Buvusieji KGB rūmai, archyvinė nuotrauka

Lietuva viešina KGB pareigūnų slaptuosius pranešimus

139
(atnaujinta 17:52 2017.10.17)
Lietuvos ypatingame archyve išliko lbai daug KGB veiklos dokumentų, šiuo metu viešai paskelbti jau 5500 pranešimų

VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pradeda viešinti KGB pareigūnų, ir slaptųjų bendradarbių (agentų) veiklą, rašoma centro pranešime spaudai.

Centras jau kelerius metus viešina bendrojo pobūdžio KGB veiklos dokumentus. Paskelbtų archyvinių dokumentų skaičius jau siekia 5500.

"Visgi svarbu atskleisti ir KGB pareigūnų, ir slaptųjų bendradarbių (agentų) veiklą. Išsamiausiai tai  atspindi agentūriniai pranešimai. Tokių dokumentų Lietuvos ypatingajame archyve yra išlikę gana daug, jų viešinimas turėtų visuomenei leisti susidaryti tikslesnį KGB agentų veiklos vaizdą", — rašome pranešime.

Slaptųjų bendradarbių (agentų) pateikiama operatyviniam darbuotojui informacija buvo viena svarbiausių KGB veiklos elementų, nes jos pagrindu buvo analizuojama operatyvinė situacija ir numatomi tolesni veiksmai.

Agentūrinis pranešimas — tai paties agento pateiktos žvalgybinės žinios arba žvalgybinės užduoties vykdymo eiga.

1983 metų liepos 4 dienos SSRS KGB įsakyme "Dėl agentūrinio tinklo" agentūrinis pranešimas apibrėžiamas kaip agento ranka rašytas tekstas apie atliktą KGB užduotį arba informacija, gauta jo asmenine iniciatyva.

Agento pranešimo rankraštinį tekstą operatyvinis darbuotojas išspausdindavo nustatyto pavyzdžio Agentūrinio pranešimo forma, nurodydavo agento pseudonimą, jo asmens bylos numerį, agentūrinį pranešimą priėmusio operatyvinio darbuotojo pareigas, laipsnį, pavardę, KGB struktūrinį padalinį, datą ir vietą, kur pranešimas buvo priimtas, agentui iškeltas užduotis ir jų rezultatus.

"Mes nežudėme": lietuvis parašė knygą apie žydų genocidą >>

Pranešime buvo pateikiama išsami užduoties vykdymo ataskaita. Agentūrinį pranešimą agentas pasirašydsvo pseudonimu, kad nebūtų atskleista jo tapatybė. Agentūrinį pranešimą turėjo teisę skaityti tik jį priimantis operatyvinis darbuotojas ir jo viršininkas, kurie, pasinaudoję agentūriniame pranešime pateikta informacija, nuspręsdavo, kokie tolesni operatyviniai veiksmai turi būti atlikti, kokias kitas užduotis turi vykdyti agentas.

© Sputnik . Робертс Вицупс
Požeminis KGB ėjimas Rygoje: vaizdo įrašai ir nuotraukos iš požemio

Minėtame įsakyme apie KGB agentūros tinklą nurodoma: "Literatūrinis agento parašyto pranešimo apdorojimas neleidžiamas, nes tai gali iškraipyti jo mintis ir pateiktus faktus."

Todėl operatyvinis darbuotojas išspausdindavo agentūrinį pranešimą be jokių interpretacijų ar pastabų. Be to, buvo leidžiama agento pateiktą informaciją fiksuoti garso įrašo aparatūra (slaptai ir neslaptai), vėliau surašant agentūrinį pranešimą į Agentūrinio pranešimo formą.

Buvo draudžiama priimti raštiškus agentūrinius pranešimus apie žmones, kuriuos KGB stebėjo dėl leidimų dirbti su visiškai slaptais ir ypatingos svarbos dokumentais, dėl kvietimo į tarnybą KGB ir KGB pasienio kariuomenę, ypač į slaptus ginkluotojų pajėgų dalinius. Agentūriniuose pranešimuose taip pat buvo draudžiama pažodžiui perteikti melagingus prasimanymus apie TSKP ir vyriausybę.

