Šiauliai, archyvinė nuotrauka

Šiaulių gimnazijai nebus suteiktas Jono Noreikos vardas

181
(atnaujinta 16:38 2017.10.20)
Šiaulių savivaldybės meras gavo piliečių prašymą suteikti Juliaus Janonio gimnazijai naują vardą ir pavadinti ją Jono Noreikos garbei

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Šiaulių meras Artūras Visockis pareiškė, kad miesto valdžia neketina pervadinti Juliuas Janonio gimnaziją Jono Noreikos vardu.

"Kokia pasaulėžiūrą turės šios gimnazijos moksleiviai?" — Twitter paskyroje pasidalino Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas.

Anksčiau Lietuvos žydų bendruomenė išreiškė pasipiktinimą dėl prašymo suteikti miesto gimnazijai Noreikos vardą, kuris žinomas kaip Generolas Vėtra. Atitinkama peticija atsirado tinklalapyje peticijos.com.

Penktadienį Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad jį yra sukrėtė tokia idėja ir pabrėžė, kad "iš kai kurių istorijų taip ir nepasimokoma".

"Niekas nesuteiks Noreikos vardo Šiaulių gimnazijai. Peticiją mes gavome, bet peticiją gali pasirašyti bet kas. Vienas žmogus išsakė idėją, pats sau sugalvojo problemą. Nieko priimta nebus", — sakė RIA Novosti Visockis.

Anksčiau Lietuvos žydų bedruomenė rašė, kad 1941 metų rugpjūtį Noreika buvo paskirtas Šiaulių apskrities seniūnu, "jis nurodė surinkti visus tame regione gyvenančius žydus į getą ir atimti iš jų turtą… faktiškai įsakė sukurti šį getą, kuriame vėliau buvo sušaudyti tūkstančiai žydų".

Be to, bendruomenės teigimu, 1945 metais Noreika organizavo Lietuvos Nacionalinę tarybą, kurios tikslu buvo nepriklausomos Lietuvos atkūrimas. 1946 metų lapkritį jis buvo sulaikytas ir nuteistas mirties bausme. Noreika nubaustas mirties bausme 1947 metų vasario 26 dieną Vilniuje, KGB kalėjime.

181
Tegai:
Artūras Visockis, Jonas Noreika
Dar šia tema
Ekspertas: "miško broliai" sunaikino 80% žydų Baltijos šalyse
Kaip Vakarai 50-aisiais nepasidalino "miško brolių" Baltijos šalyse
Aleksandras lukašenka, archyvinė nuotrauka

"Mes ne Lietuva": Lukašenka įsitikinęs, kad baltarusiai prezidentu išrinks vyrą

(atnaujinta 13:21 2020.05.30)
Baltarusijos vadovas, sakydamas, kad baltarusiai dar nepasirengę moters vadovavimui paminėjo Dalios Grybauskaitės pavyzdį

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad visuomenė dar nėra pasirengusi, kad valstybei vadovautų moteris. Tokią nuomonę jis išreiškė penktadienį per vizitą į Minsko traktorių gamykloje, praneša Baltarusijos vadovo spaudos tarnyba.

Jis sakė, kad Baltarusijoje "Konstitucija nėra pritaikyta moteriai". Lukašenka paminėjo Lietuvos, kurioje Dalia Grybauskaitė ėjo prezidentės pareigas dežimt metų, pavyzdį.

"Ir mūsų visuomenė dar nėra subrendusi balsuoti už moterį. Kadangi pagal mūsų Konstituciją prezidentas turi stiprią galią. Mes ne Lietuva. Dalia Grybauskaitė buvo ten prezidentė. Ji atėjo, nusišypsojo, pasėdėjo ir išėjo. Už nieką neatsakinga, nes ten yra parlamentinė respublika. Pas mus — ne. Vyras bus prezidentas, aš tuo visiškai įsitikinęs", — teigė Baltarusijos vadovas.

Visų pirma, Lukašenkos pareiškimas yra susijęs su straipsniu Rusijos laikraštyje "Kommersant", kuriame minimas Baltarusijos tinklaraštininkas Sergejus Tichanovskis. Anksčiau jis planavo dalyvauti prezidento rinkimų kampanijoje, tačiau jam nepavyko įregistruoti iniciatyvinės grupės rinkti parašus  jo kandidatūrai paremti, nes jis atliko administracinį areštą. Tuo tarpu iniciatyvinę grupę užregistravo jo žmona Svetlana, o dabar ji dalyvauja prezidento rinkiminėje kampanijoje.

"Aš žiūriu į šį straipsnį. Ir jau šio vyro ausys lenda. Jis net nėra kandidatas į prezidentus, jis ten puoselėja už savo žmoną. Juk supranta, kad Baltarusijoje niekas nebalsuos už jo žmoną", — teigė Lukašenka.

