Dubajus, archyvinė nuotrauka

Grybauskaitė išvyko gerinti ekonominį bendradarbiavimą su JAE

30
(atnaujinta 10:18 2017.10.30)
Prezidentė išvyko Į JAE, kur ketina užbaigti derybas dėl lietuviškų maisto produktų eksporto

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko oficialaus vizito į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), kurio tikslas — stiprinti ekonominį bendradarbiavimą, atverti naujas rinkas mūsų verslui ir sustiprinti šalies prekybines pozicijas pasaulyje, rašo Prezidentūros kanceliarija.

Prezidentė dalyvaus verslo forume, susitiks su šios valstybės vadovais, pasirašys bendradarbiavimo sutartis ir užbaigs derybas dėl lietuviškų maisto produktų eksporto.

JAE yra prekybos, finansų, logistikos, centras, jungiantis Aziją, Afriką ir Artimuosius Rytus. Lietuvos santykiai su JAE yra vieni intensyviausių iš visų regiono šalių, o prekybos mastas yra vienas didžiausių — prekių apyvarta per dešimtmetį išaugo net 25 kartus.

"JAE ypač domisi inovacijomis, todėl Lietuva gali pasiūlyti savo atsinaujinančiosios energetikos patirtį, lazerius, IT. Ypač didelė perspektyva yra žemės ūkio produktų eksportui, nes JAE net 90% maisto produktų įsiveža iš užsienio", — rašome pranešime.

Vizito metu numatoma galutinai suderinti eksporto sertifikatus mėsai ir kiaušiniams — Lietuvos gamintojams  tai atvers prekybinius kelius į visą Persijos įlankos regioną. Dabar lietuvi6kos įmonės į JAE eksportuoja javus, pieno produktus, žuvį, tačiau mėsai ir kiaušiniams iki šiol dėl specifinių reikalavimų ši rinka buvo uždaryta.

Dubajuje prezidentė dalyvaus pirmą kartą aukštu lygiu rengiamame Lietuvos ir JAE verslo forume, į kurį vyksta įvairių įmonių atstovų iš Lietuvos — IT, maisto pramonės, pakavimo. JAE jau yra sėkmingo Lietuvos verslo pavyzdžių: diegiant GPS sistemas policijai, pardavinėjant baldus, lietuviškus ledus ir vandenį.

Vizito metu Grybauskaitė taip pat susitiks su JAE gyvenančia lietuvių bendruomene, kuri yra didžiausia šiame regione — apie 900 lietuvių. Prezidentė duos oficialų startą lietuvius vienijančiai Lietuvos verslo asociacijai.

30
Tegai:
ekonominis bendradarbiavimas, maisto produktų eksportas, eksportas, Dalia Grybauskaitė, JAE
Dar šia tema
Lietuviški mėsos ir pieno produktai pateks į Alžyro rinką
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai paragino Vyriausybę susilaikyti nuo naujų paskyrimų

(atnaujinta 20:41 2020.10.28)
Pasak politikų, kiekvienas naujas paskyrimas, vykstantis skubotai ir valdžių pasikeitimo laikotarpiu, menkina pasitikėjimą

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis ragina kadenciją baigiančius valdančiuosius susilaikyti nuo naujų paskyrimų ir įdarbinimų.

Politikai sureagavo į šiandien viešai pasirodžiusią informaciją apie tai, kad Vyriausybės atstovu Panevėžio ir Utenos apskrityse siūlomas buvęs Panevėžio apskrities policijos viršininkas Egidijus Lapinskas.

"Kiekvienas naujas paskyrimas, vykstantis skubotai ir valdžių pasikeitimo laikotarpyje, menkina pasitikėjimą ir kelia pagrįstų abejonių ar tai nėra savų protegavimas, o pareigas užims tinkami, kompetentingi ir nepriekaištingą reputaciją turintys asmenys", — teigiama konservatorių pranešime. 

Politikai tikisi, kad kadenciją baigiantys valdantieji ras pakankamai politinės išminties, kad susilaikytų nuo naujų paskyrimų.

"Ši Vyriausybė valdymo pradžioje deklaravo principus, kuriais buvo žadama laikytis skaidrumo, netoleruoti protegavimo ir nepotizmo tradicijų, tačiau dabar pasigirsta ne vienas panašaus įdarbinimo atvejis, galimai siekiant maksimaliai išlaikyti įtaką", — pažymėjo konservatoriai.

Pirmasis ir antrasis Seimas rinkimų turas vyko spalio 11 ir 25 dienomis. Šešios partijos sugebėjo įveikti penkių procentų barjerą. Tai yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

2016 metais rinkimus laimėjo "valstiečiai", kurie šįkart nusileido konservatoriams.