Kasmet KGB agentai pateikdavo vidutiniškai po tris keturis, o 1-ojo skyriaus (Užsienio žvalgyba) po dešimt vienuolika agentūrinių pranešimų. Už pateiktus pranešimus agentai gaudavo tam tikrą užmokestį ir įvairių dovanų.

139
Tegai:
archyviniai dokumentai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, KGB
Dar šia tema
Putinas pasveikino savo buvusį KGB vadovą su jubiliejumi
Lietuvoje nėra specialisto "sovietų okupacijos" žalai apskaičiuoti
Lietuvos URM ministras Linas Linkevičius

Siekiama intensyvesnio Lietuvos ir Lenkijos regioninio bendradarbiavimo

(atnaujinta 10:10 2020.07.07)
Pabrėžiama, kad vizito metu Linas Linkevičius taip pat pagerbė Berznyko kapinėse palaidotų Lietuvos savanorių atminimą, kartu su Seinų miesto bei apskrities vadovais padėjo gėlių prie vyskupo Antano Baranausko ir Smolensko katastrofos aukų atminimo paminklų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius liepos 6 dieną lankėsi Seinuose ir Punske, Lenkijoje, kur susitiko su Seinų miesto burmistru Arkadijumi Nowalskiu ir Seinų apskrities vadovais bei aptarė Lietuvos ir Lenkijos regioninio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes, praneša Lietuvos URM spaudos tarnyba.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Pasak Linkevičiaus, gaisras Alytuje ir dėl Covid-19 kilę iššūkiai dar kartą parodė sklandaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo savivaldos lygmenyje svarbą.

"Artimiausiu metu turėtų būti sudaryti atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai, reglamentuojantys  specialių tarnybų bendradarbiavimą krizinėse situacijose, sienos kirtimą ir technikos gabenimą per sieną. Seinų apskritis ir Lazdijų rajonas yra taip vadinamo "Suvalkų koridoriaus" centre, todėl turime didinti gyventojų atsparumą įvairioms grėsmėms, rengti bendrus mokymus, gyventojus aprūpinti būtinomis apsaugos priemonėmis, bendradarbiauti įvertinant ir galimus incidentus nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje", — teigė jis.

Ministras išreiškė padėką Seinų apskrities vadovams už pasiektą susitarimą grąžinti įsiskolinimą Seinų lietuvių "Žiburio" mokyklai bei papildomai skiriamą finansavimą "mokinio krepšeliui" Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjuje.

Pasak jo, labai svarbus aktyvus Lietuvos ir Lenkijos šventimo ekspertų bendradarbiavimas, kuris skirtas Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių tautinėms bendrijoms aktualių švietimo klausimų sprendimui.

Susitikimo su Punsko valsčiaus administracija ir Lenkijos lietuvių organizacijų, švietimo ir kultūros įstaigų vadovais metu Linkevičius aptarė lietuvių švietimo ir kultūros klausimus, dalyvavo Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos šventiniuose renginiuose.

Pabrėžiama, kad vizito metu Linas Linkevičius taip pat pagerbė Berznyko kapinėse palaidotų Lietuvos savanorių atminimą, kartu su Seinų miesto bei apskrities vadovais padėjo gėlių prie vyskupo Antano Baranausko ir Smolensko katastrofos aukų atminimo paminklų.

Lenkijoje gyvena apie 5 tūkstančiai lietuvių, kurių dauguma gyvena Seinų ir Punsko krašte.

