Lietuvos LSDP emblema, archyvinė nuotrauka

Seimo socialdemokratai pasitraukė partijos

45
(atnaujinta 19:39 2017.10.15)
Krizę vienoje iš didžiausių Lietuvos partijų įtakojo LSDP tarybos rugsėjo pabaigoje priimtas sprendimas pasitraukti iš valdančiosios koalicijos su "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga"

VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. Aštuoni iš dešimties Seimo socialdemokratų savo noru paliko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) gretas, vienas buvo pašalintas, praneša partijos spaudos tarnyba.

Socialdemokratų partija, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Lietuvos LSDP taryba šeštadienį pašalino iš partijos parlamentarą Antaną Vinkų, kuris buvo tarp parlamentarų, nusprendusių sudaryti frakcijų koaliciją Seime su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).  

Partijos Etikos ir procedūrų komisija sprendimą sudaryti frakcijų koaliciją Seime yra pripažinusi statuto pažeidimu, nes LSDP taryba 2017 metų rugsėjo 23 dieną posėdyje priėmė nutarimą nutraukti koaliciją su valstiečiais žaliaisiais.

Kiti aštuoni iš dešimties Seimo socialdemokratų, kurie galėjo būti šį savaitgalį išmesti iš partijos už nepaklusnumą sprendimui trauktis iš valdančiosios koalicijos, iš partijos pasitraukė savo noru. Tokį pareiškimą paviešino Algirdas Butkevičius, Gediminas Kirkilas, Juozas Bernatonis, Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė, Artūras Skardžius ir Rimantas Sinkevičius.

Tai jie padarė prieš pat prasidedant LSDP tarybai, kurioje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl daugumos Seimo frakcijos narių pašalinimo iš partijos.

LSDP taryba taip pat nusprendė nesvarstyti Etikos ir procedūrų komisijos pasiūlytos nuobaudos Mindaugiui Basčiui, nes jis atšaukė paramą frakcijų koalicijai.

"Partijos statutas, patinka jis mums ar nepatinka, reguliuoja mūsų partijos veiklą būtent dėl tos priežastis, kad išsiskyrus mūsų nuomonėms mes jas galėtume suvesti į vieną aiškią poziciją. Šio principo mes laikėmės visada. Visada, kiek prisimenu. Skyriuose taip pat. Ten, kur to buvo nesilaikyta, mes turime rimtų problemų. Diskutuojant apie ateitį aš nematau dramos. Situacija nėra tiek dramatiška, kaip mėginama parodyti. Atvirkščiai, bendraudamas su visuomene, bendraudamas skyriuose aš jaučiu didelį palaikymą pokyčiams, judėjimui į priekį", — sakė LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

Pasitraukusieji planuoja grįžti

Apie pasitraukimą iš partijos pareiškusieji socialdemokratai teigia, jog atsisakydami narystės LSDP neišsižada socialdemokratinių vertybių ir tikisi į partiją grįžti po poros metų, kai, kaip tikimasi pareiškime, "partija atsinaujins ir susivoks savo klaidas".

Kaip tik po poros metų bus surengti nauji LSDP vadovybės rinkimai ir prasidės intensyvus pasirengimas 2020-aisiais įvyksiantiems Seimo rinkimams.

"Socialdemokratijos menkinimo istorijoje turi būti padėtas taškas. Puikiai suvokiame, kad dabartinės vadovybės mums metami nepagrįsti kaltinimai ir įpareigojimai bičiuliams mus šalinti iš partijos gali suskaldyti LSDP. Partijos vadovas dėl mums nežinomų motyvų ir priežasčių siekęs sugriauti valdančiąją kairiojo centro koaliciją ir nesugebėjęs to padaryti, dabar savo rankomis silpnina partiją, griauna mūsų vienybę. Puikiai suvokdami šių destruktyvių vadovybės veiksmų pasekmes mes nusprendėme patys palikti partiją", — rašoma pareiškime.

Dvi stovyklos

Pasitraukti iš valdančiosios koalicijos atkakliai reikalavo 38 metų Vilniaus vicemeras  Paluckas, kuris ėmė vadovauti partijai balandį kartų keitimo ribose.

Jam pradėjus vadovauti, partijos nariai pasidalijo į dvi stovyklas. Į Seimą įeinantys parlamentarai ir deleguoti ministrai pasisakė už darbą koalicijoje, o Paluckas, kuris beveik nedalyvavo formuojant nacionalinę politiką, — už perėjimą į opoziciją.

