NASAMS, archyvinė nuotrauka

Lietuva 100 mln eurų perka Norvegijos oro gynybos sistemas "NASAMS"

332
(atnaujinta 12:42 2017.10.13)
Lietuva ir Norvegija po dviejų savaičių pasirašys oro gynybos sistemų įsigijimo sutartį

VILNIUS, spalio 13 — Sputnik. Lietuvos krašto apsaugos ministerija už daugiau nei 100 milijonų eurų perka iš Norvegijos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas "NASAMS", penktadienį paskelbė ministerijos atstovė spaudai.

"Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų taryba pritarė įsigijimui, sutartis bus pasirašoma po dviejų savaičių", — RIA Novosti cituoja krašto apsaugos ministro atstovę spaudai Vitą Ramanauskaitę.

Pranešama, kad pirkinys kainuos Lietuvai daugiau nei 100 milijonų eurų ir turėtų "užlopyti" vieną didžiausių Lietuvos gynybos spragų.

Šią savaitę paskelbtame valstybės biudžeto projekte numatoma, kad per trejus artimiausius metus vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemai įsigyti ir modernizuoti iš viso bus skirta 122 milijonai 379 tūkstančiai eurų, beveik po lygiai 2018, 2019 ir 2020 metais.

Politologas Rostislavas Iščenko, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Трефилов

Anksčiau skelbta, kad Lietuvos kariuomenė šia sistema turėtų būti aprūpinta iki 2020 metų.

Oro gynyba yra viena iš silpniausių Baltijos šalių vietų karine prasme. Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu turi tik trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas, jos siekia 3-5 kilometrus.

Norvegiškos raketos galės skrieti keliasdešimt kilometrų ir numušti taikinius 15 kilometrų aukštyje.

Siekiant iš esmės užtikrinti oro erdvės apsaugą, trečiajame etape Baltijos šalims reikėtų ilgojo nuotolio gynybos sistemų skydo, tokio kaip raketos "Patriot". Šią vasarą JAV šias raketas Lietuvoje pirmą kartą dislokavo pratyboms. Gynybos pareigūnai svarsto galimybę, kad Lietuvos oro erdvę galėtų dengti "Patriot" sistemos, kurias planuoja įsigyti Lenkija.

Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu turi mažo nuotolio oro gynybos sistemas. Kitų metų biudžeto plane numatyta, kad 2018 metais Lietuvos gynybinis finansavimas pasieks 2,006% BVP, tai 873 milijonai eurų. Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 723,8 milijono eurų, tai yra, 1,8%  BVP.

332
Tegai:
oro gynybos sistemos, NASAMS, Norvegija
Dar šia tema
LSDP lyderis Paluckas pasisakė prieš gynybos išlaidų didinimą
Krašto apsaugos ministras nori padidinti gynybos finansavimą iki 2,5% BVP
Kodėl Lietuvos krašto apsaugos ministro akys pilnos baimės?
Rusija vertins pastovų "Patriot" buvimą Lietuvoje kaip papildomą grėsmę
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis

Landsbergis paragino žmones atvykti į mitingą prie Prezidentūros dėl BelAE

(atnaujinta 16:17 2020.07.15)
Jis pareiškė, kad nežinia kiek gudrių "astravinių patarėjų susispies aplink prezidentą, kad išgautų jo pritarimą kapituliacijai"

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis kviečia į mitingą prie Prezidentūros dėl BelAE.

"Lietuvos pavergimas per Astravo aferą artėja prie kulminacinio lūžio. Arba būsim pavergti per elektrą senajai energetinei Rusijos imperijai, arba atsilaikysime. Čia lemtingai svarbus ir principingas įstatymo laikymasis — nepirkti tos nešvarios elektros, nefinansuoti Astravo aferos ir neatiduoti Kremliui mūsų Kruonio. Prezidento [Gitano Nausėdos — Sputnik] nuostata, kuri gali būti įtakojama prorusiškų verslininkų — astravininkų ir Lietuvoje, ir Maskvos jau satelizuojamoje Latvijoje, bus lemiama. Nežinia kiek gudrių astravinių patarėjų susispies aplink prezidentą, kad išgautų jo pritarimą kapituliacijai. Paremkime prezidentą, kad priešintųsi", — rašė jis savo Facebook paskyroje.

Taip pat jis pridūrė, kad mitingas Daukanto aikštėje rengiamas ketvirtadienį, 14:30 val., ir paragino ateiti visus.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. 

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai.