Tegai:
bendradarbiavimas, Lenkija, Lietuva, Linas Linkevičius
Dar šia tema
Lietuva kovoja su RT. O gal reikėtų su "fake'ų kūrėjais" iš JAV?
Mažeika pakomentavo Minsko atsakymą į notą dėl nugaišusių žuvų prie Gardino
Lukiškių aikštėje įrengtas pliažas Vilniuje

LVŽS kreipėsi į VRK dėl Lukiškių aikštėje įrengto pliažo

(atnaujinta 10:06 2020.07.07)
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio teigimu, toks Vilniaus mero poelgis įrengiant pliažą — bandymas papirkti rinkėjus

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl galimai neteisėtų Vilniaus meto Remigijaus Šimašiaus ir Laisvės partijos veiksmų už biudžeto lėšas įrengiant pliažą Lukiškių aikštėje, praneša LVŽS spaudos tarnyba.

Manoma, kad toks mero poelgis įrengiant pliažą laisvės kovas menančioje Lukiškių aikštėje yra partijos reklama Seimo rinkimų kampanijos metu.

"Stebime, kaip Lukiškių aikštėje įrengtas pliažas galimai naudojamas Laisvės partijos rinkimų tikslais. Tokie veiksmai turi neteisėto partijų finansavimo požymių, kuomet naudojantis tarnybine padėtimi savivaldos administraciniai resursai ir biudžeto lėšos panaudojami politinei kampanijai, be to, rinkimų kampanijai finansuoti pritraukiami privatūs juridiniai asmenys, o skelbiama politinė reklama nėra pažymima teisės aktuose nustatyta tvarka", — sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Jo teigimu, aplinkybė, kad pliažo paslaugos yra nemokamos, skirtingai nei žiemą savivaldybės įrengiama čiuožykla, leidžia kalbėti ir apie bandymus papirkti rinkėjus.

Anksčiau Lietuvos valdančioji partija dėl sostinės Lukiškių aikštės įregistravo projektą, pagal kurį reikia atsiminti ir atspindėti žuvusių kovotojų ir kovos už Lietuvos nepriklausomybę atminimo akcentus.

Projekte teigiama, kad dabartinė aikštės būklė ir jos tvarkymo būdas neatitinka istorinės ir urbanistinės reikšmės, be to, kelia grėsmę sumenkinti istorinę žmonių atmintį.

Valdančioji partija projektą įregistravo reaguodama į Vilniaus valdžios sprendimą įrengti laikiną paplūdimį Lukiškių aikštėje.

Projektą įregistravo valdančiosios partijos lyderis Ramūnas Karbauskis ir kiti frakcijos atstovai, socialdemokratas Gediminas Kirkilas su kolegomis.

Projekte teigiama, kad Lukiškių aikštės naudojimas turi atitikti jos atminimo statusą, užtikrinti rimtumą ir tinkamą pagarbą Lietuvos nepriklausomybės kovotojų ir 1863–1864 metų sukilimo dalyvių atminimui.

Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio, Vilniaus meras vietoj sėkmingų ir miesto žmonėms reikalingų projektų savo idėjų stoką bando pridengti pliažu istorinėje Lukiškių aikštėje ir taip siekia sulaukti pigaus populiarumo.

Jis taip pat įsitikinęs, kad tokie Vilniaus mero žingsniai yra Laisvės partijos rinkimų kampanija, kurios metu stengiamasi visur vartoti žodį "laisvė" ir taip padidinti partijos vardo pripažinimą.

"Open Beach" paplūdimys Vilniuje

"Open Beach" darbą pradėjo birželio 23 dieną. Jis užima 1660 kvadratinių metrų plotą, buvo panaudota 300 kubinių metrų smėlio. Paplūdimį suprojektavo ir įrengė įmonė "Grinda".

Teritorijoje yra visi būtini paplūdimio atributai — įrengti gultai, skėčiai, paplūdimio tinklinio aikštelė, persirengimo kabina ir net specialios darbo vietos su nemokama interneto prieiga.

Iki liepos pabaigos šalia paplūdimio bus įrengtas didelis ekranas, kuriame vakarais bus rodomi filmai, serialai, koncertai iš "Telia TV". Dieną bus galima grožėtis Baltijos jūros vaizdais. Sekmadieniais vyks programa vaikams ir šeimoms — animaciniai filmai ir veiklos paplūdimyje.