Tegai:
vyriausybė, konservatoriai
Dar šia tema
Konservatoriai papasakojo, su kuo nori sudaryti koaliciją Seime
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Lietuvos ir Latvijos siena

Lietuva ir Latvija bendradarbiavimo per sieną programą tęs be Baltarusijos

(atnaujinta 19:05 2020.10.28)
Lietuva pristabdė vykdomų projektų mokėjimus dėl "politinės situacijos" kaimyninėje šalyje ir remdamasi ES rekomendacijomis

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Europos Sąjungos finansuojamus Bendradarbiavimo per sieną programos projektus Lietuva ir Latvija tęs be Baltarusijos, pranešė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė Vyriausybės posėdžio metu.

Anot jos, Vidaus reikalų ministerija jau sustabdžiusi vykdomų projektų mokėjimus "atsižvelgdama į Baltarusijos Respublikoje susiklosčiusią politinę situaciją", taip pat į spalio 12 d. Europos Sąjungos Tarybos pateiktas išvadas.

Ministerija taip pat užklausė Europos Komisijos rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų.

Tamašunienė pranešė, kad sustabdžius mokėjimus suplanuotiems projektams, ministerija gavo užklausų tiek iš Latvijos, tiek iš Lietuvos institucijų dėl tolesnio jų įgyvendinimo.

"Europos Komisija konkrečių rekomendacijų nepateikė, bet išsakė rekomendacijas dėl griežtesnės projektų priežiūros ir kontrolės", — pasakė vidaus reikalų ministrė.

Ji pažymėjo, kad pagal posėdžio protokolą Vidaus reikalų ministerija, kuri atlieka programos valdymo institucijos funkcijas, lėšas pagal šią programą mokės tik Latvijos ir Lietuvos projektų vykdytojams.

2015 metų lapkričio pabaigoje patvirtinta programa, pagal kurią įgyvendinami bendri su Baltarusija projektai, turi 74 mln. eurų biudžetą, skiriamų iš ES fondų.

Finansavimas numatytas 80-iai bendrų projektų įgyvendinti, iš jų pasirašyta 50-ies bendrų projektų paramos sutartys, buvo numatyti avansiniai mokėjimai visoms trims šalims. Tarp numatytų projektų — pasienio infrastruktūros, telekomunikacijų modernizavimas, įvairios kultūrinės, švietimo, sveikatos, aplinkos apsaugos sričių ir kitos iniciatyvos.

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Lukašenka, VRK duomenimis, surinkęs 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Opozicijos protestus malšinimo metu saugumo pajėgos prieš protestuotojus, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios rengiamos savaitgaliais. Be to, akcijas rengia ir Lukašenkos šalininkai.

Vilnius nuo pat pradžių kišasi į Baltarusijos konfliktą ir bando sudaryti sąlygas Baltarusijos piliečių persikėlimui į Lietuvą. Taip pat Lietuvos valdžia atsisako pripažinti Lukašenką teisėtu prezidentu.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekaitinti padėties kaimyninėje šalyje.

Tegai:
pasienis, Baltarusija, Latvija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
COVID-19, archyvinė nuotrauka

Naujas rekordas: 950 naujų COVID-19 atvejų ir 6 mirtys

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu tebeserga 8301 asmuo, pasveikusiais laikomi 4582, daugiau kaip 28,7 tūkst. yra izoliacijoje

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyta 950 naujų koronaviruso atvejų, pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios šalyje patvirtinti  13 088 koronaviruso atvejai. Šiuo metu serga 8301 žmogus,4582 žmonės pasveiko,

Vakar Lietuvoje mirė dar šeši žmonės. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 150 gyvybių.

Izoliacijoje esančių asmenų skaičius (sergančių, sąlytį turėjusių, iš paveiktų teritorijų atvykusių, kuriems išduoti sprendimai aktualiu 14 dienų laikotarpiu) yra 28 756.

Lietuvoje sparčiai didėja naujų koronaviruso atvejų skaičius. Neseniai vyriausybė sugriežtino ribojamąsias priemones, kai kuriose savivaldybse įvedamas karantinas.

Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, vietinis karantinas paskelbtas Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų, Šilalės, Širvintų, Telšių, Trakų, Vilniaus rajonų, Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono ir Švenčionių rajono, Raseinių savivaldybių teritorijose.

Dar šia tema
Kariuomenė grįžta prie COVID-19 plitimo prevencijos priemonių
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė paskirs du korpusus COVID-19 pacientams
Stankūnas pakomentavo galimą lovų trūkumą COVID-19 pacientams