Kita vertus, pasak daugelio ekspertų, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Tegai:
mitingas, Astravo AE, Vytautas Landsbergis
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis iš Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu
Lietuvos prezidentas ragina Baltarusijos valdžią nepaleisti Astravo AE
Vaišvila Nausėdos sprendimus dėl BelAE laiko "neadekvačiais"
Gitanas Nausėda ir Diana Nausėdienė, archyvinė nuotrauka

Nausėdų deklaracija: pirmoji šalies pora skolinga beveik 100 tūkst. eurų

(atnaujinta 15:15 2020.07.15)
VMI duomenys rodo, kad didžiąją dalį šalies vadovo ir jo žmonos turto pernai sudarė nekilnojamasis turtas — 527 tūkst. eurų vertės gyvenamieji namai ir 190 tūkst. eurų vertės sklypai

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Valstybinė mokesčių inspekcija trečiadienį paviešino naujus metinių gyventojų turto deklaracijų išrašus už 2019 metus, atskleidžiančius ir Lietuvos vadovo bei jo žmonos turto vertę. 

VMI duomenimis, Gitanas Nausėda ir Diana Nausėdienė deklaravo valdantys 527 tūkst. eurų vertės gyvenamųjų namų ir 190 tūkst. eurų vertės sklypų.

Be to, prezidento deklaracijoje taip pat nurodoma 98,4 tūkst. eurų pasiskolintų ir negrąžintų lėšų.

Tuo tarpu praėjusių metų pabaigoje Nausėdos turėjo per 30 tūkst. eurų santaupų bankuose ir 10 tūkst. eurų vertės transporto priemonių.

Gitanas Nausėda Lietuvos prezidentu išrinktas pernai gegužę.

Tegai:
Diana Nausėdienė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda pareiškė, kad Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE rezervui
Vaišvila Nausėdos sprendimus dėl BelAE laiko "neadekvačiais"
Kalba apie viską ir apie nieką. Ar Nausėda "užpildys turiniu" savo prezidentavimą?
Geltonų rapsų laukas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 16-osios šventės

(atnaujinta 23:29 2020.07.15)
Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia, nuo 2017 metų Lietuvoje minima Agronomų diena, katalikai šią dieną šlovina Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją

Liepos 16 yra 197-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 198-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 168 dienos.

Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia. Būdavo apeinami rugiai. Šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo šeimai pasivaišinti. Žemės deivei Žemynai buvo aukojama duonos — duona apkasama aplink rugių lauką. Nupjovus ir pastačius pirmą rugių pėdą, pjovėjai nusilenkdavo saulei, dainuodavo pjūties dainas.

Pirmoji rugių pėda vadinta "šeimininku". Tikėta, kad ji saugo nuo bėdų. Kelios pirmosios varpos iš jos buvo sudeginamos ant aukuro, aukojant likimo deivei Laimai ir deivei Žemynai.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, šią dieną pradėta šlovinti šv. Mergelė Marija. Liaudyje paplito tikėjimas, kad būtent šią dieną Mergelė Marija išvaduoja sielas iš skaistyklos.

Šią dieną minima Agronomų diena. Lietuvoje kalendorinė Agronomų diena pirmą kartą buvo paminėta 2017 metais, kai Seimas įtraukė šią datą į atmintinų dienų sąrašą.

Idėja švęsti agronomų šventę buvo pasiūlyta XXIX Lietuvos agronomų sąjungos suvažiavime, vykusiame Akademijoje, Kėdainių rajone, 2015 metų birželio 26 dieną. Gražią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Augalininkystės skyriaus specialistų iškeltą idėją palaikė visi suvažiavimo dalyviai, kurių buvo šiek tiek per aštuoniasdešimt.

Katalikai šią dieną mini Karmelio kalno Švč. Mergelę Mariją (Škaplierinę).

Ant Karmelio kalno pranašas Elijas kadaise buvo atvedęs Izraelio žmones, kad pagarbintų gyvąjį Dievą. Po to, ieškodami vienatvės, atkeliavo atsiskyrėliai, kurie vėliau įsteigė kontempliatyvinio gyvenimo Dievo Motinos globoje Ordiną.

Ši diena istorijoje

1940 metais JAV prezidento Franklino Ruzvelto dekretu užblokuotas Amerikos bankuose buvęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos auksas, į kurį pretendavo TSRS valstybinis bankas.

1993 metais veiklą pradėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinė, vienintelė saugojusi visą Lietuvos sieną su Baltarusija, kurios ilgis — 679 km. Šiuo metu VSAT Vilniaus rinktinė saugo 223,3 km ilgio valstybės sienos ruožą su Baltarusija.

Savo vardadienius šią dieną mini Auksė, Danguolė, Danguolis, Fausta, Faustas, Karmela, Karmelas, Vaigauda, Vaigaudas, Vaigaudė.

Tegai:
šventės, šventė