Tegai:
Remigijus Šimašius, Ramūnas Karbauskis, Lukiškių aikštė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
Dar šia tema
Seime registruotas Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymo projektas
Lukiškių paplūdimys "Open Beach" tapo "Atviru pliažu"
Vilniaus Senamiestis, archyvinė nuotrauka

Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka: turi žinoti vairuotojai?

(atnaujinta 11:32 2020.07.07)
Nuo liepos 7 dienos judėti Senamiestyje reikės keturiomis kilpomis, kurios apims visą istorinį miesto centrą

VILNIUS, liepos 7 – Sputnik. Jau nuo šiandien, liepos 7 dienos, Vilniaus senamiestyje įsigalioja kilpinis eismas. Senamiesčio lankytojai bei gyventojai ir toliau galės privažiuoti automobiliu prie traukos objektų, darbo vietų ir savo namų, tačiau negalės kirsti istorinio miesto centro skersai, praneša Vilniaus savivaldybė.

Kas keičiasi nuo liepos 7 dienos?

Nuo liepos 7-os dienos judėti Senamiestyje reikės keturiomis kilpomis, kurios apims visą istorinį miesto centrą. Pagrindiniai įvažiavimai bus Trakų, Islandijos, Subačiaus ir Latako gatvėse, o išvažiavimai – Visų Šventųjų, Klaipėdos, Rūdininkų ir Universiteto gatvėse. Kiekviena kilpa turės 1–2 išvažiavimus.

Kad vairuotojams būtų patogiau įsiminti maršrutus, Senamiestis pagal kilpas suskirstytas į keturias spalvines zonas: rudą (Trakų g. zona), oranžinę (Islandijos g. zona), violetinę (Subačiaus g. zona) ir žydrą (Latako g. zona).

Ką reiškia "kilpinis eismas"?

Judėjimas kilpiniu eismu reiškia tai, kad į Senamiestį įvažiavus vienoje pusėje, išvažiuoti bus galima irgi tik toje Senamiesčio dalyje, taigi neliks galimybės kirsti jo skersai. Į Senamiesčio teritoriją bus galima patekti ir smulkesnėmis gatvelėmis, tačiau visos jos priklausys vienai iš keturių kilpų.

Kaip orientuotis?

Eismas kiekvienoje kilpoje bus tik vienpusis, reguliuojamas draudžiamaisiais kelio ženklais ir užtvarais. Svarbiausia – stebėti ženklus ir neviršyti rekomenduojamo greičio (20 km/val.).

"Svarbiausia – reikia neskubėti ir važiuoti gyvenamajai zonai nustatytu greičiu, kad suspėtumėt stebėti kelio ženklus. O jeigu jau taip atsitiko, kad padarėte klaidą ir įvažiavote į netinkamą įvažiavimą, ramiai iš jo išvažiuokite ir keliaukite iki reikiamo. Arba tiesiog palikite automobilį parkavimo vietoje ir likusį atstumą įveikite pėsčiomis iš vienos zonos į kitą, tuo pačiu prasivaikščiodamit ir pasigrožėdami Senamiesčiu“, – patarė mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.

Atrasti tinkamą įvažiavimą bus paprasta –  tik verta iš anksto pasižiūrėti žemėlapyje, kokios spalvos zonoje yra jūsų tikslas, ir bus aišku, per kurią gatvę turite atvykti į Senamiestį. Priprasti prie judėjimo pokyčių padės ir maršrutų programėlių, tokių kaip "Waze" arba "Google Maps", naudojimas.

 Схема кольцевого движения в старом городе, Вильнюс
© Photo : Vilnius
Eismo tvarka Vilniaus Senamiestyje

Kokia kilpinio eismo nauda Senamiesčio gyventojams ir verslui?