Taigi, iš partijos pasitraukė partijos senbuviai. Jie ketina grįžti į partijos gretas po dviejų metų, nes pagal LSDP įstatus, būtent po tokio laikotarpio politikas — jei jis išėjo savo noru — gali vėl pretenduoti tapti partijos nariu.

45
Tegai:
valdančioji koalicija, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Seimas
Dar šia tema
Lietuvoje byra politinės "vedybos su išskaičiavimu"
Netrukus prezidento rinkimai: socdemai deda viltis į pigius produktus
Seimo narė Agnė Širinskienė, archyvinė nuotrauka

Širinskienė kreipėsi į Dulkį dėl paskiepytų "SPA Vilnius" darbuotojų

(atnaujinta 16:47 2021.01.21)
Seimo narė pabrėžė, kad skiepų atidavimas tiems, kurie faktiškai nedirba, neteikia paslaugų ir neturi sąlyčio pacientais — nehumaniškas ir nesąžiningas kasdien savo gyvybėmis rizikuojančių žmonių atžvilgiu

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl "SPA Vilnius" susiklosčiusios situacijos, kuomet esą šios įmonės darbuotojai buvo pirmumo tvarka paskiepyti nuo COVID-19, rašo partijos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos spaudos tarnyba.

Politikės teigimu, ši įmonė yra susijusi su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene.

"Ministras buvo žadėjęs visuomenei analizuoti visus abejonių keliančius skiepijimo atvejus. Situacija iš ties neskaidri, kai su konservatore ir jos šeima siejamas, tačiau paslaugų neteikiantis verslas skiepus gauna anksčiau, nei kiti analogiški paslaugas nenutrūkstamai teikiantys centrai, kuriuose personalas patiria realią riziką užsikrėsti. Ministro pasiaiškinimas, kad tokią situaciją leido jo nustatyta tvarka — neadekvatus. Jis privalo užtikrinti, kad pirmumo tvarka nebūtų skiepijami įstaigų, kurios de facto šiuo metu neveikia, darbuotojai, tol, kol šios įstaigos neatnaujins veiklos", — sakė Širinskienė.

Seimo narė pabrėžia, kad vakcinacijai stichiškai vėluojant, nėra paskiepyti visi medikai ir globos namų gyventojai, ten dirbantis personalas, rizikos grupėms priklausantys asmenys, todėl skiepų atidavimas tiems, kurie faktiškai nedirba, neteikia paslaugų ir neturi sąlyčio pacientais — nehumaniškas ir nesąžiningas kasdien savo gyvybėmis rizikuojančių žmonių atžvilgiu.

"Gėda žiūrėti, kaip ne pirmą kartą per kelias pastarąsias savaites išskirtinėmis aplinkybėmis skiepus gauna su konservatoriais vienaip ar kitaip susiję žmonės, o ne tie, kuriems skiepai iš tiesų gyvybiškai būtini. Paaiškėjus tokiems neskaidriems faktams tylima, dangstomasi už įstatymo raidės, tačiau jokiu būdu nepripažįstama, kad priimant įsakymą padaryta klaida, gal per nežinojimą, o gal — sąmoningai, neįvertintos aplinkybės, kad ne visi SPA centrai šiuo metu teikia paslaugas ir paskui ta klaida ar neapsižiūrėjimu grubiai pasinaudota", — teigė ji.

Taip pat Širinskienė pabrėžė, kad pamirštamas ir 130 žingsnių pandemijos suvaldymo planas, kurio funkcija ir turėtų būti apsaugoti ministrą nuo tokių klaidų ar neapsižiūrėjimų.

"Yra visiškai akivaizdu, kad tas planas tėra fikcija, miražas dykumoje, kuriuo savo laiku norėta pridengti kandidato į ministrus nepatyrimą", — sakė politikė.

Seimo narė priminė, kad Baltijos šalis, skirtingai nei kitos Europos valstybės, iki šiol neturi parengusi visuotinio skiepijimo strategijos bei išsamaus priemonių plano, kuris apimtų visas skiepytinų asmenų grupes.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymus, kuriais reguliuojamas vakcinavimas, praėjusią savaitę ypač kritiškai įvertino Specialiųjų tyrimų tarnyba savo pateiktoje antikorupcinėje analizėje nurodydama, kad vykdomas vakcinacijos procesas neturi nei aiškių procedūrų, nei adekvačios kontrolės.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 173 tūkst. COVID-19 atvejų, pasveiko virš 113 tūkst. žmonių, serga daugiau nei 56,5 tūkst. pacientų. Nuo infekcijos mirė 2554 žmonės.

Vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio pabaigoje, pirma buvo skiepijami medicinos darbuotojai. 8 262 gyventojai jau yra visiškai paskiepyti.

Tegai:
Arūnas Dulkys, Agnė Širinskienė, vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
SAM praneša, kad savivaldybėse skiriasi vakcinacijos pažanga
"Sputnik V" poveikio vaikams tyrimas bus atliktas iki 2021 metų pabaigos
COVID-19 Lietuvoje: per parą — beveik 1300 naujų atvejų
Dainininkas Filipas Kirkorovas

EK atsisakė komentuoti draudimą Kirkorovui atvykti į Lietuvą

(atnaujinta 17:19 2021.01.21)
Anot Europos Komisijos atstovo, tai yra individualus atvejis, kurį turėtų įvertinti vietinė valdžia

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Europos Komisija atsisakė komentuoti draudimą Rusijos dainininkui Filipui Kirkorovui atvykti į Lietuvą, pranešė RIA Novosti.

"Tai individualus atvejis, mes nekomentuosime, vertinti individualius atvejus turi nacionalinė valdžia", — sakė EK atstovas.

Anksčiau Rusijos atlikėjas Filipas Kirkorovas buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų Lietuvoje sąrašą. Draudimas atlikėjui atvykti į šalį įsigaliojo nuo sausio 19 dienos ir galios penkerius metus.

Pasak užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, garsus atlikėjas savo daugkartiniais vizitais Krymo pusiasalyje sąmoningai neigė "Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą" bei tokiu būdu netiesiogiai pateisino "agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus".

Vėliau dainininko advokatai teigė, kad Kirkorovas apskųs Lietuvos valdžios sprendimą Europos teisme.

Anksčiau Lietuvoje kilo skandalas dėl to, kad Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų respublikoje organizatoriams buvo paskirta kompensacija už renginių atidėjimą. Bendra žalos suma buvo įvertinta daugiau kaip 30 tūkstančių eurų.

Tegai:
Filipas Kirkorovas, Lietuva, Europos Komisija
Dar šia tema
URM siūlo neįleisti Kirkorovo į Lietuvą
Kirkorovas įtrauktas į nepageidaujamų asmenų Lietuvoje sąrašą
Kirkorovas sureagavo į draudimą lankytis Lietuvoje
Angela Merkel

Merkel sukritikavo JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 15:02 2021.01.21)
Tuo pačiu ji pažymėjo, kad naftos sektoriuje tarp JAV ir Rusijos nėra jokių santykių, todėl reikia visa tai apsvarstyti, kalbėtis tarpusavyje ar yra noras apskritai vykdyti prekybą dujomis su Rusija

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vokietijos kanclerė Angela Merkel JAV ekstrateritorines sankcijas "Nord Stream-2" pavadino "netinkama priemone", praneša RIA Novosti.

"Esmė nėra ta, kad, pavyzdžiui, naftos sektoriuje tarp JAV ir Rusijos nėra jokių santykių. Turime visa tai apsvarstyti, kalbėtis tarpusavyje, (ar yra) noras apskritai vykdyti prekybą dujomis su Rusija, kokia priklausomybė bus pripažinta... Aš bet kuriuo atveju laikau šias ekstrateritorines sankcijas netinkama priemone", — sakė ji.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat nemažai Europos šalių.

Sausio 1 dieną JAV Senatas balsavo už gynybos biudžetą 2021 metams. Dokumente, be kita ko, numatyta išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2".

Gruodžio mėnesį Vokietijos vandenyse buvo baigta statyti 2,6 kilometro ilgio dujotiekio atkarpa. Dabar būtina pakloti atkarpą Danijos vandenyse, remiantis preliminariais žiniasklaidos vertinimais, jos ilgis sieks apie 150 kilometrų.

Dėl naujų JAV apribojimų Norvegijos bendrovė "Det Norske Veritas — Germanischer Lloyd" (DNV GL), Šveicarijos bendrovė "Zurich Insurance" ir Danijos bendrovė "Ramboll" atsisakė bendradarbiauti su "Nord Stream-2".

Tegai:
Rusija, Nord Stream-2, Angela Merkel
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba