Sovietinė simbolika, archyvinė nuotrauka

Lietuva apskačiuos, kiek Rusija turi atlyginti "TSRS okupaciją"

200
(atnaujinta 15:45 2017.11.07)
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pagaliau sugebėjo rasti specialistę, kurį apskaičiuos "TSRS okupacijos" metu padarytą Lietuvai žalą

VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. Šių metų rugpjūčio pradžioją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) paskelbė, kad šalis neturi finansinių galimybių pasamdyti specialistą, kuris išnagrinėtų archyvus ir tiksliai nustatytų "sovietų okupacijos" padarytą žalą.

Rugpjūtį  LGGRTC direktorė Teresė Birutė Barauskaitė teigė, kad centras galėtų mokslininkui skirti kiek didesnį nei minimalus Lietuvos atlyginimas, o žmogus turėtų paieškoms skirti visą savo laiką bei istoriko paslaugų prireiktų mažiausiai metams.

Prieš kelias dienas Barauskaitė interviu dienraščiui "Lietuvos žinios" paskelbė, kad LGGRTC pasirašė sutartį su Vida Komičiene, kuri jau kelis mėnesius rūpinasi "sovietmečiu padarytos žalos apskaičiavimu".

Centro direktorė interviu pabrėžė, kad Komičienė yra nežinomas asmuo, moteris nėra dirbusi kokioje nors žiniasklaidai žinomoje struktūroje, "tiesiog tai žmogus, kuriam įdomu ir kuriam rūpi šis klausimas".

Komičienė turi surinkti Centriniame valstybės ir Ypatingajame archyvuose dokumentus, kuriais galima pagrįstai paaiškinti "sovietmečio žalą" Lietuvai.

Taigi, specialistė turi pateikti visus prieinamus 1946-1986 metų dokumentus, kuriuose užfiksuoti finansiniai srautai tarp Vilniaus ir Maskvos. Kai visa informacija bus pateikta, Lietuva planuoja pasinaudoti Latvijos pavyzdžiui paskaičiuoti "sovietmečio žalą".

Pernai Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto rektorius Gatis Kruminis, atlikdamas skaičiavimus, paskelbė, kad sovietmečiu Lietuva apie 6% savo biudžeto skirdavo Sovietų Sąjungai ir tai įrodo, jog Lietuva, kaip ir kitos šalys, buvo ne TSRS išlaikytinė, o donorė.

Tuo metu mokslininkas pristatė "sovietų okupacijos" žalos apskaičiavimo metodiką, kurią jau sėkmingai pritaikė Latvija.

Lietuviški ledai skatina "sovietų propagandą" >>

Mokslininkų skaičiavimais, 1946-1990-aisiais Latvija TSRS skyrė apie 18% nacionalinio biudžeto pajamų, arba 15,9 milijardų rublių, skaičiuojant pagal 1961-aisiais buvusį rublio kursą. Šie metai pasirinkti kaip valiutos stabilumo atskaitos taškas.

Latvijos ir Lietuvos centriniuose valstybiniuose archyvuose mokslininko surinkti 1946-1949 metų dokumentai rodo, kad apie 30% Lietuvoje tuo metu surenkamo biudžeto buvo išleidžiama kariuomenės ir nacionalinio saugumo sričiai. Pavyzdžiui, 1949-aisiais tam buvo skirta 725 milijonai rublių. Anot jo, tai paneigia ir plačiai paplitusį mitą, jog pinigai buvo skiriami Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, ekonomikos vystymui.

Kruminio pateiktais skaičiavimais, Lietuvoje 1949-aisiais nacionalinės ir iš centrinio TSRS biudžeto įplaukusios pajamos siekė 2,61 milijardus rublių, išlaidos — apie 2,46 milijardus rublių. Būtent šis skirtumas — apie 150 milijonų rublių — anot mokslininko, ir atiteko centriniam TSRS biudžetui.

2000-aisiais Vyriausybės sudaryta tarpžinybinė komisija pateikė skaičių, kad sovietų okupacijos padaryta žala Lietuvai siekia maždaug 20 milijardų JAV dolerių (apie 80 milijardų litų pagal tuometį JAV dolerio kursą), Seimas priėmė tai patvirtinantį įstatymą, tačiau realių žingsnių vykdyti jį reikalaujant Sovietų okupacijos žalos atlyginimo nesiimta.

2012-aisiais, Seimo kadencijos pabaigoje, buvo sukurta ir speciali komisija, kuri turėjo rengti derybines nuostatas ir veiksmų planą siekiant atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą, tačiau veiklos taip ir nepradėjo.

Rusijos ammbasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, kad "žalos apskaičiavimo" klausimas yra Baltijos šalių vidinis reikalas.

"Galiu patikinti savo kolegas iš Lietuvos: nei vienas iš Rusijos oficialių valdžios atstovų nesvarstys šios beprasmiškos ir beviltiškos idėjos, juolab "okupacijos" kontekste", — sakė Udalcovas.

Tais laikais, kai Lietuva tapo TSRS valstybe, šalis buvo agrarinė, žemės ūkio srityje dirbo beveik trys ketvirtadaliai šalies gyventojų. Pramoninės produkcijos gamybos lygis Lietuvoje siekė tris kartus mažesnį nei Tarybų Sąjungos vidurkį. TRSR laikais Lietuvoje buvo pastatyti Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, Jonavos azotinių trąšų gamykla, Ignalinos AE. Oficialiai skelbiama, kad 1940-19914 metais Lietuvos ekonomika iš TSRS biudžeto gavo apie 65 milijardus JAV dolerių įplaukų.

200
Tegai:
Lietuvos TSR, "sovietinė okupacija", žala, TSRS, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC), Vida Komičienė, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvių mitologija apie "miško brolius"
Lietuvos rusų sąjunga: Rusija neturi leisti klastoti istoriją
Lietuvos ambasada JAV: krepšininkai kilę iš Lietuvos, o ne TSRS
Balsavimas

Radviliškyje vyksta mero rinkimai anksto balsavo 10,53 procentų rinkėjų

(atnaujinta 13:06 2021.04.11)
Balandžio 11-ąją — pagrindinę rinkimų dieną, Radviliškio savivaldybės gyventojai galės balsuoti 28-iose rinkimų apylinkėse

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Per keturias išankstinio balsavimo dienas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimuose balsavo 3 251 rinkėjas arba 10,53 procento nuo visų į šios savivaldybės rinkėjų sąrašus įrašytų asmenų, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

VRK duomenimis, 1 042 rinkėjai pasinaudojo balsavimo iš anksto teise Radviliškio miesto kultūros centre balandžio 7-8 dienomis.

"Balandžio 7-9 dienomis buvo organizuojamas balsavimas specialiuose punktuose. Jo metu rinkimų komisijų nariai važiavo į sveikatos priežiūros įstaigas, globos namus, įkalinimo įstaigas, kuriose yra šios savivaldybės rinkėjų, ir sudarė jiems galimybę išreikšti savo politinę valią renkant Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narį – merą. Specialiuose punktuose iš viso balsavo 68 rinkėjai", — rašoma pranešime.

Balandžio 9-10 dienomis buvo organizuojamas balsavimas namuose. Šiomis dienomis balsavo neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi žmonės, sulaukę 70 metų ir vyresni asmenys bei rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl COVID-19 ir pateikę prašymus balsuoti namuose. Balsavimo namuose galimybe pasinaudojo 2 141 Radviliškio rajono savivaldybės gyventojas.

Balandžio 11-ąją — pagrindinę rinkimų dieną, Radviliškio savivaldybės gyventojai galės balsuoti 28-iose rinkimų apylinkėse.

Iš viso Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario– mero rinkimuose balsavimo teisę turi 30 858 rinkėjų.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, rinkimai, Radviliškio rajonas
Seimo rūmai

VRK skyrė pirmojo pusmečio finansavimą partijoms

(atnaujinta 00:11 2021.04.11)
Finansavimas partijoms paskirstomas pagal praėjusiuose rinkimuose gautą balsų skaičių

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė iš valstybės biudžeto politinėms partijoms skirti 2 751 000 eurų, praneša VRK spaudos tarnyba.

2 751 000 eurų asignavimų politinėms partijoms paskirstyta pagal tai, kiek kuri partija gavo rinkėjų balsų per praėjusius Savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus. Nustatyta, kad vieno rinkėjo balso 2021 m. I pusmečio finansinis koeficientas yra 0,59 euro centai. 

Iš viso 2021 m. valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms sudaro 5 502 000 eurų. Tam, kad gautų valstybės biudžeto asignavimų, partija rinkimuose turi surinkti daugiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų. 

2020 metų spalį vyko rinkimai į Lietuvos Seimą. "Valstiečiai" Lietuvos vyriausybei vadovavo nuo 2016 iki 2020 metų. Parlamento rinkimuose jie pralaimėjo konservatorių partijai. LVŽS Seime gavo tik 32 mandatus.

Tegai:
finansavimas, partijos
Линии электропередач

"Kommersant": Baltijos šalys pirmą kartą atsisakė elektros energijos Rusijos

(atnaujinta 10:07 2021.04.12)
Remiantis leidinio informacija, Latvija, nepaaiškinusi priežasčių, dviem dienoms — balandžio 8 ir 11 — sustabdė komercinį importą iš Rusijos, kai buvo atliktas bandomasis Baltarusijos ir Lietuvos perdavimo linijos atjungimas

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Latvija nutraukė Rusijos elektros importą per bandomąjį elektros tiekimo linijų tarp Baltarusijos ir Lietuvos sustabdymą, praneša leidinys "Kommersant" su nuoroda šaltinius.

Pasak vieno iš žiniasklaidos pašnekovų, Latvijos sistemos operatorius (AST), nepaaiškinęs priežasčių, iki nulio sumažino skerspjūvio srautus su Rusija. Tai įvyko per bandymus, susijusius su Baltijos šalių pasitraukimu iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva). Be to, "Sistemos operatorius" (Rusijos vieningos energetikos sistemos dispečeris) pabrėžė, kad anksčiau buvo suderinta dėl bandymų su visais energijos žiedo dalyviais.

Dėl to energijos kainos europinėje Rusijos dalyje ir Urale sumažėjo 1-3%, o Lietuvoje neatidėliotinos kainos padidėjo 8,5%, padidėjus tiekimui iš Lenkijos ir Švedijos. Tai atspindėjo staigus elektros energijos pabrangimas (keturiais eurais už megavatą per valandą).

Savo ruožtu Rusijos Energetikos ministerija pranešė, kad perdavimo linijos tarp Baltarusijos ir Lietuvos uždarymas neturėjo įtakos elektros sistemos veikimui. Kaip paaiškino "Inter RAO", elektros tiekimas Lietuvai iš Kaliningrado srities nebuvo nutrauktas.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pabrėžė, kad Baltijos šalys kol kas turi pranašumą, kad elektrą galima gauti iš įvairių šaltinių, kurių jos neteks, jei išeis iš BRELL.

Tegai:
Baltarusija, Latvija, Lietuva, BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Prie BelAE prisidėjo tranzitas. Lietuvai "suskaudo" kitoje vietoje
Seimas leido sukurti elektros kaupimo sistemą
Ekspertas: Lietuvos neišgelbės jokie kaupikliai energetinės sistemos kolapso atveju