiūris, kaip mes matome dalykus, yra toks: jei norime pasiekti taiką Europos žemyne, turime dirbti su Rusija", — cituoja "Euroactiv" Prancūzijos prezidento pareiškimą susitikime su kolega iš Lietuvos Gitanu Nausėda.

"Aš tai sakau žemėje, kuri išgyveno blogiausius dalykus, kuri išgyveno priespaudą ir mirtis. Tačiau mes negalime elgtis taip, tarsi Europa — tai sala, nutolusi nuo Rusijos", — pareiškė Makronas.

Kaip pažymėta straipsnyje, Prancūzijos lyderis laikosi subtilios strategijos, vienu metu bandydamas apginti demokratinius idealus ir neprovokuoti Rusijos. Atsižvelgdamas į tai, Makronas pareiškė, kad už uždarų durų surengs susitikimą su buvusia kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja.

Susitikimas įvyko antradienį. Kaip pareiškė Tichanovskaja susitikime su Prancūzijos prezidentu, Baltarusijos žmonės pasisako už naujų rinkimų surengimą šiais metais, o ESBO yra geriausia platforma deryboms dėl naujo balsavimo.

Anksčiau pats Makronas tai, kas vyksta Baltarusijoje, pavadino "valdžios krize" ir paragino dabartinį prezidentą Aleksandrą Lukašenką atsistatydinti. Atsakydamas į tai, Baltarusijos lyderis savo kolegą pavadino nesubrendusiu politiku ir patarė atkreipti dėmesį į Prancūzijos vidaus reikalus.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis akcijas slopino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, garsines granatas, gumines kulkas.

Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6700 žmonių. Kaip tuo metu pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų — daugiau kaip 130 teisėsaugos pareigūnų. Protestai tęsiasi jau mėnesį. Be to, vyksta Lukašenkos šalininkų akcijos.

Tegai:
Lietuva, Rusija, Prancūzija, Emanuelis Makronas
Dar šia tema
Šapito su "prezidente Sveta": Lietuvos valdžia išbando save akrobatų vaidmenyje 
Nausėda paragino Prancūziją ir Rusiją tapti tarpininkėmis dialoge Minske
Ekspertas: Lietuva ne veltui ragina Rusiją tarpininkauti Baltarusijos atžvilgiu