Senamiesčio gyventojai ir toliau galės privažiuoti prie savo namų, tačiau gali keistis privažiavimo ir išvažiavimo maršrutas. Kilpinio eismo įvedimu siekiama pagerinti Senamiesčio gyventojų gyvenimo kokybę – jie galės džiaugtis mažesniu automobiliu srautu, triukšmu ir švaresniu oru.

Verslo vystytojams šie pokyčiai suteiks naujų galimybių. Mažiau mašinų – daugiau pėsčiųjų, dviratininkų ir klientų. Tam, kad verslas lengviau prisitaikytų prie permainų, bus numatyti laikai, kuomet bus galima patogiai atsivežti ir išsikrauti prekes palankiausiu maršrutu.

Kaip judės taksi ir viešasis transportas?

Taksi ir kiti pavėžėjimo paslaugų teikėjai klientus pasiimti arba atvežti automobiliu galės taip pat, tik naudodamiesi judėjimo kilpiniu eismu taisyklėmis. Klientų ir vairuotojų patogumui Senamiesčio centre ateityje planuojama įrengti klientų įlaipinimo bei išlaipinimo vietas.

Viešojo transporto sistema nepakis. Miestiečiai bei sostinės svečiai ir toliau galės keliauti 89-uoju ir kitais įprastais autobusų maršrutais. Keleivių patogumui Rotušės aikštės prieigose įrengiama nauja viešojo transporto stotelė. Joje stos 89 maršruto autobusai, važiuojantys link stoties. Kursuodami iš stoties autobusai stos jau įprastoje Rotušės stotelėje.

Введение кольцевого движения в старом городе, Вильнюс
© Photo : Vilnius
Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka

Taip pat minimaliai keisis autobusų judėjimas šalia Rotušės aikštės – važiuodami link Didžiosios gatvės jie judės mažesniu nei iki šiol lanku.

Pagal galimybes ir toliau kursuos aplinkai draugiškesnis, visų visuomenės grupių atstovams pritaikytas transportas.

Kokios baudos gresia tiems, kurie nesilaikys kilpinio eismo tvarkos?

Tokios pačios kaip ir visiems, nesilaikantiems kelių eismo taisyklių. Nauja eismo tvarka bus kontroliuojama pasitelkus miesto stebėjimo kameras, o užfiksuoti pažeidimai perduodami Lietuvos kelių policijos tarnybai. 

Vėliau bus testuojama ir video stebėjimo sistema su numerių atpažinimu, kuri automatiškai fiksuotų automobilių įvažiavimą į skirtingas zonas. Ilgainiui vietose, kur dabar pastatyti granitiniai stulpeliai ir kiti fiziniai barjerai, atsiras išmanūs, numerius atpažįstantys pakeliami užtvarai.

Kodėl Vilniuje reikia kilpinio eismo?

Sprendimas įvesti kilpinio eismo reguliavimą buvo priimtas, siekiant sumažinti tranzitinį eismą. Šiuo metu tranzitinis eismas Vilniaus širdyje sudaro 40 proc., o rytais – iki 70 proc.

Automobilių srautai šioje miesto dalyje didina taršos ir triukšmo rodiklius, mažina eismo dalyvių saugumą, o visa tai daro neigiamą įtaką tiek istorinių pastatų būklei, tiek gyvenimo ar laisvalaikio kokybei. Tad nuspręsta įvesti kilpinį eismą ir taip eliminuoti galimybę naudotis jo gatvėmis savojo maršruto trumpinimui.

Užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad pirmus tris mėnesius dauguma jaus nepasitenkinimą dėl būtinybės keisti įpročius, bet vėliau, apsipratus su naujove, sumažėjus eismo, visi pajunta tylesnio, švaresnio miesto ir saugesnio, patrauklesnio laisvalaikio miesto širdyje pranašumus. 

Tegai:
eismas, Senamiestis, Vilnius
Dar šia tema
Klaipėdoje atsiras nauji pusiau požeminiai konteineriai
Dėl Vilniaus senamiestyje kilusių vandalizmo atvejų atliekami ikiteisminiai tyrimai