Prezidento rinkimai Baltarusijoje turėtų vyks šių metų rugpjūčio 9 dieną. Norint būti kandidatu, reikia surinkti ne mažiau kaip 100 tūkstančių parašų. Šiuo metu iniciatyvos grupės kaip tik tuo ir užsiima. Priešrinkiminėje kampanijoje dalyvauja trys moteris. Lukašenkos iniciatyvinė grupė šią savaitę jau surinko apie 200 tūkst. parašų.

Kandidatų paskyrimas vyks birželio 20 - liepos 4 dienomis, o kandidatų registracija — liepos 5-14 dienomis.

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuva ketina stiprinti pasipriešinimą BelAE statyboms
Kovo 11-osios akto signataras paskelbė apie "Lietuvos pralaimėjimą" BelAE klausime
Linkevičius pasiskundė JAV dėl Astravo AE
JAV pradėjo tiekti naftą Baltarusijai
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu

(atnaujinta 23:02 2020.05.29)
Atsakomajame laiške Lietuvos vadovas padėkojo savo kolegai už asmeninį indėlį į valstybių ryšių puoselėjimą ir stiprinimą

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė solidarumą su Lenkija dėl galimų bendrų veiksmų, susijusių su COVID-19 pandemijos padariniais, taip pat dėl ​​Europos Sąjungos darbotvarkės ir bendradarbiavimo, siekiant vieningų tikslų, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Apie tai jis parašė atsakomajame laiške Lenkijos vadovui Andrzejui Dudai. Lietuvos vadovas padėkojo savo kolegai už asmeninį indėlį į Lietuvos ir Lenkijos valstybių ryšių puoselėjimą ir stiprinimą.

Nausėda ir Duda pabrėžė, kad po priimtų reikalingų ryžtingų sprendimų, kovojant su COVID-19 pandemija ir jos sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis, būtina kartu galvoti apie gyvenimą ir veikimą drauge įveikus pandemiją.

Lietuvos vadovas išskyrė tris esmines sąlygas Europos atsigavimui: tai sklandus vidaus rinkos veikimas ir jos stiprinimas, didesnis ES biudžetas ir Europos atsigavimo fondas.

"Pandemijos krizė parodė, kad Europos Sąjungoje turime imtis konkrečių veiksmų, stiprindami savo sveikatos srities pramonę ir sumažindami ES priklausomybę nuo tiekimo iš trečiųjų šalių. Todėl pritariu Jūsų išsakytai minčiai, kad būtina sustiprinti nacionalinių sveikatos apsaugos sistemų bendradarbiavimą, sukurti veiksmingus tarpvalstybinės paramos mechanizmus ir skirti ypatingą dėmesį valstybių dialogui mokslinių tyrimų srityje", — rašoma Nausėdos laiške.

Jis pritarė Lenkijos vadovo raginimui "neprarasti budrumo, laikytis europietiškų vertybių ir toliau išlikti demokratijos, tarptautinės teisės, žmogaus teisių ir laisvių gynėjais pasaulyje". Abu prezidentai pabrėžė karinio saugumo ir gynybos stiprinimą kaip prioritetą.

Be to, Nausėda pabrėžė, kad Lietuva yra pasiruošusi ir toliau puoselėti dvišalį bendradarbiavimą, paremtą bendra istorija, vertybėmis ir tradicijomis.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos pratęstas karantinas. Nuo gegužės 11 d. Lenkijos piliečiams buvo leista atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat galėjo važiuoti į Lenkiją. Abiejų šalių gyventojai gali nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
koronavirusas, pandemija, Gitanas Nausėda, Lenkija, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų
Karantino metu darbo migrantai nereikalingi?
Lietuvoje dėl nedarbo migrantai kenčia mažiau nei vietiniai gyventojai
Koronaviruso greitasis testas, archyvinė nuotrauka

Kasiulevičius mano, kad Lietuvos COVID-19 situaciją tikslinga lyginti su Lenkija

Santaros klinikų gydytojo teigimu, infekcijos plitimo rizika Lietuvoje buvo didesnė nei kaimyninėje Latvijoje

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Vilniaus universiteto profesorius ir Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius išanalizavo koronaviruso plitimo situaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Pasak jo, Lietuvos situaciją tikslinga lyginti su Lenkija, o ne su Latvija.

"Bazinis užkrečiamumo rodiklis pandemijos pradžioje Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Lietuva ir Lenkija toje pačoje grupėje. Lietuvoje infekcijos plitimo rizika palyginus su Latvija buvo didesnė, todėl Lietuvą tikslinga lyginti ne su Latvija, o su Lenkija", — savo Facebook rašo profesorius.

Be to jis pabrėžia, kad  Latvijos BVP I ketvirtį sumažėjo 1,5 proc. t.y. lygiai tiek, kiek ir Lietuvos.

Pagal mirčių nuo COVID-19 skaičių milijonui gyventojų Lietuva arčiau Lenkijai, o ne Latvijai.

Lietuvoje nustatyti 1670 užsikrėtimo atvejai, 1229 žmonės pasveiko, 70 pacientų mirė. Karantinas Lietuvoje paskelbtas kovo 16 dieną, kelis kartus pratęstas šiuo metu jis galioja iki birželio 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Lenkija, Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje